- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-27
- Bylos Nr.
- I-8589-484/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI), 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo (1-7 b. l.).
Skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-05-02, pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, buvo laikomas Šiaulių TI vienoje kameroje kartu su kitais asmenimis, kurie, kitaip nei jis, nėra tarnavę vidaus reikalų sistemoje. Pažymėjo, kad prieš patalpinant į kamerą, jis buvo nuvestas pas Vidaus tyrimų skyriaus pareigūną, kuriam nurodė tarnavęs vidaus reikalų sistemoje, tačiau į šį faktą nebuvo atsižvelgta. Visą aukščiau nurodytą laikotarpį jis buvo laikomas kameroje kartu kitais asmenimis, kurių didelė dalis bausmę atlieką ne pirmą kartą, yra recidyvistai, turintys savas nerašytas elgesio taisykles. Bendraujant su nurodytais asmenimis, pareiškėjo teigimu, nuolat kildavo konfliktai dėl jo nenoro paklusti šioms taisyklės. Dėl to jis nuolat jautė baimę, patyrė psichologinį sukrėtimą, stresą, depresiją, fizinį smurtą. Pabrėžė, kad tik atsitiktinumo dėka kartu su juo kameroje buvę asmenys nesužinojo jo buvusio statuso. Į kitą kamerą buvo perkeltas tik po to, kai su išgalvota priežastimi kreipėsi į kamerą prižiūrintį pareigūną ir jam paaiškino susiklosčiusią padėtį. Pareiškėjo teigimu, dėl aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų neatitinkančių suėmimo sąlygų jam kilo neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI pirmą kartą etapuotas 2014-14-08 ir su pertraukomis įstaigoje buvo laikomas iki 2014-09-03. Paaiškino, kad atvykę suimtieji ir nuteistieji paskirstomi į kameras vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu, atsižvelgiant į Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį). Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2014-04-08 iki 2014-05-02 buvo laikomas kameroje Nr. 19, kurioje buvo numatyta asmenų, anksčiau atlikusių su laisvės atėmimu susijusias bausmes, laikymas. Tuo metu galioję Šiaulių TI Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planai nustatė, kad asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose Nr. 5 ir Nr. 81. Išaiškėjus, jog pareiškėjas atitinka Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, jis iškart buvo patalpintas į kameras, kuriose laikomi buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų tarnautojais.
Paaiškino ir tai, kad asmenų priskyrimas suimtųjų ir nuteistųjų kategorijoms įstaigoje vykdomas vadovaujantis turima asmens bylos medžiaga, kitų įstaigų pateiktais duomenimis arba asmens nurodytomis aplinkybėmis, jų tikrumą patikslinus. Poreikis tikslinti duomenis kyla asmens byloje esant duomenų apie jo priskirtinumą suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, kategorijai. Pabrėžė, kad įstatymas nereikalauja, jog priskiriant asmenį konkrečiai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai ši aplinkybė būtų nustatinėjama kokiu nors specialiu būdu, todėl atsakovo veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais. Nesant duomenų apie tai, kad asmuo yra buvęs ar esantis valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojas, asmuo paskiriamas į kamerą pagal kitus kriterijus. Situacija, kuomet suimtasis (nuteistasis) laikui bėgant paskiriamas į kitai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai priskirtinų asmenų laikymui skirtas kameras, susidaro paaiškėjus asmens atskiro laikymo kriterijų sąlygojančiam faktui.
Atsakovės atstovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kamerą, atsakovės manymu, yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą. Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Atsakovės vertinimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą (13-17 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. V. į Šiaulių TI atvyko 2014-04-08 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 19, kurioje buvo laikomas iki 2014-09-03 su pertraukomis (19-22 b. l.).
Pareiškėjas kelia ginčą dėl Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimų atitinkančių suėmimo sąlygų, t. y. pažeidus suimtųjų paskirstymo į tardymo izoliatoriaus kameras tvarką laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-05-02, ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų- atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų šalių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimą, kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gegužės 1 d. sprendimą Ebcin v. Turkija (pareiškimas Nr. 19506/05), 2001 m. gegužės 10 d. sprendimą Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 29392/95) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimą A. v. Jungtinė Karalystė (pareiškimas Nr. 25599/94).
Suėmimo vykdymo įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygos. Suėmimo vykdymo režimą Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visumą (9 straipsnio 1 dalis). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra šie: 1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; 2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; 3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ši asmenų grupė, vadovaujantis BVK, reglamentuojančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus, 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, turi teisę būti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra šie: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Taigi, vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – statutiniams valstybės tarnautojams).
Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo vidaus reikalų sistemos pareigūnas, nėra. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-71 patvirtintų „Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią pataisos įstaigą ar areštinę taisyklių“ 1.5 punktu, vyrai, kurie buvo arba šiuo metu yra valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę pataisos namuose, skiriami į Vilniaus pataisos namų atskirą sektorių, esantį Sniego g. 2. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, kaip buvęs vidaus reikalų sistemos pareigūnas, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka nurodytame Vilniaus pataisos namų atskirajame sektoriuje.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492 -2917/2012 akcentuojama, jog įkalinimo įstaigose nuteistųjų tarpe galioja jų sukurtos „nerašytos taisyklės“ bei konstatuojama, kad siekiant išvengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas ir nustatė tokių asmenų laikymo /kalinimo atskirai režimą. Taip pat minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime nurodoma, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi. Todėl už nurodyto suėmimo / kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar suimtas /kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti /kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
Iš atsakovės atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu (nuo 2014-04-08 iki 2014-05-02) suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras buvo skirstomi vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1/01-297 patvirtintu „Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašu“ (su vėlesniais jo pakeitimais: Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1/01-141, Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. vasario 14 d. įsakymo „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo pakeitimo“ Nr. 1/01-38, Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. kovo 5 d. įsakymo „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo pakeitimo ir kai kurių punktų pripažinimo netekusiais galios“ Nr. 1/01-57; 24-31 b. l.). Pagal Aprašo 9 punktą, atvykę suimtieji ir nuteistieji paskirstomi į kameras vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu, atsižvelgiant į Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį).
Remiantis pateikto Šiaulių TI Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose 2014-03-31 plano Nr. 20/01-971 ir 2015-05-12 Pažymos apie A. V. Nr. -69/09-2853 duomenimis, laikotarpiu nuo 2014-04-08 iki 2014-05-02 pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas kameroje Nr. 19, kurioje buvo numatytas asmenų, anksčiau atlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmes, laikymas (32-34 b. l.). Šios aplinkybės atsakovės atstovas Šiaulių TI neginčija. Nurodytas planas taip pat patvirtina, kad asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, Šiaulių TI ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomi kamerose Nr. 5 ir Nr. 81. Remiantis 2015-05-12 Pažyma apie A. V. Nr.-69/09-2853, pareiškėjas į kamerą Nr. 81, kurioje laikomi asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, perkeltas 2014-05-02 (19 b. l.). Tai reiškia, kad pareiškėjas 2014-04-08, 2014-04-09, 2014-04-10, 2014-04-11, 2014-04-12, 2014-04-13, 2014-04-14, 2014-04-15, 2014-04-22, 2014-04-23, 2014-04-24, 2014-04-25, 2014-04-26, 2014-04-27, 2014-04-28, 2014-04-29, 2014-04-30, 2014-05-01, 2014-05-02 (iš viso 19 dienų) buvo laikomas pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytus suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus.
Šiuo atveju atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, todėl pareiškėjas įgijo teisę į žalos atlyginimą, nes dėl to pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus.
Tai, kad pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą kartu su asmenimis, kurie anksčiau yra atlikę su laisvės atėmimu susijusiais bausmes, jis galėjo jausti įtampą, nesaugumo jausmą dėl to, jog išaiškėjus aplinkybei dėl jo tarnybos vidaus reikalų sistemoje, su juo gali būti siekiama susidoroti, yra pakankama daryti išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje Nr. A438-336/2012 ).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę (19 dienų pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo suėmime sąlygos), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę (gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), atsižvelgdamas į valstybės pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias suėmimo sąlygas, formuojamą Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 3 000 eurų neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 130 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. V. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 130 (vieną šimtą trisdešimt) Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.