Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2021-09-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-6124-1136/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-06
Bylos Nr.
2YT-6124-1136/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05395-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Miltenytė
Pareiškėjas
P. Š.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-9835-1136/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05395-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 6 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Zitai Puzinienei,

dalyvaujant pareiškėjui P. Š., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui Kęstučiui Chrapačui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas P. Š. palikimo priėmimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė M. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad M. Š. yra jo motina ir pareiškėjas yra likęs vienintelis pirmos eilės įpėdinis, turintis teisę paveldėti mirusiosios turtą. Paaiškino, jog M. Š. turėjo du vaikus: pareiškėją ir dukrą B. M., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjo sesuo motinos palikimo nepriėmė, niekada nereiškė jokių pretenzijų į paveldimą turtą. Teigė, kad į notarą dėl motinos palikimo nesikreipė. Nurodė, jog motina turėjo nuosavybės teise žemės sklypą, jame stovintį pastatą, tačiau neįregistruotą viešajame registre. Paaiškino, kad žemės sklypą nuolat tvarkė, šienavo, už pastatui teiktą elektros energiją visada atsiskaitydavo su tiekėju. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog po motinos mirties tik jis vienas prižiūrėjo žemės sklypą, sesuo nieko nedarė, netvarkė motinos turto.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad neturi jokios informacijos apie kitus pretendentus, pretenduojančius į mirusiosios turtą, kas ir kada faktiškai pradėjo jį valdyti. Pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyti sesers vaikai gali būti pretendentais, todėl pareiškimas galėtų būti tenkintinas, jei pretendentai nepareikš pretenzijų dėl mirusiosios turto. Prašė teismo spręsti pagal byloje nustatytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu palaikė savo poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kad jis priėmė palikimą po savo motinos M. Š. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kitokia tvarka jis negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti M. Š. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

5. Palikėja M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK; teisės akto redakcija galiojusi nuo 2000 m. gruodžio 29 d. iki 2001 m. liepos 1 d.) 569 straipsnio 1 dalis). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

6. Nustatyta, kad pareiškėjas yra palikėjos M. Š. sūnus, vienintelis pirmos eilės įpėdinis. Pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė turėjęs seserį B. M., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Tiek pareiškėjas, tiek liudytoja R. J. paaiškino, jog B. M. nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl motinos palikimo priėmimo, netvarkė ir nesirūpino po motinos mirties likusiu turtu. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo sesuo B. M. konkliudentiniais veiksmais (neveikimu) atsisakė po motinos M. Š. mirties atsiradusio palikimo (CPK 185 straipsnis). Kadangi pareiškėjo sesers mirties metu galiojo 2000 m. CK normos, B. M. vaikai, kaip antros eilės įpėdiniai negali paveldėti M. Š. palikimo, nes antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo (2000 m. CK5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pirmos eilės įpėdinis, siekia įgyvendinti jo teisę paveldėti motinos M. Š. turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7. Po palikėjos M. Š. mirties liko nekilnojamas turtas – žemės sklypas, neįregistruotas statinys, (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjos M. Š. mirties nėra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, nėra įregistruotų testamentų.

8. Byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo, liudytojos paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas po savo motinos mirties mokėjo mokesčius (pateiktos kopijos mokesčių už elektros energijos teikimą), po motinos mirties prižiūrėjo žemės sklypą, jame esantį neįregistruotą statinį.

9. Taigi, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas po savo motinos M. Š. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra, todėl ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas aptartu būdu priėmė po savo motinos M. Š. mirties atsiradusį palikimą (CPK 185 straipsnis).

10. Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusios M. Š. palikimo sudėties.

11. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Loreta Miltenytė