Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai I. T., L. P. gynėjai advokatei Elenai Gylienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo L. P., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinio išsilavinimo, nevedusiam, nedirbančiam, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistam: 1) 2007-06-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – 1 m. laisvės apribojimu, įpareigojant iki 2007-10-04 išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. 2013 m. balandžio 20 d., laikotarpiu nuo 08.00 val. iki 09.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia stumdamas pargriovė savo motiną I. T., dėl ko ji pargriuvo ant fotelių, po ko sudavė ne mažiau kaip tris kartus gumine šlepete į nugarą ir sėdmenis bei naudodamas jėgą pervertė ją ant fotelių, tokiu būdu mušdamas ir smurtaudamas savo motinai I. T. padarė poodines kraujosruvas kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, tuo sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad šią įstatymo uždraustą veiką padarė L. P., patvirtina teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

Nukentėjusioji I. T. parodė, kad L. P. yra jos sūnus. 2013 m. balandžio 20 d. rytą ji dar ilsėjosi lovoje. Penktadienio popietę, kai ji dirbo, sūnus girtuokliavo. Kai ji grįžo po darbo, sūnaus draugai ją pasitiko laiptinėje. Balandžio 20 d. sūnus ją ištraukė iš lovos, ieškodamas „pedisoko“ ir Sodros pažymėjimo. Kai ji pasakė, kad nieko nematė, tada sūnus ją išsitempė iš lovos, tampė po kambarį, vertė ant fotelio, mušė. Jai buvo labai didelis išgąstis, išbėgo į balkoną, pradėjo šaukti. Rakto duryse jau nebuvo, nes tokiais atvejais sūnus raktą ištraukia. Kaimynas lauke vedžiojo šuniuką. Kaimynas paklausė, kas darosi. Ji pasakė, kad sūnus smurtauja. Tas vyras iškvietė policiją. Tuo tarpu sūnus apsirengė, iššoko pro balkoną ir nubėgo. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Tuomet sūnaus namuose jau nebuvo. Vėliau policija sūnų rado pas kaimynus. Kuomet ją pargriovė ant fotelio, sūnus savo gumine šliure jai sudavė gal 3 kartus. Po to ji išsilaisvino. Paskui sūnus ją vėl stvėrė, sakė: „parodysiu naują prijomą.“ Birželio mėnesį sūnus ją stipriai tąsė. Ji išbėgo į balkoną. Sūnus ją tempė per slenkstį, tąsė po kambarį, visas šonas buvo mėlynas Po šio įvykio sūnus jai ne kartą gąsdino, ne kartą užsimojo, sakė, kad tik rodo, kaip gali suduoti. Penkis metus sūnus nevartojo alkoholio, nerūkė, tačiau balandžio mėnesį pradėjo gerti. Gėrė ilgai. Jai liepdavo atnešti „kaukės“ (kaip suprato pilstuko). Naktimis sūnus nemiega, eina „ratų ar dratų“ pasiimti. Nuo balandžio mėnesio ji be poilsio. Sūnus kas mėnesį eina pas psichiatrą į Šilainių polikliniką, vaistų ampulę susileidžia kas 14 dienų, o reikia kas 10 dienų. Vaistus vartoja nereguliariai. Nuo balandžio mėnesio sūnus ją plūsta visokiais žodžiais. Pas sūnų renkasi įtartinos reputacijos vyrai. Vakar kaimynai sūnui iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išvežė į LSMUL. Jai grįžus namo po darbo, kaimynė papasakojo, kad sūnus atsinešė į butą benzino ir dar prašė rūkyti. Įėjusi į butą pamatė, kad sūnus ant galvos užsidėjęs maišą uostė benziną. Jai matant jis tai darė pirmą kartą. Tada kaimynė iškvietė policiją ir greitąją. Ant stalo ji rado čekį, iš kurio matė, kad sūnus degalinėje pirko benziną. Ar sūnus norėjo nusižudyti, ar ją pagąsdinti, nepagalvojo. Ir prieš ligą sūnus naudojo smurtą prieš ją. 2009 m. sūnų pirmą kartą išvežė medikai. Ir iki to laiko prieš pusmetį sūnus vartojo smurtą, o po to - irgi. Tuo metu sūnus tikrai nesuvokė, ką daro. Dabar sūnus jau paguldytas į stacionarą. Norėtų, kad būtų taikytas priverstinis gydymas. Dabar sūnus gydomas psichiatriniame skyriuje. Sūnus nesuvokia, kad jis serga. Namuose jis nieko nepadeda, nedirba. Sūnus ją bandė smaugti balandžio 20 dieną, ėmė už krūtinės, už kaklo. Ir anksčiau sūnus ją rimtai smaugęs, tik ji niekur nesikreipė.

Ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. atliktas prokuroro pavedimu, gavus tarnybinį pranešimą apie tai, kad 2013-04-20 namuose, esančiuose Raudondvario pl. 226 A – 4, Kaune, I. T. sūnus L. P., su kuriuo kartu gyvena, smurtavo prieš savo motiną (b. l. 1, 2).

2013-04-20 pareiškimas bei protokolas – pareiškimas patvirtina, kad I. T. kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK ir nurodė, kad ji gyvena kartu su sūnumi L. P. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2013-04-20, apie 8 - 9 val., jos sūnus, būdamas neblaivus, ją mušė. Kaimynas iš 55 – o buto jos prašymu iškvietė policiją, kadangi jos sūnus L. P. puolė ją smaugti, daužė su šliure, koliojo ją necenzūriniais žodžiais. Prašo imtis priemonių ir pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3, 4).

2013-04-20 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėta įvykio vieta, t. y. butas, esantis Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), kurios metu atlikus apžiūrą paimta viena tamsios spalvos guminė šlepetė (b. l. 5 – 6).

2013-04-22 apžiūros protokolas, fotolentelė prie jo patvirtina, kad atlikta daikto – šlepetės apžiūra, kurios metu nustatyta, kad šlepetė yra juodos spalvos, guminė, be sugadinimo žymių, su lipduku, kuriame yra užrašas SPORT ir kamuolio emblema. Fotolentelėje užfiksuotas bendras paimtos šlepetės vaizdas (b. l. 7, 8).

2013-04-20 pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje patvirtina, kad I. T. sutiko, kad apie smurtą artimoje aplinkoje būtų pranešta Specializuotam pagalbos centrui (b. l. 9).

2013-04-20 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulio S. V. tarnybinis pranešimas „Dėl smurto artimoje aplinkoje“, kuriame užfiksuotas smurto artimoje aplinkoje faktas, smurtą patyręs asmuo – I. T.. Nustatyta, kad prieš I. T. smurtą naudojo jos sūnus L. P., kuris girtauja, puolė ją smaugti, daužė su tapke, kolioja (b. l. 10 – 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1029/13(02) I. T. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, padarytos kietais daiktais keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 24).

Remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais, tai yra nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, specialisto išvada galima pripažinti įrodyta, kad L. P. 2013 m. balandžio 20 d., naudodamas fizinę jėgą ir suduodamas ne mažiau tris kartus smurtavo prieš savo motiną I. T., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi L. P. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (BK redakcija galiojo iki 2013-07-12).

Ekspertė S. Š. paaiškino, kad ekspertų komisija, susipažinusi su pateiktais dokumentais, L. P. konstatavo paranoidinę šizofreniją. Šis sutrikimas L. P. konstatuojamas nuo 2009 metų. Ši liga pasireiškia neadekvačiu elgesiu, miego sutrikimu. Asmeniui, sergančiam šia liga, atrodo, kad jis yra sekamas. Be to, žmogus būna nedarbingas, neužsiima tikslinga veikla. L. P. eilę kartų gydytas stacionare, ambulatoriškai. L. P. laiko save sveiku, jis nereguliariai vartoja vaistus, dėl ko jam būna dažni ligos paūmėjimai. L. P. smurtauja, kuria nerealius ateities planus (pvz., kad laikys teises ir pan.). Nėra jokio kritinio vertinimo. Tai gali būti iššaukta ir nemigos – naktimis L. P. klausosi muzikos. Alkoholis taip pat iššaukia ligos simptomus. Tyrimo metu L. P. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, dabar - taip pat. Pirmos ekspertizės metu ekspertų komisija siūlė L. P. taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Posėdžio metu, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, siūlo L. P. taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones - priverstinį stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Kauno apylinkės teismo nutartimi L. P. paskirta atlikti ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 63 – 64).

Tai, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo momentu L. P. buvo nepakaltinamas, patvirtina byloje esantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-237/2013, kurio išvadose konstatuojama, kad įstatymo uždraustų veikų padarymo metu L. P. sirgo psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija, psichikos sutrikimai konstatuoti nuo 2009 metų. Jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu L. P. serga psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija. Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su L. P. negalima atlikti tyrimo veiksmų, jis negali dalyvauti teismo posėdyje, duoti objektyvių parodymų. L. P. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 67 – 69).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas teismo posėdžio metu patvirtino ekspertė S. Š., kuri nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, L. P. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, tačiau jau ne ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, tačiau taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones – priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato: „Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš šių nutarčių: taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, - jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas“ (...). Kaip matyti, kalbant apie veiką, už kurios padarymą taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, nevartojamas žodis „nusikalstama“. Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnio 2 dalis taip pat nevartoja termino „nusikalstama veika“. Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnis ir 16 straipsnis apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos laikomos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Tačiau iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad L. P. veikos darymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Teismas pripažįsta, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos L. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, kadangi įrodyta, jog jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 1 p., BPK 403 str., teismas

nutaria:

L. P., kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (BK redakcija galiojo iki 2013-07-12), taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Daiktą, turintį reikšmės šiai veikai tirti ir nagrinėti – šlepetę, priduotą saugojimui Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK (b. l. 7), nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį.

Nutartis per 20 dienų jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Kauno apylinkės teisme. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.