Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-988-544/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio M. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7234-837/2016 pagal pareiškėjo antstolio M. A. pareiškimą dėl baudos skyrimo juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. rugpjūčio 25 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas antstolio M. A. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma dėl antstolio veiksmų nevykdymo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 289 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 19 d. Pareiškime nurodyta, kad antstolio M. A. kontoroje vykdomas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš A. U. išieškotojo A. J. naudai. VSDFV duomenimis, skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko šiai įmonei pateiktas vykdyti 2015 m. birželio 12 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 9002,68 Eur skolos ir 1036 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo. Tačiau išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio įmonė nevykdo nuo 2015 m. lapkričio mėnesio, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 8 d. buvo išsiųstas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“. Nepaisant to, informacija ir pagal šį patvarkymą nėra gauta, o antstolio reikalavimas dėl išskaitymų iš skolininko darbo užmokesčio ir toliau nėra vykdomas.Papildomai pareiškėjas nurodė, kad antstolio reikalavimų nevykdančios įmonės vadovas yra būtent A. U., o, remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolių kontorose yra vykdoma 11 vykdomųjų bylų dėl skolų iš jo išieškojimo. Dalis vykdomųjų bylų yra vykdoma nuo 2008 metų. Taigi dėl visų išdėstytų aplinkybių nagrinėjamu atveju baudą yra tikslinga skirti ne įmonės vadovui, o pačiai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą dėl baudos skyrimo atsisakė priimti.Teismas sprendė, kad, jei antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, numatyto dydžio baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad antstolis pateiktame pareiškime prašo skirti baudą juridiniam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne juridinio asmens vadovui ar kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui, kaip tai numatyta CPK, nėra pagrindo priimti pareiškimo.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis M. A. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – antstolio pareiškimą priimti. Nurodo, kad CPK 585 str. 2 d. įtvirtinta, jog bauda už antstolio reikalavimo nevykdymą ar kitokį kliudymą antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus yra skiriama asmeniui, o asmenys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.33 str. yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Taigi aptariama procesinė nuostata numato galimybę skirti baudą tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenimis bei juridinių asmenų vadovams. Be to, nagrinėjamoje byloje egzistuojančios aplinkybės patvirtina, kad įmonės vadovui skirti baudą būtų netikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas antstolis M. A. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirti baudą CPK 585 str. pagrindu, t. y. dėl to, kad įmonė nevykdo antstolio patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolos išieškojimo“ ir patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog CPK 585 str. nuostatos neįtvirtina galimybės skirti baudą juridiniam asmeniui, o ne jo vadovui, todėl atsisakė priimti antstolio M. A. pareiškimą. Atskiruoju skundu apeliantas tvirtina, jog aptariamos nuostatos leidžia skirti baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą ir fiziniam, ir juridiniam asmeniui bei jo vadovui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis, išnagrinėjęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei apelianto atskirąjį skundą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 137, 585, 593 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl baudos skyrimo priėmimo ir išsprendimo klausimus, ir dėl šių pažeidimų nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai vertino ir pirmosios instancijos teismas, teisinius santykius reglamentuoja CPK VI dalis „Vykdymo procesas“. Tačiau šioje procesinio įstatymo dalyje, įskaitant ir CPK 593 str., kuriame apibrėžta pareiškimų teismui nagrinėjimo tvarka vykdymo proceso metu, nėra reglamentuoti atvejai, kada teismas atsisako priimti pateiktą pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į sisteminį CPK nuostatų taikymą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą, turėjo vadovautis CPK 137 str. nuostatomis. Pastarojo straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš viso nenurodė, kokiu konkrečiai CPK 137 str. 2 d. numatytu pagrindu vadovaudamasis atsisako priimti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo bei tokio procesinio sprendimo nepagrindė.Kadangi civilinio proceso įstatymas nesuteikia teisės teismui atsisakyti priimti ieškinio (pareiškimo), jei yra nurodomas netinkamas atsakovas (pagal pareiškėjo reikalavimą turintis atsakyti asmuo), tai teismui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas, teismo nuomone, nurodo netinkamą subjektą, kuriam prašoma skirti nuobaudą. Priešingu atveju būtų apribota viena pagrindinių asmenų teisių kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Dėl šių aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta pažeidžiant procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos užtikrinimą.Kartu pabrėžtina, jog teismas, nustatęs, kad pateikto pareiškimo forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, priėmimo klausimą turi išspręsti CPK nustatyta tvarka. Šioje stadijoje teismas nesprendžia pareiškimo pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar asmuo pateikė įrodymus ir argumentus pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi dar pareiškimo priėmimo stadijoje iš esmės įvertino jo pagrįstumą ir pasisakė dėl CPK 585 str. 2 ir 3 d. nuostatų taikymo iš esmės, t. y. iš esmės nurodė, kad baudos skirti pareiškime nurodytam subjektui nėra pagrindo. Netinkamas atsakovo (asmens, kuris turi atsakyti pagal pareiškimą) nurodymas gali būti pagrindas atmesti pareiškimą (prašymą), tačiau negali būti pagrindas iš viso atsisakyti jį priimti, nes to nenumato nei vienas CPK numatytas pagrindas. CPK 585 str. 3 d. numatyta, kad tokiu atveju, kai juridinis asmuo nevykdo antstolio patvarkymo, bauda gali būti skiriama ne tik juridinio asmens vadovui, bet ir asmeniui, atsakingam už sprendimo įvykdymą. Teismas turi nustatyti, kas yra kaltas (nekaltas) ir atsakingas (neatsakingas) už dviejų antstolio M. A. patvarkymų nevykdymą, ir tik tada spręsti dėl baudos atitinkamam subjektui skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai iš dalies pagrįsti, sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl antstolio pareiškimo priėmimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo antstolio M. A. pareiškimo priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.