- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-06
- Bylos Nr.
- eI2-614-872/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06671-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Irmantas Tumas
- Kategorijos
- 7.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. Š. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, ir atsakovas) 2023 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą skirti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis.
Skunde pareiškėja nurodo, kad atsakovas skundžiamu sprendimu netenkino jos prašymo dėl kompensacijos skyrimo už darbą gamykloje „Ekranas“ ypatingomis darbo sąlygomis laikotarpiu nuo 1982-06-11 iki 1994-12-31, kadangi jis neatitinka nė vienos iš teisės gauti kompensaciją sąlygų, nustatytų Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d. pareiškėja nedirbo darbų ypatingomis sąlygomis, nurodytų Lietuvoje galiojusiame Gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1 (toliau – Sąrašas Nr. 1), taip pat nedirbo kitų darbų sunkiomis sąlygomis, nurodytų sąraše Nr. 2 (toliau – Sąrašas Nr. 2).
Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamų sprendimų argumentais, nurodo, kad nuo 1982 m. birželio 16 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ (vėliau - AB „Ekranas“) Metalo paruošimo cecho elektroninės technikos detalių ir prietaisų kontroliere, Stiklo cecho Nr. 2 stiklo gaminių šlifuotoja, techninės kontrolės skyriaus stiklo cecho stiklo gamybos kontroliere, Stiklo cecho Nr. 1 cechinės kontrolės biuro stiklo gaminių kontroliere, pagalbine darbininke Stiklo ceche Nr. 1, Stiklo cecho Nr. 1 gaminių kontroliere.
Stiklo gamybos (detalių) kontrolierių (brokuotojų) pareigybė buvo veikiama ypatingų (kenksmingų) faktorių, nes įkrovos bare buvo maišomos žaliavos su švinu ir perduodamos į krosnis, lydymo bare krosnyje lydomos žaliavos su švinu, o presų bare formuojamas stiklo lašas, nukerpamas presuotam kūgiui, ir kūgis dedamas į krosnį (lerą 400 °C temperatūros), toliau vyko atkaitinimas, kad išlyginti siūles. Būdama kontroliere-brokuotoja, po atkaitinimo brokavo (tikrino) kūgius. Stiklo ceche Nr. 1 šalia vienas kitos buvo trys atkaitinimo krosnys (lerai), detalės, indai kaitinami su švinu, skleidė garus ir nuodijo aplinką. Į stiklo lydymo krosnis buvo pilamos žaliavos su švino raude (gletu), dulkės su švino raude nuodijo aplinką. Stiklo lydymo krosnyse buvo lydomas elektrovakuuminis stiklas ir pasiekiama aukšta temperatūra iki 1220 C, o tai ypatingai skleidė nuodus į darbo aplinką, kadangi kuo aukštesnė temperatūra, tuo labiau aplinkoje vyravo švino oksido (gleto) garai. Apsinuodijus švino suriku (švino oksidu), pakenkiamos nervų, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, šlapimo ir kitos žmogaus organizmo sistemos, todėl Sąraše Nr. 1 jis ir yra įvardijamas kaip sveikatai kenksmingas ir pavojingas rizikos veiksnys. Stiklo lydymo krosnys, presai ir lerai buvo vienoje patalpoje, be jokių pertvarų, o tai reiškia, kad ji dirbo ypač pavojingomis sąlygomis.
Paaiškino ir tai, kad tuo metu buvo du Stiklo cechai: ceche Nr. 1 buvo presuojami kūgiai ir gaminami krištolo gaminiai, o ceche Nr. 2 gaminami ekranai ir stiklo indai. Pareiškėja mano, kad jai už darbą stiklo gamybos (detalių) kontrolierės (brokuotojos) ir stiklo gaminių šlifuotojos pareigose kenksmingomis sąlygomis turi būti skiriama kompensacija, nepriklausomai nuo to, tiksliai ar ne ši pareigybė buvo įvardinta darbo knygelėje, juo labiau, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog siekiant nustatyti, ar asmuo dirbo ypatingomis sąlygomis, turi būti vertinama ne darbo knygelėje įrašyta pareigybė, o faktiškai egzistavusi situacija ir faktiškai dirbtas darbas, t. y. darbuotojo darbo aplinka (darbo vieta, pobūdis). Teigia, kad šiuo atveju tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo sprendimus priėmė apsiribodami tik formaliu situacijos vertinimu, neatsižvelgė į faktiškai egzistavusią situaciją ir faktiškai dirbtą darbą (darbuotojo darbo aplinką). Atkreipė dėmesį, kad Panevėžio gamykloje „Ekranas“ stiklo gamybos kontrolierėms buvo mokami priedai prie darbo užmokesčio, skiriami pieno produktai, suteikiamos ilgesnės atostogos, buvo privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai. Administracinių teismų praktikoje šios aplinkybės taip pat yra vertinamos kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių, jog asmuo dirbo kenksmingomis sąlygomis.
Šalies argumentai
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, jog Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas (toliau - kompensacija) skiriamos ir mokamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau - Pensijų įstatymas) 62 straipsniu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau - Nuostatai). Pagal šių teisės aktų nuostatas, teisę gauti kompensaciją turi asmenys, kurie iki 1994-12-31 nustatytą laiką dirbo darbus kenksmingomis darbo sąlygomis, nurodytus Lietuvoje galiojusiuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau - Sąrašas Nr. 1, Sąrašas Nr. 2), patvirtintuose buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalį, darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinę darbo ypatingomis sąlygomis trukmę, t. y. į darbo laiką kompensacijai gauti neįskaitomi nemokamų atostogų laikotarpiai, vaiko priežiūros atostogos, pravaikštos, prastovos ir pan.
Pagal Nuostatų 40 punktą, darbo ypatingomis sąlygomis laikotarpiai įrodomi darbo ypatingomis sąlygomis pobūdį patikslinančiomis pažymomis, pažymėjimais, darbdavių, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybės archyvų išduotais remiantis turimais dokumentais, taip pat darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimą iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ar pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais, ir kitais dokumentais.
Pareiškėjos darbo knygelėje (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad 1982-06-11 - 1994-12-31 laikotarpiu ji dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ (toliau - Gamykla):
- laikotarpiu nuo 1982-06-11 iki 1982-08-31 dirbo Metalo paruošimo cecho elektroninės technikos detalių ir prietaisų kontroliere. Sąrašo Nr. 1 XIII skyriuje „Radiotechninė gamyba“ nurodyti kontrolieriai baruose ir darbuose, kuriuose gaminami gyvsidabrio prietaisai ir naudojama vandenilio fluorido rūgštis, darbininkai, atliekantys darbus, kuriuose naudojama švino raudė (brokuotojai) ir elektrovakuuminių prietaisų kontrolieriai. Taigi į darbo laiką kompensacijai gauti gali būti įskaityti laikotarpiai, kuriais asmenys dirbo nurodytus darbus ir nurodytomis sąlygomis, t. y. turi būti patvirtintas jų darbo pobūdis. Dokumentų, patikslinančių darbo pobūdį, nei Panevėžio miesto skyriaus administracijos vidaus administravimo skyriaus dokumentų valdymo poskyris 2023-01-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) su kartu pateiktais dokumentais, nei pareiškėja nepateikė. Kadangi nėra dokumentų, patikslinančių darbo pobūdį, 1982-06-11 - 1982-08-31 laikotarpis negali būti įskaitytas į darbo laiką kompensacijai gauti;
- laikotarpiu nuo 1982-09-01 iki 1989-06-30 dirbo Stiklo cecho Nr. 2 ekranų šlifavimo baro stiklo gaminių šlifuotoja. Pagal Sąrašo Nr. 2 XIX skyriaus „Stiklo, porceliano, fajanso gamybos“ 11 poskyrį „Porceliano ir fajanso gamyba“, teisę gauti kompensaciją turi šlifuotojai, dirbę porceliano ir fajanso gamyboje, pagal 12 poskyrį „Bendrosios stiklo gamybos profesijos“ - šlifuotojai, dirbę veidrodžių gamyboje. Stiklo gaminių šlifuotojai Sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 nenurodyti. Pažymėtina, kad Gamyklos darbuotojų specialybių ir pareigų, turinčių teisę lengvatinėmis sąlygomis gauti senatvės pensiją, sąrašuose stiklo gaminių šlifuotojai taip pat nenurodyti. Kadangi 1982-09-01 - 1989-06-30 laikotarpiu darbų, nurodytų Sąrašuose Nr. 1 ar Nr. 2, pareiškėja nedirbo, šis laikotarpis taip pat negali būti įskaitytas į darbo laiką kompensacijai gauti;
- laikotarpiais nuo 1989-07-01 iki 1992-05-31 dirbo Techninės kontrolės skyriaus Stiklo cecho stiklo gamybos kontroliere, nuo 1992-06-01 iki 1993-02-11 - Stiklo cecho Nr. 1 cechinės kontrolės biuro stiklo gaminių kontroliere, nuo 1993-07-01 iki 1993-11-06 - Stiklo cecho Nr. 1 stiklo gaminių kontroliere. Stiklo gamybos kontrolieriai Sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 nenurodyti, todėl 1989-07-01 - 1992-05-31, 1992-06-01 - 1993-02-11 ir 1993-07-01 - 199311-06 laikotarpiai negali būti įskaityti į darbo laiką kompensacijai gauti;
- nėštumo laikotarpiu nuo 1993-02-12 iki 1993-06-30 pareiškėja buvo pervesta dirbti pagalbine darbininke Stiklo ceche Nr. 1. Pagalbiniai darbininkai Sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 nenurodyti. Todėl 1993-02-12 - 1993-06-30 laikotarpis negali būti įskaitytas į darbo laiką kompensacijai gauti;
- laikotarpiu nuo 1993-11-05 iki 1996-09-16 buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taigi šiuo laikotarpiu pareiškėja nedirbo, todėl šis laikotarpis negali būti įskaitytas į darbo laiką kompensacijai gauti (Pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalis).
Pažymi, jog pareiškėja savo skunde teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad kita darbuotoja, dirbusi „Ekrano“ gamykloje tokius pačius darbus kaip pareiškėja, dirbo ypatingomis sąlygomis ir turi teisę gauti kompensaciją, tačiau nepateikia jokių rašytinių duomenų apie minėtos darbuotojos stažą ir darbo pobūdį. Teigia, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimo į skundą nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, jog laikotarpiu, kai laukėsi vaiko – nedirbo kaip kontrolierė, bet šlavė aplink lyrą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. kovo 30 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti jai kompensaciją už darbą kenksmingomis sąlygomis nuo 1982 m. birželio 16 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., nes dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ (vėliau - AB „Ekranas“) Metalo paruošimo cecho elektroninės technikos detalių ir prietaisų kontroliere, Stiklo cecho Nr. 2 stiklo gaminių šlifuotoja, techninės kontrolės skyriaus stiklo cecho stiklo gamybos kontroliere, Stiklo cecho Nr. 1 cechinės kontrolės biuro stiklo gaminių kontroliere, pagalbine darbininke Stiklo ceche Nr. 1, Stiklo cecho Nr. 1 gaminių kontroliere.
VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs kompensacijos byloje esančius dokumentus, nustatė, kad pareiškėja neatitinka nė vienos iš teisės ją gauti sąlygų, nustatytų Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalyse, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d. nedirbo nei Sąraše Nr. 1, nei Sąraše Nr. 2 nurodytų darbų, ir 2023 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė skirti pareiškėjai kompensaciją. Nesutikdama su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, pareiškėja jį apskundė VSDFV. VSDFV 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 14 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.
Pareiškėja nesutinka su skundžiamais Sprendimais ir prašo teismo juos panaikinti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai). Pagal šių teisės aktų nuostatas, teisę gauti kompensaciją turi asmenys, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. nustatytą laiką dirbo darbus kenksmingomis darbo sąlygomis, nurodytus Lietuvoje galiojusiuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 (toliau – Sąrašas Nr. 1, Sąrašas Nr. 2), patvirtintuose buvusios SSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 1990 m. kovo 11 d.).
Pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas moterys, kurios iki 1994 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 7 metus 6 mėnesius dirbo darbus, nurodytus Sąraše Nr. 1, turi teisę gauti kompensaciją už 10 metų, o moterys, kurios iki 1994 m. gruodžio 31 d. ne mažiau kaip 10 metų dirbo darbus, nurodytus Sąraše Nr. 2, turi teisę gauti kompensaciją už 5 metus. Teisę gauti kompensacijos dalį, proporcingą dirbtam laikui, turi moterys, kurios 1988-1994 metų laikotarpiu ne mažiau kaip 3 metus 9 mėnesius dirbo darbus, nurodytus Sąraše Nr. 1, arba ne mažiau kaip 5 metus dirbo darbus, nurodytus Sąraše Nr. 2.
Taigi Pensijų įstatymo 62 straipsnyje įstatymų leidėjas išskiria dvi būtinas sąlygas nurodytai kompensacijai gauti: pirma – pareiškėjas turi būti dirbęs darbus, įtrauktus į Sąrašą Nr. 1 ar Sąrašą Nr. 2; antra – šiuos darbus jis turi būti dirbęs nustatytą terminą – atitinkamai 7,5 metų ar 10 metų (teisei į kompensacijos dalį įgyti – Pensijų įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą šioje dalyje nurodytu laikotarpiu – atitinkamai ne mažiau kaip 3 metus ir 9 mėnesius 1988-1994 metų laikotarpiu ar ne mažiau kaip 5 metus 1986-1994 metų laikotarpiu).
Pensijų įstatymo 62 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad darbo laikas kompensacijai gauti apskaičiuojamas pagal faktinę darbo ypatingomis sąlygomis trukmę, t. y. į darbo laiką kompensacijai gauti neįskaitomi mokymosi atostogų, nemokamų atostogų, vaiko priežiūros atostogų laikotarpiai ir pan.
Nuostatų 41 punkte reglamentuota kompensacijos skyrimo ir mokėjimo tvarka asmenims, kurie iki 1994 m. gruodžio 31 d. dirbo Pensijų įstatymo 62 straipsnio 2–4 dalyse nustatytą laiką darbus, numatytus Sąraše Nr. 1 arba Nr. 2. Darbo ypatingomis sąlygomis kompensacijai skirti trukmė ir pobūdis įrodomi darbo knygelėmis, darbo stažo pažymėjimais, darbo pobūdį ypatingomis sąlygomis patikslinančiomis pažymomis, išduotomis remiantis darbdavių ar valstybės archyvų sistemos įstaigų turimais dokumentais (Nuostatų 6.4.1 - 6.4.4 ir 40.1 papunkčiai). Pagal Pensijų įstatymo 62 straipsnio 8 dalies nuostatas, asmenims, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 4 punkte, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kol jiems sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius, kompensacija pradedama mokėti likus tiek visų kalendorinių mėnesių, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso.
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalimi, įrodymais administracinėje byloje laikytini visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes vertina byloje surinktų įrodymų visumą, neišskirdamas atskirų įrodymų prieš kitus byloje surinktus įrodymus (pvz., vertindamas tiek rašytinius, tiek žodinius įrodymus) (žr. pvz., LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-101-552/2019).
Pareiškėja siekia, kad jai būtų skirta kompensacija už darbą, dirbtą laikotarpiu nuo 1982 m. birželio 16 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) Panevėžio „Ekrano“ gamykloje. Pareiškėja teigia, kad jos darbas atitinka Sąrašo Nr.1 XIII skyriaus 2 punkte „Elektrovakuuminė gamyba“ nurodytus darbus: darbininkai, atliekantys darbus, kuriuose naudojama švino raudė: brokuotojai. Šiuos teiginius pareiškėja grindžia tuo, kad dirbdama stiklo gamybos kontroliere stiklo cecho Nr. 1 gamybiniame bare, atliko presuotų kūgių kontrolę (juos brokavo). Įkrovos bare buvo maišomos žaliavos su švinu ir perduodamos į krosnis, lydymo bare krosnyje lydomos žaliavos su švinu, o presų bare formuojamas stiklo lašas, nukerpamas presuotam kūgiui, ir kūgis dedamas į krosnį (lerą 400 °C temperatūros), toliau vyko atkaitinimas, kad išlyginti siūles. Pareiškėja, būdama kontroliere brokuotoja, po atkaitinimo brokavo (tikrino) kūgius. Stiklo ceche Nr. 1 šalia vienas kitos buvo trys atkaitinimo krosnys (lerai), detalės, indai kaitinami su švinu, skleidė garus ir nuodijo aplinką. Tvirtina, kad ginčui aktualiu darbo laikotarpiu už kenksmingas sąlygas ji gaudavo pieno ir pailgintas atostogas.
Bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, kad „Ekrano“ gamykloje produkcijos gamybai buvo naudojama švino raudė (švino surikas). Jos naudojimas siejamas su darbais, tiesiogiai susijusiais su gamykloje Stiklo ceche Nr.1 1979 metais sumontuotos švininės stiklo lydymo krosnies aptarnavimu. Tai, kad stiklo ceche Nr.1 buvo naudojamas švino surikas patvirtina ir teisme liudijusios A. Č. ir A. G..
Teismo posėdyje A. G. paaiškino, jog nuo 1982 m. rugsėjo 23 d. dirbo ceche Nr. 2 kontroliere. Kartu dirbo ir pareiškėja, tik pareiškėja nuo 1982 m. rugsėjo 1 d. iki 1989 metų dirbo šlifuotoja, o vėliau - kontroliere. Pareiškėja tikrino kūgių kontrolę ceche Nr. 1. Liudytoja paaiškino, jog cechas Nr. 1 gamino kūgius, o cechas Nr. 2 - ekranus, vėliau cechai buvo sujungti į vieną, patalpos buvo šalia viena kitos. Darbo sąlygos buvo kenksmingos – stiklo dulkės, švinas, karštis, triukšmas, vibracija nuo staklių, didelių svorių (ekranų) kilnojimas, visą dieną darbas prie konvejerio. Už kenksmingas sąlygas gaudavo pieną (maždaug iki 1993 m.). Dirbant būdavo naudojamos apsauginės priemonės, ausų kamštukai. Dirbo pamainomis po 8 val. ir po 12 val. (tiksliai neprisimena kokiu laikotarpiu). Dirbdavo griežtai pagal pareigybę - stiklo šlifuotoja šlifuodavo kūgio bortelius (ekrano kitos pusės bortelius), todėl veikdavo kenksmingi garai, emulsija.
Liudytoja A. Č. paaiškino, jog nuo 1982 metų dirbo kartu su pareiškėja ceche Nr. 2 prie ekranų gamybos apie septynerius metus. Ekranus gaminusiame ceche Nr. 2 švino buvo mažiau nei ceche Nr. 1, nes buvo dedamos duženos. Pareiškėja dirbo prie visokių staklių, šlifuodavo ekrano paviršių. Dirbo ir naktinėmis pamainomis, joms duodavo pieno už kenksmingas sąlygas. Darbo sąlygos ceche Nr. 2 buvo sudėtingos – nuolat šlapia, dirbo su guminiais batais, guminėmis prijuostėmis, pirštinėmis, nuolat tekančiu smėliu ir vandeniu, su karštu garu, dideliais svoriais, stiklo dulkėmis, vibracija nuo staklių. Žiemą labai šalta, o vasarą – labai karšta nuo staklių. Sukeldavo alergijas nuo kylančių karštų garų. Darbo trukmė – po 12 val., tik vėliau dirbo po 8 val.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtinas LVAT sprendimas analogiškoje administracinėje bylose, kurioje ratio decidendi iš esmės sutampa bei kurioje suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, aktualios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai.
LVAT teisėjų kolegija 2012 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1996/2012 ir 2015 m. balandžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje A-1062-756/2015 nurodė, jog sąrašai įvardija tik pareigybes, o ne atliekamą darbą, neišvardindami pareigybei priskiriamų funkcijų. Iš to seka, kad teisę gauti kompensaciją pareiškėja galėtų įgyti nustačius, kad ji atitinkamą laiką dirbo tiesiogiai Sąraše Nr. 1 ir sąraše Nr. 2 numatytą darbą, nors jos pareigybė ir skyrėsi nuo jame išvardintų. Be kita ko, LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės panašų ginčą, pažymėjo, jog patvirtintos formos darbo knygelės rekvizitai nereikalavo nurodyti darbuotojo profesiją, ar tiksliai įvardinti darbuotojo pareigas pagal atitinkamų pramonės šakų specifiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2336/2011; 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje A-1062-756/2015).
LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad socialinės apsaugos srityje negali būti teikiamas prioritetas teisės formai (pareigų pavadinimas Sąraše Nr. 1) neatsižvelgiant į teisės normos turinį, jos tikslą (faktiškai atlikto darbo pobūdį, sąlygas, kenksmingumą nusakančius požymius ir trukmę) ir tokiu būdu negali sutrukdyti asmeniui gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje A-1062-756/2015).
Be kita ko, LVAT 2022 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2384-756/2022 (Nutarties 64 p.) teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog „Ekrano“ gamykloje produkcijos gamybai buvo naudojama švino raudė (švino surikas). Jos naudojimas siejamas su darbais, tiesiogiai susijusiais su gamykloje Stiklo ceche Nr. 1 1979 metais sumontuotos švininės stiklo lydymo krosnies aptarnavimu.
Kaip jau buvo minėta pareiškėja teisę į kompensaciją sieja su darbu kenksmingomis sąlygomis gamyklos „Ekranas“ Stiklo ceche Nr. 1 stiklo gamybos kontrolierės ir pagalbinės darbininkės pareigose bei Stiklo cecho Nr. 2 ekranų šlifavimo baro stiklo gaminių šlifuotojos pareigose. Nagrinėjamoje byloje pateikta pareiškėjos darbo knygele ir ginčijamais sprendimais nustatyta, kad pareiškėja R. Š. nuo 1982 m. birželio 11 d. iki 1982 m. rugpjūčio 31 d. dirbo Panevėžio gamykloje „Ekranas“ Metalo paruošimo cecho elektroninės technikos detalių ir prietaisų kontroliere. Laikotarpiu nuo 1982-09-01 iki 1989-06-30 dirbo Stiklo cecho Nr. 2 ekranų šlifavimo baro stiklo gaminių šlifuotoja. Laikotarpiais nuo 1989-07-01 iki 1992-05-31 dirbo Techninės kontrolės skyriaus Stiklo cecho stiklo gamybos kontroliere, nuo 1992-06-01 iki 1993-02-11 - Stiklo cecho Nr. 1 cechinės kontrolės biuro stiklo gaminių kontroliere, nuo 1993-07-01 iki 1993-11-06 - Stiklo cecho Nr. 1 stiklo gaminių kontroliere. Nėštumo laikotarpiu nuo 1993-02-12 iki 1993-06-30 pareiškėja buvo pervesta dirbti pagalbine darbininke Stiklo ceche Nr. 1. Laikotarpiu nuo 1993-11-05 iki 1996-09-16 buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką daro išvadą, jog tai, kad konkretus profesijos pavadinimas nenurodytas Sąrašuose Nr. 1 ir 2, tačiau asmens dirbtas darbas pagal savo pobūdį atitinka šiuose sąrašuose įvardintas profesijas, negali sutrukdyti asmeniui gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Dėl šių išdėstytų argumentų, konstatuotina, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir VSDFV 2023 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintini, įpareigojant atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. kovo 30 d. prašymą skirti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. Š. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą skirti kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.