Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei R. G.

išvadą teikiančios institucijos atstovei O. P.

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. R. ieškinį atsakovui S. A. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovės atstovės paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad M. A., gim. ( duomenys neskelbtini ), ir A. A., gim. ( duomenys neskelbtini ), yra ieškovės V. R. ir atsakovo S. A. sūnūs. Byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudarę santuokos, nuo 2019 m. vidurio faktiškai kartu negyvena. Šalims pradėjus gyventi skyrium vaikai liko gyventi kartu su ieškove, jie ir šiuo metu gyvena kartu su mama – V. R., kuri rūpinasi savo sūnumis. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl laikytina, jos su ieškiniu sutinka. LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Iš į bylą pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados bei pateiktos išvados teismo posėdžio metu matyti, kad buvo bendrauta su vaikais jų gyvenamojoje vietoje, vaikai pareiškė norą gyventi kartu su mama, todėl, atsižvelgiant į vaikų geriausius interesus, siūlo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina. Esant išdėstytoms aplinkybėms šioje dalyje teismas ieškinį patenkina ir M. A. ir A. A. gyvenamąją vietą nustato kartu su motina – V. R..

LR CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė prašo nustatyti jos pasiūlytą bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišreiškė, todėl laikytina, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Esant tokioms aplinkybėms nustatytina ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-03-24 sprendimu „Dėl teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.1Mr)TP-21-T-362-2470 buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 226 € ( 113 € ( už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ) + 113 € ( už reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo )) žyminis mokestis ( LR CPK 96 straipsnio 1 dalis ).

Ieškovei byloje antrinę teisinę pagalbą pagal aukščiau minėtą sprendimą teikė advokatė R. G., antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 207 € ( 2021-10-06 pažyma Nr. (12.32Mr)PT-6803. Teismas ieškinį patenkino, todėl valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai ( LR CPK 99 straipsnio 2 d. ).

Taip pat nagrinėjant bylą teismas turėjo 7,18 € pašto išlaidų, kuriuos, ieškinį patenkinus priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 3.174 str. 2 d., 3.175 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti M. A., gim. ( duomenys neskelbtini ), ir A. A., gim. ( duomenys neskelbtini ), gyvenamąją vietą kartu su jų motina V. R..

a) savaitgaliais S. A. ( toliau ir – tėvas ) su vaikas turi teisę bendrauti šeštadienį arba sekmadienį nuo 10 val. iki 20 val. arba visą savaitgalį ( šeštadienį ir sekmadienį ) iš anksto ( bet ne vėliau kaip prieš 48 val. ) bendravimo laiką suderinęs su V. R. ( toliau – ir motina ). Visam savaitgaliui vaikus tėvas gali pasiimti bendravimui ne daugiau kaip du kartus per kalendorinį mėnesį. Jei tėvas su motina bendravimo su vaikais laiko nesuderina, tėvas turi teisę su vaikais bendrauti pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalį sekmadieniais;

b) tėvas turi teisę pasiimti vaikus bendravimui Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Tėvo dienos dienomis, arba dieną po ar prieš šias šventes, iš anksto susitikimo laiką suderinęs su motina. Bet kokiu atveju kiekvienos šventės dienos priskyrimas tėvui atliekamas išlaikant proporcingumo principą – tais pačiais kalendoriniais metais vienos šventės pirmosios švenčių dienos praleidžiamos su vienu, o kitos – su kitu tėvu, nebent šalys susitartų kitaip;

c) tėvas kiekvienais kalendoriniais metais kiekvieno vaiko gimtadienio metu turi teisę pasiimti bendravimui vaiką pasirinktinai nuo 10 val. iki 15 val. arba nuo 15 val. iki 20 val., iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 48 val. iki susitikimo su vaiku suderinęs su motina. Bet kokiu atveju abu tėvai turi teisę dalyvauti vaiko gimtadienio šventėse;

d) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais jų pavasario, rudens, žiemos atostogų metu, praleisdamas su jais pusę vaikų atostogų trukmės, informuodamas apie tai motiną ne vėliau kaip prieš savaitę;

e) tėvas turi teisę savo kasmetinių atostogų metu praleisti su vaikais iki pusės savo atostogų trukmės. Apie savo atostogų planus su vaikais tėvai praneša vienas kitam ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės mėn. 1 d. Jeigu tėvo ir motinos atostogų laikas visiškai ar iš dalies sutampa, šalys tarpusavyje suderina buvimo su vaikais laiką tokiu būdu, kad kiekviena iš šalių galėtų su vaikais praleisti iki pusės savo atostogų trukmės.

Priteisti iš S. A. 226 € ( du šimtus dvidešimt šešis € ) žyminį mokestį ir 7,18 € ( septynis € 18 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš S. A. 207 € ( du šimtus septynis € ) turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai ( įmokos kodas 5630 ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.