- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-971-253/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01202-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- A. Y.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-971-253/2016
Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-01202-2016-5)
2016 m. birželio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. Š. (D. Š.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. (D. Š.) ieškinį atsakovei A. Y. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. Š. (I. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) suteikti teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio paskutinę savaitę (5-7 dienas) pagal vaiko gyvenamąją vietą, laisvu nuo mokslų metu, aplankyti viešąsias vietas be mamos ir senelės dalyvavimo; 2) suteikti galimybę žiemos atostogų metų 7 dienas ir vasaros atostogų metų 30 dienų pasiimti sūnų į ieškovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tame tarpe ir dėl susitikimų su senele (ieškovo mama); 3) suteikti galimybę bendrauti „Skype“ programa 3 kartus per savaitę, atsakovei ir I. Š. patogiu laiku.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-03 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė ieškovo laikinojo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. Š. bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieno mėnesio paskutinę savaitę nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 16 val. pagal vaiko gyvenamąją vietą, bei 3 kartus per savaitę vakare nuo 19 val. iki 20 val. komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programą „Skype“. Taip pat iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausta atsakovei A. Y. išvežti nepilnametį sūnų I. Š. iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje be vaiko tėvo ieškovo D. Š. sutikimo.
Šalies argumentai
Atsakovė A. Y. 2016-03-07 pateikė priešieškinį dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-08 nutartimi atsakovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje laikiną I. Š. gyvenamąją vietą nustatė su motina A. Y., taip pat ieškovui D. Š. uždrausta išvežti nepilnametį sūnų I. Š. iš jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje bei iš D. Š. priteistas laikinas išlaikymas sūnui I. Š. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur nuo 2016-03-08 iki įsiteisės sprendimas byloje.
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016-03-21 gautas atsakovės A. Y. prašymas dėl teismo ekspertizės paskyrimo bei prašymas pakeisti 2016-02-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė prašyme nurodė, kad 2016-03-15 gavo (duomenys neskelbtini) vedėjos ir gydytojos T. R. epikrizę Nr. 16PA-358, kurioje nurodoma, jog ieškovas D. Š. prieš mažametį vaiką I. Š. galimai atliko seksualinio prievartavimo veiksmus. Atsižvelgdama į šias paaiškėjusias aplinkybes, atsakovė A. Y. prašė nustatyti minimalią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, paliekant jo teisę bendrauti su vaiku tik per „Skype“ programą, uždraudžiant ieškovui kitais būdais bendrauti su vaiku, lankytis vaiko gydymo, ugdymo, užklasinio ugdymo vietose, kuriose būna vaikas ar kartu su juo gyvenantys asmenys, kol byloje įsiteisės galutinis teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-23 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutartimi nustatytą ieškovo laikinojo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. Š. tvarkos dalį, kuria nustatyta, kad ieškovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio paskutinę savaitę nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio 16 val. pagal vaiko gyvenamąją vietą, bei 3 kartus per savaitę vakare nuo 19 val. iki 20 val. komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programą „Skype“, nurodant, kad: D. Š. bendrauja su nepilnamečiu vaiku I. Š. naudojantis bendravimo programa „Skype“, kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 19 val. iki 20 val.; ieškovui D. Š. draudžiama kitais (teismo nutartyje nenurodytais) būdais bendrauti su nepilnamečiu vaiku I. Š., taip pat uždraudžiant ieškovui lankytis vaiko gydymo, ugdymo, užklasinio ugdymo vietose, kuriose būna vaikas ar kartu su juo gyvenantys asmenys; taip pat nustatyta nutartį vykdyti skubiai. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis, atsižvelgęs į medikų pateiktą epikrizę, iš kurios matyti, kad vaikas nenoriai bendrauja su savo biologiniu tėvu, apie jį neigiamai atsiliepia, yra dirglus, baimingas bei pasakoja apie tėvo galimai atliktus seksualinio prievartavimo veiksmus, konstatavo, jog atsakovės prašymas keisti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas. Teismas vertino, kad laikinosios apsaugos priemonės padės užtikrinti mažamečio vaiko apsaugą nuo galimo spaudimo vaikui atsisakyti ieškovui nepalankių liudijimų, todėl nustatytinos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas D. Š. prašo pakeisti teismo 2016-03-23 nutartį ir leisti ieškovui asmeniškai bendrauti su I. Š., dalyvaujant pedagogams, psichologams, psichiatrui ar kitiems specialistams, nedalyvaujant vaiko motinai ir senelei, bet kurioje gydymo įstaigoje, psichologinės pagalbos centre ar bet kurioje kitoje teismo nuožiūra paskirtoje vietoje. Taip pat prašo atlikti I. Š. kompleksinę psichologinę-pedagoginę ekspertizę ir ekspertams pateikti klausimus, nustatyti neigiamą poveikį nepilnamečiam vaikui iš jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo; nustatyti, ar I. Š. patiria psichologinį spaudimą iš A. Y. ir Ž. Z., kad atsisakytų bendravimo su tėvu, ar jam yra įteigiama baimė tėvui; objektyvių ir nepriklausomų ekspertų ir tyrimo metodų pagalba nustatyti tikimybę ieškovo padarytos I. Š. kokios nors psichologinės traumos; išsiaiškinti septynmečio vaiko sugebėjimą analizuoti sudėtingas situacijas, daryti tinkamas išvadas, o taip pat jo išvadoms ir sprendimams galimai daromo artimųjų asmenų poveikio laipsnį. Ieškovas pažymi, kad tai ne pirmas atsakovės bandymas nušalinti ieškovą nuo dalyvavimo sūnaus auklėjime. Ieškovas visiškai neteko galimybės bendrauti su sūnumi, kadangi bendravimas „Skype“ programa nuo 2016-02-03 nutarties priėmimo nė karto neįvyko, atsakovė nė karto neatsakė į ieškovo pranešimus ir nesuteikė galimybės pabendrauti su sūnumi. Teismas palaikė įrodytu ieškovo neigiamo psichologinio poveikio sūnui faktą, tačiau tai nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais ir paremta tik motinos ir septynmečio vaiko žodžiais. Pažymi, kad šiuo metu iškelta baudžiamoji byla Nr. 01‑1‑13439-16 pagal BK 245 str. dėl teismo sprendimo nevykdymo. Mano, kad dėl tokios ilgos bendravimo su tėvu pertraukos ir kasdienio psichologinio atsakovės spaudimo vaikas pakeis savo požiūrį į ieškovą ir pasakys apie nenorą bendrauti su juo. Teigia, kad būtinas bendravimas su sūnumi, dalyvaujant specialistams, pedagogams, psichologams, psichiatrams, nes tai leis teismui gauti objektyvią informaciją apie artimus ieškovo ir sūnaus santykius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovė A. Y. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tyrimų ir gydymo metu pasitvirtino faktai apie ieškovo galimai atliktus tvirkinamuosius veiksmus prieš nepilnametį sūnų. Vienintelis ir pagrindinis šių faktų šaltinis – vaiko parodymai, paaiškinimai, prisiminimai apie tėvo elgesį su juo. Mano, kad skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, nors minimali, tačiau užtikrina ieškovo teisę bendrauti su vaiku, palaikyti su juo ryšį, ypač atsižvelgiant kad ieškovas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Teigia, kad atsakovė tinkamai vykdo 2016-03-23 teismo nutartį. Ieškovas be svarbių priežasčių neteikia vaikui jokio materialinio išlaikymo. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016-04-08 nutarimu ieškovo nurodytas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13439-16 buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių. Atsakovės nuomone ekspertizės skyrimas galimas tik bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos 2016-03-23 teismo nutarties, kuria pakeista ankstesne pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta ieškovo laikino bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, numatant minimalesnį bendravimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 13 p., CK 3.65 str. 1 d.). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai. Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (CK 3.3 str. 1 d.). Viena iš specialių laikinųjų apsaugos priemonių gali būti ir laikinas draudimas vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CK 3.65 str. 2 d. 7 p.). Ši norma taikoma, kai būtina apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą išvadai, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgia į vaiko interesus, o minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės maksimaliai apriboti bendravimą su sūnumi, yra perteklinės ir nepagrįstos, teismas nepagrįstai laikė įrodytu ieškovo neigiamą psichologinį poveikį sūnui, o ieškovas visiškai neteko galimybės bendrauti su sūnumi. Apeliantas nurodo, kad epikrizėje Nr. 16PA-358 pateikiama informacija, surašyta iš A. Y. ir I. Š. žodžių ir nėra įrodymas, kad ieškovas prieš vaiką padarė nusikaltimą. Kita vertus, pažymėtina, kad minėtoje gydančios gydytojos sudarytoje epikrizėje pateikti ir duomenys gauti vaiko gydymo eigos metu. Esant tokiems duomenims apie vaiko psichologinę būseną gydymo eigos metu (baimę, agresiją, įtampos požymius, neigiamus atsiliepimus apie tėvą ir pasisakymus apie galimai netinkamą jo elgesį), vertintina, kad yra pagrindas imtis laikinų prevencinio pobūdžio priemonių apsaugoti nepilnametį vaiką nuo galimos neigiamos įtakos ir psichologinės įtampos tiesioginių susitikimų su tėvu metu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs minėtus duomenis, pagrįstai vertino, jog yra pagrindas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-03 nutartimi nustatytą ieškovo laikino bendravimo su sūnumi tvarką ir laikinai numatyti minimalesnį bendravimą, užtikrinantį prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų apsaugą.
Atskirajame skunde prašydamas leisti ieškovui asmeniškai bendrauti su sūnumi, dalyvaujant pedagogams, psichologams, psichiatrui ar kitiems specialistams ir nedalyvaujant vaiko motinai ir senelei, bet kurioje gydymo įstaigoje, psichologinės pagalbos centre ar bet kurioje kitoje teismo nuožiūra paskirtoje vietoje, apeliantas šį prašymą iš esmės motyvuoja galimybe pateikti informaciją teismui apie artimus ieškovo ir sūnaus santykius. Pažymėtina, kad nors skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka minimali, tačiau ji užtikrina ieškovo teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu (per „Skype“ programą) ir taip palaikyti su vaiku ryšį, išlaikyti santykius ir artimą bendravimą.
Apeliantas teigia, kad A. Y. nė karto neatsakė į ieškovo pranešimus ir nė karto nesuteikė galimybės pabendrauti su sūnumi. Apeliantas pateikė vaizdo įrašus apie nesėkmingus bandymus (vienas jų 2016-03-24, t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo) susisiekti su ieškove dėl bendravimo su vaiku. Tuo tarpu atsakovė A. Y. teigia, kad leidžia ieškovui bendrauti su tėvu „Skype“ programa, tačiau pats ieškovas nesiekia bendrauti su vaiku ir neskambina, o ir pats nepilnametis vaikas dažnai atsisakydavo bendrauti su tėvu ir atsakovė negali priversti vaiko bendrauti su ieškovu. Apelianto pateiktas Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyresniosios specialistės 2016-03-18 tarnybinis pranešimas sudarytas iki skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu iškelta baudžiamoji byla Nr. 01-1-13439-16 pagal BK 245 str. dėl teismo sprendimo nevykdymo, tačiau iš atsakovės pateikto Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2016-04-08 nutarimo matyti, kad minėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių. Minėtame nutarime taip pat pažymėta, kad 2016‑02-25 nepilnametis I. Š. buvo hospitalizuotas, apie tai atsakovė informavo ieškovą ir ieškovo bendravimas su vaiku nebuvo galimas dėl svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo vaiko motinos valios ir veiksmų.
Vadovaujantis CK 3.170 str. 1-3 d., pažymėtina, kad kartu su vaiku negyvenantis tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, vaikas taip pat turi teisę į tokį bendravimą, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi pagrįstai nuspręsta laikinai nustatyti minimalesnį ieškovo bendravimo su sūnumi būdą, nustatant kitą laikiną bendravimo tvarką. Tuo tarpu klausimai dėl teismo procesinio sprendimo tinkamo vykdymo spręstini vykdymo procese, taip pat ieškovui neužkertama teisė, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Apeliantas taip pat prašo atlikti nepilnamečiam vaikui I. Š. kompleksinę psichologinę-pedagoginę ekspertizę ir ekspertams pateikti klausimus, susijusius su kartu su vaiku gyvenančių jo šeimos narių neigiamu poveikiu vaikui, psichologiniu spaudimu atsisakyti bendravimo su tėvu, ieškovo padarytos kokios nors psichologinės traumos vaikui tikimybe bei vaiko gebėjimais analizuoti bei daryti išvadas bei tam galimai daromo artimųjų asmenų poveikio laipsnį. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino ir t. t. Tad nagrinėdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas tikrina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (CPK 314, 320, 338 str.).
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio ar priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl šių priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti galutiniame teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui yra pateikusi prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo ir teismas dar nėra išsprendęs šio prašymo. Šiuo atveju ir ieškovas, kaip bylos šalis, turi teisę teikti įrodymus bei reikšti prašymus (tarp jų ir dėl ekspertizės skyrimo) pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pavyzdžiui, byloje atlikus ekspertizę ir gavus duomenų apie nepilnamečio sūnaus psichologinę būklę bei kitas aplinkybes, ieškovui neužkertama galimybė kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir naujos, kad ir laikinos, bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas apeliacinės instancijos teisme skirti ekspertizę atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, o nustatyta ieškovo D. Š. ir jo nepilnamečio sūnaus laikina bendravimo tvarka iš esmės yra teisinga, atitinkanti šioje proceso stadijoje byloje nustatytą faktinę situaciją. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti ar keisti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-23 nutartį palikti nepakeistą.
Ieškovo D. Š. (D. Š.) prašymą apeliacinės instancijos teisme skirti ekspertizę atmesti.