Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 41³ str. 1 d. 3 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nubaustas už tai, kad jis, jis būdamas UAB „L“ (duomenys pakeisti) adresu Ž. E. g. 20, Vilniuje, direktoriumi, 2012-08-06 susitarė su D. R. dėl darbo įmonėje dispečerės pareigose, dėl darbo laiko nuo 11 iki 15 val., darbo užmokesčio apie 920 Lt per mėn. bei kitų darbo sąlygų užtikrinimo, tačiau prieš darbo pradžią nesudarė darbo sutarties su D. R. ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą ir tuo leido D. R. dirbti nelegalų darbą įmonėje nuo 2012-08-06. Šiais savo veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Anot apelianto, apylinkės teismas visapusiškai neišanalizavo surinktų įrodymų, nenurodė motyvų, patvirtinančių kaltę dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Anot Institucijos, apeliacinio skundo argumentas, jog D. R. tik bandė dirbti, bet faktiškai nedirbo, nepagrįstas, kadangi išbandymo sąlyga turi būti nustatyta darbo sutartyje.

Teigia, kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. S. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas, nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš operatyvaus patikrinimo bei faktų fiksavimo pažymų matyti, kad, 2012-08-06 atlikus patikrinimą UAB „L“, patalpose Ž. E. g. 20, Vilniuje, buvo rasta nuo 2012-08-02 dispečere mokine dirbanti D. R., kuri tikrinimo metu priiminėjo ir perdavinėjo taksi užsakymus. D. R. įmonėje įdarbinta nebuvo (b.l. 7-8, 9, 10).

Iš 2012-08-03 įsakymo matyti, kad dėl UAB „L“ direktoriaus S. K. neapmokamų atostogų nuo 2012-08-06 iki direktoriaus sugrįžimo (2012-08-09) laikinai einančiu direktoriaus pareigas buvo skirtas UAB „L“ vadybininkas A. S. (b.l. 17).

Iš Sodros duomenų bazės išrašų matyti, kad Sodros duomenimis D. R. UAB „L“ dirbti pradėjo nuo 2012-08-13 (b.l. 19-20).

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, posėdyje VMI pareigūnas P. T. nurodė, kad turėjo tikrinti, kaip įmonės vykdo pokalbių įrašinėjimą. Tikrinimo metu dispečerinėje buvo rastos keturios darbuotojos. Vienoje patalpoje – D. R. ir N. L.. D. R. priiminėjo ir perdavinėjo užsakymus. Paaiškėjo, kad D. R. neįdarbinta, buvo paprašyta rašyti pasiaiškinimą, ji parašė, kad dirba nuo rugpjūčio 2 d., mokosi būti dispečere, kad darbo sutartis yra nesudaryta, tačiau dėl visko sutarta. Tikrinimo metu direktoriaus S. K. nebuvo, tačiau įsakymas apie direktoriaus atostogas buvo pateiktas po kelių dienų.

Iš darbo sutarties matyti, kad D. R. su UAB „L“ direktoriumi S. K. pasirašė darbo sutartį, kad D. R. pradeda dirbti operatore nuo 2012-08-13 (b.l. 22).

Iš pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią matyti, kad apie D. R. įdarbinimą buvo pranešta 2012-08-10 (b.l. 20).

Iš darbo sutarčių registravimo žurnalo matyti, kad darbo sutartis su D. R. buvo sudaryta 2012-08-10 (b.l. 24, 25).

Kaip nustatyta byloje, tiek A. S., tiek liudytojai, apklausti teisme, paaiškino, kad VMI patikrinimo metu D. R. įmonėje nedirbo, tačiau su ja įvyko pokalbis dėl būsimo darbo ir ji mokėsi dirbti.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 105 str. nustatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 105 str. yra nustatyti bendri išbandymo, sudarant darbo sutartį, požymiai. DK 105 str. 1 d. apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 str. 2 d. numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Taigi, nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, prieš priimdami asmenį į darbą, organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti, kaip darbdavio nauda. Jeigu atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė, kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t.y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje N575-3287/2011). Šioje situacijoje būtina atskirti tris sąvokas: darbą, išbandymą ir supažindinimą su darbo sąlygomis. Asmuo, suradęs darbdavio, ieškančio darbuotojo, skelbimą apie laisvą darbo vietą, kaip ir darbdavys, turi per mažai informacijos, kad priimtų sprendimą dėl darbo sutarties sudarymo. Paprastai asmuo atvyksta pas darbdavį ir susipažįsta su darbo sąlygomis – kokia yra darbovietėje nustatyta darbo tvarka, kokios darbo funkcijos (profesija, specialybė, kvalifikacija, pareigos) bus vykdomos, darbo užmokestis ir t.t. Visam šiam susipažinimui ar deryboms nelegalaus darbo teisės aktai nėra taikomi, nes asmuo neatlieka jokių darbinių funkcijų ir neatneša naudos darbdaviui, jam nemokamas atlyginimas ir nereikia mokėti jokių mokesčių, nekyla nelaimingo atsitikimo darbe grėsmės ir pan. Galima situacija, kuomet asmuo nori apžiūrėti darbo vietą, sužinoti, kokios yra darbo sąlygos. Pavaikščiojimas po įmonę, susipažinimas su įranga, pokalbiai su jau dirbančiais darbuotojais irgi laikytini susipažinimu su darbo sąlygomis. Tačiau susipažinimo su darbo sąlygomis metu asmuo neturi atlikti jokių darbo funkcijų, neturi atlikti veiksmų, dėl kurių atlikimo jis tariasi, neturi nešti įmonei naudos, nes tokiu atveju jau kyla tiek darbo užmokesčio ir mokesčių mokėjimo klausimas, tiek nelaimingo atsitikimo darbe grėsmė, o jei nėra darbo sutarties ir nemokami socialinio draudimo mokesčiai, kyla žalos kompensavimo problemos. Įstatymas (DK 93 str., 98 str. ir 105 str.) sureguliavo santykius tarp darbdavio ir potencialaus darbuotojo taip, kad, prieš pradedant asmeniui atlikti bet kokias darbines funkcijas, su juo turi būti sudaryta darbo sutartis.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog 2012-08-06 pareigūnams atlikus patikrinimą, UAB „L“ patalpose buvo D. R., kuri dispečerinėje telefonu priėmė ir perdavė užsakymus. Tai nustatyta faktų fiksavimo pažyma. Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja D. R. pripažino, kad ji 2012-08-06 priėmė užsakymą ir perdavė jį taksi vairuotojui. Liudytoja patvirtino, kad 2012-08-02 atėjo į pokalbį dėl dispečerės darbo. Pokalbis vyko su įmonės vyriausiąja operatore G. L., būtent su ja buvo susitarta dėl darbo sąlygų ir pobūdžio. Tačiau sutartis tuo metu nebuvo sudaryta, kadangi buvo susitarta, kad pirmiausia ji ateis susipažinti, kaip vyksta darbas, pasižiūrės kompiuterinę programą, kuria įmonėje naudojamasi.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai šiuos D. R. įrodymus įvertino kaip objektyvius, kadangi byloje nėra duomenų, jog ji siekė apkalbėti A. S..

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, kad darbo funkcijas D. R. 2012-08-06 atliko.

Apeliacinio skundo argumentas, kad D. R., be bendrovės įgalioto darbdavio leidimo, nežinant A. S., atliko darbines funkcijas (priėmė užsakymus telefonu), atmestinas, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

DK 24 str. apibrėžta darbdavio atstovo sąvoka. Jame nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos atstovas.

Pažymėtina, kad iš byloje esančio UAB „L“ 2012-08-03 įsakymo dėl pareigų užimtumo matyti, kad dėl direktoriaus S. K. neapmokamų atostogų nuo 2012-08-06 iki 2012-08-09 laikinai einančiu direktoriaus pareigas paskirtas vadybininkas A. S., taigi, patikrinimo metu (2012-08-06) jis, kaip darbdavio atstovas, buvo atsakingas už tai, kad D. R. dirbtų legaliai.

Nors nenustatyta, dėl kokio darbo užmokesčio buvo susitarę būtent A. S. ir D. R., tačiau pažymėtina, kad asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką, kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012). Byloje nėra įrodymų, kad D. R. inkriminuotu laiku dirbo minėtą darbą UAB „L“, sudariusi darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, A. S. veiksmai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtį.

Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad, įdarbinant D. R., nebuvo laikytasi pranešimo apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, kas irgi yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal ATPK 41³ str. 1 d

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-25 nutarimą A. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimą nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.