Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);

2. Trakų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

3. Trakų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Trakų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, subendrinta su bausme, paskirta Trakų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu ir Trakų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirtomis bausmėmis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5. Trakų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, šią bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. T. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu įgijo iš nukentėjusiojo A. S. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) tai yra sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį ir atsiskaitęs netikrais pinigais – 7 kupiūromis po 100 Eur, naudojamomis žaidimams kaip rekvizitai, užvaldė svetimą turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir taip padarė nukentėjusiajam A. S. 700 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis R. T. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai prisipažino. Parodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. pamatė skelbimą, kad A. S. parduoda automobilį „(duomenys neskelbtini)“. A. S. pažinojo gal (duomenys neskelbtini) metų, jiedu ir anksčiau vienas iš kito pirkdavo automobilius. A. S. buvo apgavęs R. T., todėl šis norėjo atsikeršyti ir per savo (duomenys neskelbtini) paskyrą, pavadintą „(duomenys neskelbtini)“, per (duomenys neskelbtini) susirašė su A. S., skambinosi mobiliuoju, kaltinamojo numeris buvo (duomenys neskelbtini). Susitarė atvažiuoti ir už 650 eurų pirkti tą automobilį. A. sutiko, kaltinamąjį draugas nuvežė į A. namus (duomenys neskelbtini). Buvo jau tamsu, bet kiemas, kuriame pamatė automobilį, buvo apšviestas. Automobilį apžiūrėjo, pasakė, kad tinka. A. S. ant paprasto popieriaus lapo surašė pirkimo/pardavimo sutartį, o kaltinamasis jam sumokėjo netikrais, filmavimui skirtais pinigais, kuriuos buvo pernai pirkęs pagal skelbimą portale (duomenys neskelbtini), tuomet už 12 eurų iš kažkokio žmogaus (duomenys neskelbtini) nusipirko dešimt tokių 100 eurų kupiūrų. Pirkdamas automobilį, A. S. padavė septynias tokias kupiūras, jam nesakė, kad pinigai netikri. Automobilį parsivarė į (duomenys neskelbtini), iškart nuvarė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, jo raktelį padėjo ant automobilio rato ir pats nuėjo miegoti. Naktį jam A. S. rašė, grasino policija, bet kaltinamasis užmigo. Naktį į jo namus niekas atvažiavęs nebuvo, jis ryte išvažiavo (duomenys neskelbtini), nes vykdė (duomenys neskelbtini). Ryte automobilį atidavė A. S., šis sakė, kad tokiu atveju atsiims iš policijos savo pareiškimą. Susitarė su A., kad padės automobilio raktelį ant jo rato, pasakė, kur automobilis stovi. A. S. atvažiavęs automobilį pasiėmė. Likusias turėtas netikras 100 eurų kupiūras kaltinamasis išmetė, automobilio pirkimo/pardavimo sutarties savo egzempliorių suplėšė. Nukentėjusiojo atsiprašė, savo veiksmus vertina labai blogai. Jei A. S. būtų nepastebėjęs, kad pinigai netikri, kaltinamasis vis tiek jam būtų grąžinęs automobilį. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) val., kartais iki (duomenys neskelbtini) val., gauna (duomenys neskelbtini) eurų pajamas, teikia (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iš kurių dvi (duomenys neskelbtini) ir augina kartu su (duomenys neskelbtini). Nesutiko su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galėtų atlikti viešuosius darbus, nenori nutraukti esamų (duomenys neskelbtini). Anksčiau buvo baustas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas būdavo atidėtas, nė karto nebuvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Arešto bausme nebuvo baustas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad turi automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Informaciją apie parduodamą automobilį buvo patalpinęs internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ bei socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ įvairiuose skelbimų portaluose. (Duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jam į „(duomenys neskelbtini)“ programėlę parašė asmuo, pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, žino, kad šiuo vardu yra pasivadinęs asmuo, kurio vardas yra R. Šį asmenį pažįsta apie penkerius metus, kartais abu susirašo per minėtą programėlę, susitinka, pasikeičia automobilius. Nekilo abejonių, kad rašo tas pats asmuo. Šis pasidomėjo, ar dar turi automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Pasakius, jog turi, R. pradėjo domėtis, kokia jo galutinė kaina. Pasakius, jog 700 eurų, R. pasiūlė 680 eurų. Nukentėjusysis sutiko. R. pasakė, jog tuoj atvyks pasiimti automobilio. Viskas vyko susirašinėjant „(duomenys neskelbtini)“ programėlėje. Po kelių valandų gavo žinutę „Išeik“. Išėjęs į kiemą, pamatė ten stovint R., šis buvo vienas, sakė, kad jį atvežė ir išleido draugas. R. atpažino iškart, šis savo (duomenys neskelbtini) paskyroje yra įkėlęs savo nuotraukas. R. apžiūrėjo perkamą automobilį, pasakė, jog tinka. Nė vienas neturėjo pirkimo – pardavimo sutarties, todėl nutarė, kad pradžiai susirašys sutartį ant balto lapo, o vėliau surašys, kaip priklauso. R. savo ranka ant A. S. pateikto popieriaus lapo surašė sutartį, kurią pasirašė abudu. A. S. savo ranka viršuje ir apačioje parašė savo vardą pavardę, SDK kodą ir pasirašė, R. surašė visa kita. Po sutarties pasirašymo nuėjo prie automobilio, kur R. jam padavė pinigus, perlenktus per pusę. Pamatęs, jog nukentėjusysis ketina juos skaičiuoti, R. paklausė, ar skaičiuos. Atsakė, jog taip. Skaičiavo tik kupiūrų skaičių, kadangi visos buvo po 100 eurų, jų buvo septynios, taigi iš viso 700 eurų. Atidžiau tuo metu jų neapžiūrėjo. Pasakius, kad viskas gerai, R. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Parėjęs namo, A. S. nutarė perskaičiuoti pinigus, tuomet pastebėjo, kad jie negeri, tai yra žaidybiniai pinigai, kuriuos galima nusipirkti internete. Nuo to laiko, kai R. išvyko, buvo praėję apie penkios minutės. Iš karto per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę parašė jam, nurodydamas grįžti, nes pinigai netikri. R. pradėjo rašinėti, stebėdamasis, kad pinigai netikri, žadėjo grįžti, tačiau negrįžo. Tuomet A. S. kreipėsi į policiją, parašė pareiškimą. Išvykus policijos pareigūnams, jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), netoli buvusio (duomenys neskelbtini), kur, kaip iš anksčiau žinojo, R. galimai gyvena, bet namuose nieko nerado. Tada socialiniame tinkle išplatino informaciją, kurioje nurodė, kad R., socialiniame tinkle pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, jį apgavo, įkišo netikrus pinigus, pasisavino automobilį. Sekančią dieną iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) pradėjo gauti žinutes. Suprato, kad rašo R. Žinutėse buvo rašoma, kad išimtų patalpintą „postą“, kol nepastebėjo (duomenys neskelbtini) ir t. t. Atrašė, kad bus išimta, kai grąžins automobilį. Dar kurį laiką susirašinėjo, paskui R. iš šio numerio paskambino, pasakė, kur paliktas automobilis, kur padėtas raktelis, prašė banko sąskaitos, žadėdamas pervesti pinigų už kurą. Sąskaitą jam pateikė, bet pinigų R. nepervedė. Nuvykęs į jo nurodytą vietą automobilį rado (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančiuose daugiabučių kiemuose ir parsivarė namo, automobiliui žala nepadaryta (1 t., b. l. 22 – 25, 26).

Protokole-pareiškime A. S. pareiškė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) iš matymo pažįstamas asmuo R. T. pirko iš jo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir už automobilį atsiskaitė netikrais pinigais, todėl patyrė 700 eurų žalą (1 t., b. l. 1 – 8).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme. Ant namo kampo yra pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera, kuri filmuoja vietą, kurioje stovėjo automobilis (1 t., b. l. 32 – 42).

Daiktų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad apžiūrėti septyni popieriniai banknotai, kurių visų vienodas ilgis (14,9 cm) ir plotis (7,7 cm), visuose atspausdinti atvaizdai ir užrašai yra identiški. Kupiūros yra žalios, gelsvos, melsvos ir baltos spalvų, kurios atitinka 100 eurų kupiūros spalvas. Priekinėse popierinių banknotų pusėse, kairiajame šone, vertikaliai matyti užrašai „(C) MFP PRO NEY FOR MOT ION PIC TUR USE 2203“. Prie šių simbolių, į dešinę banknoto pusę, viršuje yra Europos Sąjungos vėliava, po juo kažkoks rašytinis simbolis, banknotų apačioje skaičius 100. Šalia Europos Sąjungos vėliavos, į dešinę banknoto pusę, viršuje yra skaičius 100, ties juo banknoto apačioje, stulpeliu yra užrašai „EVRO PROP ENRO“. Šalia jų, labiau dešinėje banknoto pusėje, beveik nuo banknotų apačios iki banknotų viršaus yra paveiksliukas. Banknotų dešinėje pusėje, vertikaliai, nuo viršaus matyti skaičiai 100, euro ženklas. Kitoje banknotų pusėje viršutinėje dalyje centre matyti užrašai „FOR MOTION PICTURE USE ONLY“, po jais matyti tilto paveiksliukas, po juo žemėlapio fragmentas, kurį supa 12 baltų žvaigždžių. Banknoto apačioje vertikaliai matyti skaičiai „037514“. Į banknoto kairę pusę, nuo viršutinėje dalyje esančio užrašo matyti euro ženklas, po juo ženkliukas, kurio fone matyti skaičiai „100“, jų yra keletas. Dešinėje nuo šio užrašo pusėje matyti raidžių ir skaičių rinkinys „MFP7520644770“. Banknoto apačioje skaičiai 100 ir šalia užrašai „EVRO PROP ENRO“. Dešinėje banknotų pusėje, vertikaliai matyti užrašai „THIS NOTE IS NOT A LEGAL TENDER“ (1 t., b. l. 9 – 16).

(Duomenys neskelbtini) E. M. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl darbo įvykio vietoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., dirbdamas su (duomenys neskelbtini) M. N., gavo pranešimą, kad prieš 30 minučių (duomenys neskelbtini) asmuo pardavė savo automobilį, o dabar, atėjęs namo, pastebėjo, kad už automobilį jam atsiskaitė padirbtomis 100 eurų kupiūromis, suma 700 eurų. Atvykus pranešėjas A. S. paaiškino, kad savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) pardavė iš matymo pažįstamam R. T., o grįžęs namo pastebėjo, kad 7 banknotai po 100 eurų yra netikri. Minėtas asmuo su automobiliu išvažiavo. Patikrinus aplinkinius kelius, minėtas automobilis nepastebėtas (1 t., b. l. 48 – 49).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. savanoriškai pateikė susirašinėjimo socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ ir „SMS“ žinutėmis nuotraukas, originalią pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 67 – 70).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota mp4 formato vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, gauto iš siuntėjo (duomenys neskelbtini), apžiūra, nurodyta, kad įrašo viršuje matoma data „(duomenys neskelbtini)“, įraše matyti, kad kieme aplink (duomenys neskelbtini) spalvos automobilį, kurio valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini) vaikšto vyrai, tačiau dėl vaizdo kokybės asmenų veidų nesimato (1 t., b. l. 73 – 75).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis R. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. BK 182 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo R. T. sukčiavimas pasireiškė tuo, kad jis apgaulės būdu įgijo iš nukentėjusiojo A. S. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) sudarydamas šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsiskaitydamas netikrais pinigais – septyniomis 100 eurų kupiūromis, naudojamomis žaidimams kaip rekvizitas, tokiu būdu R. T. apgaule užvaldė svetimą turtą – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas nukentėjusiajam A. S. 700 eurų turtinę žalą. Sukčiavimo būdu užvaldyto turto vertė (700 eurų) viršija nedidelės vertės dydį – 10 MGL (500 eurų), bet neviršija didelės vertės dydžio – 400 MGL (20 000 eurų). Kaltinamojo R. T. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodo jo paties prisipažinimas bei parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose, daiktų apžiūros protokole ir nuotraukose, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, kitų objektų apžiūros protokoluose bei kituose dokumentuose užfiksuoti pirmiau teismo aptarti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais. Jų pagrindu ir konstatuojama, jog kaltinamojo R. T. atlikti veiksmai atitinka visus BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamojo veiksmai rodo, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė tyčia, siekdamas savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą. R. T. neabejotinai nusikalstamos veikos padarymo metu suvokė savo veikos neteisėtumą, t. y. suvokė, kad jis apgaule, panaudodamas netikrus pinigus, įgyja svetimą turtą, ir norėjo taip veikti. Taigi R. T. veikė tiesiogine tyčia.

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skiriant bausmę R. T., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas praeityje teistas 6 kartus (1 t., b. l. 127 – 134, 135 – 139), anksčiau paskirtas bausmes yra atlikęs ir jo teistumas yra išnykęs, todėl laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). R. T. yra ne kartą baustas ir administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 143 – 1 46, 147). Kaltinamasis šiuo metu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 93), (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125; 2 t., b. l. 56, 58, 68, 70, 71). Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamasis R. T. yra įrašytas į (duomenys neskelbtini), tačiau nefiksuojama tokio lygio (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jam nėra tikslinga atlikti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 163), taigi abejonių dėl R. T. pakaltinamumo nėra. Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pirmiau paminėtos aplinkybės apie kaltinamojo ankstesnius nuteisimu, nubaudimą administracinėmis nuobaudomis leidžia teismui daryti išvadą, jog yra susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės pažiūros, jis turi polinkį nusikalsti, nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nedarė, teisei priešingo elgesio neatsisakė. Praeityje jis teistas vien už nusikalstamas veikas nuosavybei – vagystes, dabar teisiamas už nusikaltimą nuosavybei, todėl akivaizdu, kad tai yra kaltinamajam būdingas nusikalstamų veikų modelis, kurias jis daro, siekdamas gauti turtinę naudą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad R. T. švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakako, dėl to už šią nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje numatytos arešto bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, tai yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtų kaltinamąjį R. T. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, į tai, kad jis yra praeityje teistas šešis kartus, tačiau jo teistumas yra išnykęs, jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriama arešto 30 parų bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. R. T. anksčiau jau ne kartą buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, šios bausmės vykdymą atidedant, tačiau toks nubaudimas nebuvo itin efektyvus, nepakeitė kaltinamojo nusikalstamų polinkių ir nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo. Tačiau vis dėlto teismas teigiamai vertina tai, kad kaltinamasis vėliau, jau po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, (duomenys neskelbtini), be to, iš bylos duomenų matyti, kad jis su (duomenys neskelbtini) augina (duomenys neskelbtini), kurių (duomenys neskelbtini) dar nėra sulaukusi nė (duomenys neskelbtini), kaip pats nurodė, antstolis iš jo išieško (duomenys neskelbtini) dar (duomenys neskelbtini). Taigi, siekiant ne tik nubaudimo, nusikalstamų veikų prevencijos, bet ir padėti kaltinamajam išlaikyti kuriamus socialinius, darbinius, šeiminius ryšius, kaltinamajam skiriamos arešto bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant ilgesnį nei įstatymo numatytas vidurkis bausmės vykdymo atidėjimo terminą ir paskiriant intensyvią priežiūrą bei pareigas: viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 5 dalies 5, 6, 8 punktai).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 26 – 29) panaikinama įsiteisėjus nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, septynios kupiūros po 100 Eur (netikri pinigai), perduotos saugoti Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikintinos, CD laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areštą trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. T. areštą dvidešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 7 dalimi, R. T. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti devyniems mėnesiams ir paskirti jam visam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurios vykdymo metu jis privalo būti namuose (duomenys neskelbtini) nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, bei paskirti jam pareigas – viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, septynias kupiūras po 100 Eur (netikrus pinigus), saugomas voke (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo (duomenys neskelbtini) aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti, CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.