- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-18
- Bylos Nr.
- 2A-744-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- E. E.
- Atsakovas
- R. E.
- Trečiasis asmuo
- Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovei E. E., atsakovui R. E., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. E. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-74-722/2009 pagal ieškovės E. E. ieškinį atsakovui R. E., tretysis asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo vaikų materialinio išlaikymo dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-12-11 sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytą tarp jos ir atsakovo R. E., materialinio vaikų, t. y. A. E., gim. (duomenys neskelbtini) , M. E., gim. (duomenys neskelbtini) , ir A. E., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymo dalyje, pakeičiant išlaikymo vienam vaikui sumą iš 200 Lt į 400 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad prašo pakeisti sutarties sąlygas ir materialinio išlaikymo dydį ryšium su vaikų poreikiu, kainų bei pragyvenimo lygio išaugimu. Abi dukros šiuo metu jau moksleivės, o sūnus A. pradėjo lankyti darželį „Dobilas“. Todėl atsakovo kas mėnesį teikiamos 200 Lt sumos vaiko išlaikymui nepakanka. Trijų vaikų išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia: maistui – apie 600 Lt, drabužiams, avalynei – apie 200 Lt, pramogoms, kinui, ekskursijoms, mokyklinėms prekėms, vaikų gyvybės draudimui – apie 500 Lt. Ji dirba 0,5 etato pardavėja ir gaunamas atlyginimas yra 395 Lt per mėnesį, iš kurio turi susimokėti ir visus mokesčius už buto komunalines bei kitas paslaugas. Gaunamų lėšų ieškovei dažnai nepakanka pačios minimaliems poreikiams patenkinti, todėl pastoviai skolinasi pinigų pragyvenimui iš savo mamos ir patėvio. Su atsakovu taikiai, be teismo išspręsti vaikų išlaikymo padidinimo klausimą nepavyko.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009-02-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-12-11 sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo tarp R. E. ir E. E. pasekmių vaikų materialinio išlaikymo dalyje, padidinant vaikų išlaikymą nuo 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui į kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 350 Lt kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2008-10-22, iki vaikų pilnametystės; lėšų, skirtų nepilnamečių A. E., gim. (duomenys neskelbtini) , M. E., gim. (duomenys neskelbtini) , A. E., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jų motiną E. E., įpareigojant ją naudoti lėšas tik vaikų poreikiams; priteisė iš atsakovo R. E. 100,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. E. bei 62,00 Lt žyminio mokesčio ir 5,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; sprendimą nukreipė vykdyti skubiai.
Teismas nustatė, kad Jonavos raj. apylinkės teismo 2006-12-11 sprendimu santuoka tarp E. E. ir R. E. buvo nutraukta bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nustatyta, kad R. E. vaikų išlaikymui mokės kiekvienam vaikui po 200 Lt periodinių išmokų nuo santuokos nutraukimo dienos iki vaikų pilnametystės. E. E. su vaikais deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l. 16), UAB „Baldai Jums“ pažymomis nustatyta, kad R. E. vidutinis atlyginimas 2006 metais buvo 812,74 Lt, o 2008 metais – 1100,96 Lt ( b.l. 62-63), ieškovės E. E. atlyginimas 395,18 Lt (b.l. 14), ji gauna išmokas už vaikus iš socialinės paramos skyriaus (b.l. 13, 61). Atsakovas R. E. turi nekilnojamojo turto (b.l. 37-39,67), turi vieną transporto priemonę – automobilį, ieškovė neturi nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę (b.l. 12, 67), gyvena pagal panaudos sutartį suteiktame bute (b.l. 11). Ieškovė nurodė, kad trijų vaikų išlaikymui ji išleidžia apie 1300 Lt kas mėnesį (maistui, drabužiams, avalynei, laisvalaikiui, pramogoms, mokyklinėms prekėms). Ieškovė nenurodė, kiek ji sumoka už buto komunalines paslaugas, teismas apskaičiavo, kad – vidutiniškai po 174,69 Lt ne šildymo sezono metu. Vienam vaikui tenkanti įmokos už komunalines paslaugas dalis - 43,67 Lt (trims vaikams – 131 Lt). A. E., gim. (duomenys neskelbtini) , lanko darželį, M. E. iki 2008-09-01 lankė darželį, už kurį mokama vidutiniškai po 130 Lt (b.l. 19). Nuo 2006 m. pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, jo vidutinis atlyginimas padidėjo 288,22 Lt. Teismo vertinimu 350 Lt suma vieno vaiko išlaikymui į mėnesį priteistina iš tėvo nėra per didelė, ji grindžiama ne tik pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi, bet vaikų poreikių pasikeitimu – vaikų poreikių maistui, rūbams, avalynei, lavinimui padidėjimu, dėl ko vaikų motina turi papildomų išlaidų. Tačiau priteisus iš atsakovo po 400 Lt kiekvieno vaiko išlaikymui į mėnesį, išlaikymas vaikams bus 1200 Lt, atsakovas tokio atlyginimo negauna. Teismas nurodė, kad ieškovė pripažino, kad atsakovas be mokamo išlaikymo vaikams po 200 Lt kas mėnesį, teikia kitokią materialinę paramą – prieš rugsėjį davė 600 Lt mokyklinių prekių įsigijimui. Ieškovė yra sveika, darbinga, gali dirbti per dieną nuo 8 val. iki 17 val. ir uždirbti daugiau, nes jauniausias vaikas lanko darželį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą pakeisti, nustatant išlaikymo dydį po 250 Lt, mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Apeliantas nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka dėl šių motyvų:
1. Skundžiamu sprendimu priteistas išlaikymo dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nes priteista trims vaikams išlaikymo dydžio suma – 1050 Lt per mėnesį, viršija atsakovo realiai gaunamas pajamas. Teismas neteisingai vertino įrodymus apie atsakovo gaunamas pajamas, konstatuodamas, jog jos per mėnesį vidutiniškai sudaro 1100,96 Lt, kadangi tai yra pajamos neatskaičius mokesčių, o grynųjų pajamų atsakovas vidutiniškai gauna 887,82 Lt per mėnesį. Teismas taip pat nevertino ieškovės gaunamų socialinių išmokų vaikams, sudarančių po 292,50 Lt per mėnesį.
2. Teismas netinkamai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su vaikų poreikiais ir išlaikymo dydžio pakeitimo galimybėmis bei būtinybėmis. Atsakovas nurodo, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-12-11 sprendimą jis vykdė, savanoriškai mokėdamas netgi didesnes pinigų sumas vaikams, nei nustatyta minėtu teismo sprendimu. Šią aplinkybę pripažino ir pati ieškovė. Išskirtinių aplinkybių, kurios būtų svarbios sprendžiant iš atsakovo priteisto išlaikymo padidinimo klausimą, teismas nenustatė. Nepagrįstos teismo išvados, jog vaikų poreikiai nuo 2006-12-11 yra išaugę. Pati ieškovė pripažino nežinanti, koks išlaikymo dydis yra reikalingas vaikui per mėnesį. Be to, minimaliais vaikų poreikiais negalima laikyti ieškovės nurodytus poreikius avalynei – 200 Lt per mėnesį, bei kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų, kadangi šie poreikiai nėra pagrįsti ir būtini. Apelianto nuomone, ieškovės nurodyta suma avalynei yra aiškiai per didelė ir neprotinga – už 200 Lt galima nupirkti tris vaikiškų batų poras, o naujos poros batų kiekvieną mėnesį vaikui nereikia. Kaupiamasis gyvybės draudimas yra tik papildoma nauda vaikui, nukreipta į vaiko ateitį, tačiau nei atsakovo, nei ieškovės turtinė padėtis tokių išlaidų šiam momentui turėti neleidžia.
3. Teismas neteisingai nustatė atsakovo nuomonę dėl išlaikymo dydžio vaikams. Skundžiamame sprendime teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas sutinka mokėti po 300 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį. Klausiamas teismo jis sutiko, jog priteistino išlaikymo dydis galėtų būti padidintas gaunamų pajamų (887,82 Lt) ribose, t. y. daugiausia iki 300 Lt per mėnesį vienam vaikui. Be to, apie 100 Lt per mėnesį vienam vaikui atsakovas išleidžia papildomai, tenkinant vaikų poreikius. Tačiau, atsakovo nuomone, negalima padidinti išlaikymą net 100 Lt vienam vaikui, kadangi jis irgi turi turėti galimybę bent minimaliai tiesiogiai prisidėti prie vaikų išlaikymo bendravimo su jais metu. O skundžiamu sprendimu priteisus iš atsakovo išlaikymą po 350 Lt vienam vaikui, tokios galimybės jis neturėtų. Be to, atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis, lyginant ją su buvusia iki nutraukiant santuoką su ieškove, dalyje dėl turimo turto pablogėjo. Su nekilnojamuoju turtu – namu, jam atiteko ir su juo susijusios skolos, kurių atsakovas nesugebėjo padengti iš gaunamų pajamų. To pasekoje jis buvo priverstas namą parduoti, o gautas pajamas išleido skoloms padengti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovas visiškai neprisideda prie savo vaikų auklėjimo, neskiria jų laisvalaikiui jokio dėmesio ir papildomai materialiai jų neremia. Apelianto nurodyti motyvai dėl jo turtinės padėties pasikeitimo yra nepagrįsti, kadangi apeliantas sąmoningai nutylėjo, jog namas buvo parduotas jo motinai už 50 000 Lt, kai šio namo reali vertė yra 500 000 Lt. Tai akivaizdus apsimestinis sandoris, po kurio sudarymo atsakovas ir toliau liko gyventi šiame name bei moka kreditorinį įsipareigojimą bankui, tik ne savo, o motinos vardu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Teisėjų kolegija nurodo, jog nepilnamečių vaikų išlaikymas nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principą bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3. straipsnis, 1.5 straipsnis).
Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 – 2937 – 660/2002, santuoka tarp šalių buvo nutraukta, santuokinis turtas padalintas, o nepilnamečių vaikų A. E., gim. (duomenys neskelbtini) , M. E., gim. (duomenys neskelbtini) , A. E., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovo R. E. buvo priteista mokėti po 200,00 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, mokant juos kas mėnesį nuo santuokos nutraukimo dienos iki vaikų pilnametystės (b. l. 5). Šalys neneigia, o byloje esančios Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2008 – 10 – 03 pažyma Nr. 3277 ir ieškovės E. E. darbo užmokesčio pažyma (b. l. 13, 14) patvirtina, jog visos ieškovės gaunamos pajamos yra žymiai mažesnės už atsakovo gaunamas pajamas, ką patvirtina ir byloje esanti 2008 m. lapkričio 21 d. UAB „Baldai jums” pažyma (b. l. 50).
Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad apeliantas, nežiūrint jo gaunamo darbo užmokesčio, kurį kaip nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, gauna už darbą, dirbdamas tik kas 4 parą, turi nemažos vertės nekilnojamąjį turtą (b. l. 37 – 44), ir pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį, padidindamas priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį iki 350 Lt kiekvienam vaikui mokamą per mėnesį.
Šias išvadas kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad nustatydamas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, teismas turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 10 punkte nurodyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius ) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų tirtą.
Apelianto argumentas, kad priteisto iš jo nepilnamečių veikų išlaikymo dydis aiškiai per didelis realiems vaikų išlaikymo poreikiams tenkinti taip pat laikytinas nepagrįstu, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu sudaro 800Lt, todėl kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas atsakovui po 350 Lt kas mėnesį teikiamas nepilnamečiams vaikams išlaikymas yra tinkamo dydžio ir jį keisti apelianto nurodomais argumentais nėra pagrindo. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad ta aplinkybė, jog apeliantas dar prieš išlaikymo dydžio padidinimo bylos užvedimą pardavė savo nekilnojamojo turto dalį (gyvenamąjį namą) už simbolinę kainą savo motinai, tik patvirtina ieškovės teiginius apie vengimą teikti reikiamos apimties išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir nepaneigia pirmosios instancijos išvadų atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir remdamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, jog R. E. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas, o skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324 – 326 ir 331 straipsniais,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.