Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2008-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-346-492/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-04-07
Bylos Nr.
2A-346-492/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Egidijus Žironas, Virginija Volskienė
Atsakovas
K. K. Š.
Ieškovas
D. K.
Trečiasis asmuo
Šalčininkų rajono 1 notaro biuro
Kategorijos
  • 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-346-492/2008 Teisėja Janina Brazauskienė Procesinio sprendimo kategorija:

24.3.; 28.1.; 30.2.; 34.3.; 34.4.;

121.15.; 121.18.;121.21.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

teisėjų Almos Urbanavičienės, Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,

dalyvaujant ieškovės apeliantės D. K. atstovui adv. Ernestui Bušmovičiui, atsakovui K. K. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-482-371/2007 pagal D. K. ieškinį atsakovui K. K. Š., tretieji asmenys Šalčininkų rajono 1 notaro biuro notarė Č. B. , VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės į dalį buto pripažinimo ir buto teisinės registracijos pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė D. K. prašė atnaujinti įstatymo nustatytą vienerių metų terminą pateikti ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiu ir priimti ieškinį; pripažinti negaliojančiu Šalčininkų rajono 1 notaro biuro 2002 m. vasario 5 d. išduotą atsakovui K. K. Š. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą dėl 1/3 dalies palikėjos S. Š. turto paveldėjimo; pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 14 d. atliktą VĮ Registrų centre Vilniaus filiale atsakovo K. K. Š. nuosavybės teisių į 1/3 dalį ½ dalies buto Nr. 14, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dalį 1/24 dalies ūkinio pastato 2I1p, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją; pripažinti ieškovei D. K. nuosavybės teisę į palikėjos S. Š. , mirusios 2001 m. vasario 4 d., turtą, t.y. į ½ dalį buto Nr. 14, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/24 dalį ūkinio pastato 2I1p, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) Ieškovė nurodė, kad 1999-11-30 S. Š. Šalčininkų rajono antrajame notaro biure sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, paliko ieškovei. 2001-12-03 Šalčininkų rajono pirmojo notaro biuro notarė išdavė ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į palikėjai S. Š. priklausantį turtą – ½ dalį buto ir 1-24 dalį ūkinio pastato, šis turtas buvo įregistruotas ieškovės vardu. 2006 m. liepos mėnesį ieškovė iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimo sužinojo, kad atsakovui 2001 m. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją dalį, t.y. 2/3 dalis buto, 1/24 ūkinio pastato, kurią pagal testamentą turėjo paveldėti ieškovė. Pripažinta, kad atsakovas palikimo atsiradimo dieną buvo nedarbingas ir jam buvo reikalingas išlaikymas. Nurodė, kad atsakovui testatorės mirties dieną nebuvo reikalingas išlaikymas, nes šis turėjo asmeninės nuosavybės, gaudavo senatvės pensiją, našlio pensiją, turėjo pilnametį darbingą sūnų. Ieškovė taip pat nurodė, kad terminą palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti praleido dėl svarbių priežasčių, nes iki 2006 m. buvo nepilnametė, todėl neveiksni arba iš dalies veiksni, ir dėl to negalėjo sudaryti sandorių, išskyrus CK numatytas išimtis. Be to, apie pažeistą teisę sužinojo tik 2006 m. liepos mėn., gavusi VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pažymą, todėl terminas atnaujintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas K. K. Š. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės argumentai nepagrįsti įrodymais. Atsakovui testatorės mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, todėl paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas teisėtai.

Tretysis asmuo Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarė Č. B. prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, pagal 1964 m. LR CK 576 str. išlaikymo reikalingumas preziumuojamas, kai asmuo palikėjo mirties dieną yra nedarbingas dėl savo amžiaus, t. y. sulaukęs pensijinio amžiaus. Atsakovas K.K. Š. sutuoktinės S. Š. mirties dieną, t.y. 2001 m. vasario 4 d. buvo pensijinio amžiaus, todėl tai buvo teisėtas pagrindas išduoti teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Tačiau teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, padarė išvadą, kad palikimo atsiradimo dieną, t.y. sutuoktinės S. Š. mirties dieną 2001 m. vasario 4 d., jo gaunama pensija viršijo nustatytą minimalų gyvenimo lygį, jis turėjo asmeninėje nuosavybėje ½ d. buto, esantį (duomenys neskelbtini) , kurį vėliau pardavęs gavo pajamų, automobilį FORD SIERRA, todėl jo gaunamos ir turimos pajamos buvo pakankamos pragyventi, t.y. tenkinti būtinus gyvenimo poreikius ir išlaikymas jam buvo nereikalingas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė praleido CK 5.8 str. numatytą vienerių metų senaties terminą palikimo priėmimui ginčyti. Iki ieškovės D. K. pilnametystės jos interesus atstovavo motina L. S. . Ieškovės atstovė jau 2001 m. birželio 12 d. paduodama pareiškimą notarei turėjo žinoti apie privalomąją palikimo dalį, nes apie tai nurodyta pačiame pareiškime, o 2001 m. gruodžio 3 d. išduotame paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime aiškiai nustatyta, kad jos dukra D. K. paveldi ne ½ dalį senelės buto, kaip palikta pagal testamentą, o tik 2/3 dalis šios ½ dalies. Ieškovės atstovė yra jauno amžiaus, gimusi 1970 metais, moka valstybinę kalbą, išsilavinusi, todėl visiškai nepagrįsti ir jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinti jos pačios paaiškinimai, kad tuo metu ji nesuvokė, jog jos dukra paveldi ne visą turtą, nurodytą testamente, ir apie tai kartu su dukra sužinojo tik 2006 m. liepos mėnesį, registruojant paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl teismas konstatavo, kad būtent nuo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo, t.y. nuo 2001 m. gruodžio 3 d., prasidėjo ieškinio senaties termino pradžia, nes nuo šios dienos ieškovės atstovė faktiškai sužinojo apie pažeistą nepilnametės dukros teisę paveldėti visą nurodytą testamente senelės turtą. Teismas taikė CK 1.131 str. 1d. ir ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovė D. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įstatymas numato galimybę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo metu ieškovės teisės pažeistos dar nebuvo, nes atsakovas nebuvo priėmęs palikimo, todėl teismo argumentai dėl ieškinio termino skaičiavimo pradžios yra nepagrįsti. Ieškovė nebuvo informuota apie paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį išdavimą atsakovui, todėl jos teisės buvo pažeistos nuo sužinojimo momento, t.y. nuo kreipimosi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą 2006 m. liepos mėn. Be to, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimas patvirtiną aplinkybę, kad atsakovas tik 2006-07-14 atliko jam pagal 2002-02-05 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime 2/3 dalių nurodyto nekilnojamojo daikto teisinę registraciją. Nurodė, kad dėl savo išsilavinimo ieškovės įstatyminė atstovė negalėjo tinkamai įgyvendinti atstovaujamosios teisių, todėl ieškovė, sulaukusi 18 metų, jei pažeidimas nėra išnykęs, turi teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises visais civilinių teisių gynimo būdais. Pažymėtina, kad teismas konstatavo ieškovo nesąžiningumą, nurodydamas, kad testatorės mirties dieną jam išlaikymas nebuvo reikalingas.

Atsiliepimas

Atsakovas K. K. Š. prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovės teisės pažeistos nebuvo, nes ši neįrodė, jog jai buvo atstovaujama netinkamai. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime buvo aiškiai nurodyta, kad pagal testamentą paveldima tik 2/3 dalis palikėjos turto, todėl apie pažeista ieškovės teisę buvo žinoma 2001 metais. Teismas pagrįstai atmetė ieškinį vadovaudamasis tuo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės D. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad 1999-11-30 S. Š. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko anūkei D. K. (l. 9). 2001-02-04 testatorė S. Š. mirė (l. 8). L. S. , nepilnametės ieškovės D. K. (gim. 1988-01-16) įstatyminė atstovė (motina), 2001-06-12 kreipėsi į Šalčininkų rajono pirmo notaro biuro notarę Č. B. dėl palikimo pagal testamentą priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (l. 10). 2001-12-03 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į paveldimą turtą, kurį sudarė 2/3 dalys likusio po senelės mirties turto, tai yra: ½ buto Nr. 14 su rūsiu ir su 1/24 dalimi ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Šiame paveldėjimo teisės liudijime taip pat nurodyta, kad 1/3 daliai šio turto paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją dalį dar neišduotas. 2002-02-05 atsakovui K. K. Š. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/3 dalį jo sutuoktinės S. Š. palikto turto: ½ dalį buto Nr. 14 su rūsių ir 1/24 dalimi ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (l. 30). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš esančių byloje įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį sutuoktinės S. Š. mirties dieną, matyti, kad jo gaunamos senatvės pensijos dydis buvo 340,30 Lt, asmeninės nuosavybės jis turėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)., automobilį Ford SIERRA, v.n. (duomenys neskelbtini) bei nuo 2000 m. rugsėjo 8 d. iki 2003 m. rugsėjo 16 d. registre buvo įregistruota jo nuosavybė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu paneigė atsiliepime išdėstytus argumentus, paaiškindamas, kad išlaikymas jam buvo nereikalingas. Konstatavęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes praleistas ieškinio senaties terminą, t.y. ieškovė prarado teisę ginti savo pažeistą teisę teisme, jos nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, ir nėra pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti.

Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkami vertino bylos aplinkybes ir dėl to neteisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas, įtvirtintas CK 5.8 straipsnyje. Teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, todėl nepagrįstai netenkino ieškinio. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes susijusias su ieškinio senaties termino pradžia, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės atstovė, o tuo pačiu ir ieškovė, praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą ir palikimo priėmimą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Išduodant paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, ieškovės atstovei tapo žinoma aplinkybė, jog atsakovas buvo pateikęs prašymą notarei dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą ir pretendavo į dalį ieškovei testamentu palikto turto. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės atstovei nuo 2001-12-03 turėjo būti žinoma apie teisės pažeidimą, t.y. apie faktą, jog atsakovas priėmė dalį palikimo, yra pagrįsta. Ieškovei taip pat buvo žinomos 1964 m. CK 576 straipsnyje nurodytos aplinkybės, jog dėl savo pensijinio amžiaus atsakovas gali turėti teisę į privalomąją palikimo dalį. Būtent nuo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo momento turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, nes 2000 m. CK 5.8 str. vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti sieja su žinojimu ne tik apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, bet ir su kito asmens palikimo priėmimo faktu.

Apeliantė prašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą dėl svarbių subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, nurodydama, jog jos motina neteisingai suvokė situaciją, manydama, kad ieškovė paveldi visą turtą pagal testamentą, todėl neginčijo paties atsakovo palikimo priėmimo fakto. Apeliantė palikėjos mirties dieną buvo nepilnametė, nesavarankiška, ribotai veiksni, todėl ją atstovavo įstatyminė atstovė – motina L. S. . Apeliantė nurodė, kad jos įstatyminė atstovė dėl subjektyvių aplinkybių nesuvokė, jog dukra paveldi ne visą pagal testamentą paliktą turtą. Ydingą situacijos vertinimą galėjo lemti nepakankamas atstovės pagal įstatymą teisinis išprusimas, patirties stoka, to pasekoje nepilnametės paveldėtojos interesai liko neapginti. Apie atsakovui išduotą šioje byloje ginčijamą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą notarė nepranešė ieškovės atstovei, atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į likusią nepilnametės paveldimą pagal testamentą turto dalį, kuris galėtų būti skundžiamas teismui, notarė taip pat nesurašė. Pati ieškovė tik tapusi pilnametė ir susipažinusi su viešo registro duomenimis galėjo objektyviai įvertinti savo teisių pažeidimą ir dėl jų gynimo kreiptis į teismą. Visos šios aplinkybės nepriklausė nuo nepilnametės paveldėtojos valios, gi nepakankamas jos interesų gynimas esant privalomajam pagal įstatymą atstovavimui neturi užkirsti kelio tinkamam ieškovės teisių įgyvendinimui, tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma laikytinos svarbiomis priežastimis, objektyviai sąlygojusiomis senaties termino praleidimą, todėl jis turi būti atnaujinamas, o pažeistoji teisė ginama.

Sprendžiant klausimą dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino atnaujinimo būtina atsižvelgti ir į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, jog paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo metu, t.y. tuo metu kai ieškovė turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, ji buvo nepilnametė, interesus atstovavo motina pagal įstatymą. CK 3.186 straipsnio 1 dalyje yra suformuota nuostata, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Tinkamam vaiko teisių ir interesų gynimui neturėtų daryti įtakos subjektyvaus pobūdžio veiksniai, sąlygoti tam tikrų asmeninių atstovo pagal įstatymą savybių, dėl kurių šie asmenys nesugeba pilna apimtimi atstovauti savo vaikų interesų. Pirmosios instancijos teismas per daug formaliai įvertino ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybes ir neatsižvelgė į tai, jog šiuo atveju yra pažeisti vaiko turtiniai interesai. Kaip aukščiau minėta, įvertinus byloje esančius įrodymus buvo konstatuota, kad atsakovui palikėjos mirties dieną išlaikymas nebuvo reikalingas, todėl jam nepagrįstai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į priklausančią palikimo dalį pagal įstatymą. Šiuo atveju atsisakius atnaujinti ieškinio senaties terminą ne tik būtų pažeisti vaiko turtiniai interesai, bet ir neužtikrinta asmens teisė į teisminę gynybą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. birželio 19 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-3-883/2002 m. yra pažymėjęs, kad „Pažeistų vaiko teisių gynimo būdas – sandorių, kurie prieštarauja vaiko interesams pripažinimas negaliojančiais taikomas, jeigu teisės turėtojas dar nėra sukakęs 18 metų amžiaus. Vaikui tapus pilnamečiu, jo, kaip vaiko, teisių pažeidimas neišnyksta, o gali būti ginamas pagal pilnamečio ieškinį visais civilinių teisių gynimo būdais“. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl aukščiau išvardintų motyvų ieškovės nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

Atnaujinus ieškinio senaties terminą palikimo priėmimui ginčyti ir konstatavus, jog atsakovas neturėjo teisėto pagrindo paveldėti pagal įstatymą, nes palikėjos mirties dieną išlaikymas jam nebuvo reikalingas, ieškinys tenkintinas. Kadangi šiuo metu atsakovas nėra perleidęs nuosavybės teisių į paveldėtą turtą tretiesiems asmenims, todėl įmanoma atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį ir pripažinti ieškovės teises į paveldėtą turtą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei šiuo metu yra pripažintos teisės į 2/3 dalies ½ dalies buto Nr. 14 bei 2/3 1/24 dalies ūkinio pastato, todėl teismo sprendimu pripažintinos ieškovės nuosavybės teisės tik į tą dalį, kuri buvo paskirta atsakovui, t.y. į 1/3 dalį ½ dalies buto Nr. 14 bei 1/3 dalis į 1/24 dalį ūkinio pastato. Taip pat pripažintinas negaliojančiu 2002-02-05 paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, išduotas Šalčininkų rajono 1 notaro biuro 2002 m. vasario 5 d. atsakovui K. K. Š. dėl palikėjos S. Š. turto paveldėjimo į 1/3 dalį ½ dalies buto Nr. 14 bei 1/3 dalį 1/24 dalies ūkinio pastato, bei atsakovo atlikta paveldėto turto teisinė registracija.

Vadovaujantis CPK 93 straipsniu atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti:

pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą išduotą Šalčininkų rajono 1 notaro biuro 2002 m. vasario 5 d. atsakovui K. K. Š. į palikėjos S. Š. turto dalį, t.y. 1/3 dalį ½ dalies buto Nr. 14 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dalį 1/24 dalies ūkinio pastato 2I1p, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini)

pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 14 d. atliktą VĮ Registrų centre Vilniaus filiale atsakovo K. K. Š. nuosavybės teisių į 1/3 dalį ½ dalies buto Nr. 14 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dalį 1/24 dalies ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją;

pripažinti ieškovei D. K. nuosavybės teisę į palikėjos S. Š. , mirusios 2001 m. vasario 4 d., turtą, t.y. į 1/3 dalį ½ dalies buto Nr. 14 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/3 dalį 1/24 dalį ūkinio pastato 2I1p, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovės D. K. naudai iš atsakovo K. K. Š. 262,50 Lt sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Alma UrbanavičienėEgidijus Žironas