- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- e2-62-744/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-01062-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. A. ir trečiajam asmeniui ieškovo pusėje F. B. dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. A. 133,09 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2014 m. liepos 28 d. iš (duomenys neskelbtini) esančio buto buvo aplietos vandeniu žemiau esančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apdraustos pas ieškovą, draudėja – trečiasis asmuo F. B.. Ieškovas, kompensuodamas už užpylimo draudėjai padarytus nuostolius, išmokėjo 133,09 Eur (459,52 Lt) dydžio draudimo išmoką. Kadangi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis (CK 6.1015 str.), nustatė, kad buto, iš kurio liejosi vanduo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas įvykio dienai buvo atsakovas A. A., jame gyveno nuomininkas. Įvykio metu virš draudėjos esančiame kitame bute niekas negyveno, o bendro naudojimo inžineriniai tinklai buvo tvarkingi.
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.
Atsakovui A. A. procesiniai dokumentai buvo įtekti tinkamai 2017 m. sausio 4 d. (asmeniškai), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, sprendimas priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK arba CPK) 142 straipsnio 4 dalies ir 285 straipsnio nustatyta tvarka.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, DNSB „Mūša“ rašto, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, išrašų iš Gyventojų registro, pretenzijos, Būsto draudimo liudijimo, Turto sunaikinimo, sugadinimo akto su priedu, draudimo išmokos apskaičiavimo, pranešimo, mokėjimo dokumento, nustatyta, kad 2014 m. liepos 28 d. buvo užlietas trečiajam asmeniui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2014-04-07 iki 2015-04-06 buvo apdraustas pas ieškovą – AB „Lietuvos draudimas“ draudėjo – trečiojo asmens F. B. turto draudimu, kuriam išduotas Būsto draudimo liudijimas (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovas 2014 m. liepos 29 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu nustatė, kad draustas butas buvo užlietas iš aukščiau draudėjos esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra atsakovas A. A. ir jis atsakingas už draudėjai padarytą žalą. Ieškovas taip pat nustatė draustam butui padarytus nuostolius, atliko jų sureguliavimo procedūras ir apskaičiavęs 133,09 Eur (459,52 Lt) dydžio draudimo išmoką, ją 2014 m. rugpjūčio 1 d. išmokėjo draudėjai. Byloje duomenų, kad atsakovas žalą ieškovui atlygino, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padarius – už žalą atsakingas asmuo privalo visiškai ją atlyginti (CK 6.263 str. 2 d.). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Ieškovo ir atsakovo sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo, nes savininkas turi pareigą naudoti turtą ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (CK 4.37 str.). Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių.
Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37, 6.210, 6.245-6.249, 6.251, 6.263, 6.266, 6.1015 straipsniais, yra pagrindas ieškinį tenkinti, todėl ieškinys tenkintinas visiškai. Iš atsakovo A. A. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 133,09 Eur žalos atlyginimo bei 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (133,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo A. A. ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ yra priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas, paduodant ieškinį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 bei 96 straipsniais, į valstybės pajamas iš atsakovo A. A. priteistina 5,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė Vilnius, J. Basanavičiaus g. 12, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB banke „Swedbank“, iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 133,09 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus ir 9 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (133,09 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, ir 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 5,32 Eur (penkis eurus ir 32 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.
Atsakovas A. A. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Pakruojo rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.