- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- AN2-241-361/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00519-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo Tado Būdvyčio (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 362 straipsnio 5 dalį A. B., panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2021-02-18 A. B. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patarėja D. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ji, kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausioji specialistė, (duomenys neskelbtini) pagal pakartotinį statytojo 2020-10-10 prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti neypatingosios kategorijos poilsio paskirties pastatą adresu (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos L. B. projektavimo firmos 2020 m. parengtą statinio projektą „Poilsio pastato (lK2p), formuojant naujus turtinius vienetus (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Statinio projektas), 2020-10-22 paskelbdama subjektus, kurie privalo patikrinti Statinio projektą, ir nenurodydama privalomo subjekto – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD), pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 14 punkto reikalavimus. Tokie A. B. veiksmai pripažinti kaip atitinkantys ANK 362 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
2. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė L. M. 2021-03-30 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-22-2021, kuriuo pagal ANK 362 straipsnio 5 dalį skyrė A. B. 270 Eur dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021-05-31 nutarimu tenkino administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. skundą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 362 straipsnio 5 dalį A. B. nutraukė, nes ji nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Teismas, be kita ko, nustatė, jog byloje pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019-07-02 aktas Nr. KPD-RM-571/2, patvirtinantis, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), įtrauktas į nekilnojamosios kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritoriją (b. l. 72–98). Šie duomenys pateikti 2019-07-12 kultūros vertybių registrui (b. l. 50), tačiau šie duomenys nėra įregistruoti registrų centre. Statytojas (duomenys neskelbtini) pradėjo procedūrą 2019-06-21, pateikdamas prašymą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai išduoti specialiuosius reikalavimus (b. l. 19). Prašyme buvo pažymėta, kad poilsio pastatas nepatenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją. Statytojui (duomenys neskelbtini) buvo išduoti 2019-07-04 Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai Nr. STRD-00-190704-00165 bei 2019-07-11 Specialieji architektūros reikalavimai Nr. SARD-32-190711-00004. Nustatyta, kad specialieji reikalavimai statytojui buvo išduoti anksčiau negu Kultūros vertybių registre buvo įregistruoti pakeitimai dėl poilsio pastato patekimo į nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritoriją. Todėl, teismo vertinimu, statybos leidimą išduodantis subjektas buvo saistomas šių reikalavimų. Atskleidęs statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, 14 punkto turinį, kartu remdamasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, numatančia kad „Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos“, teismas padarė išvadą, jog įstatymas numato, kad nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas vadovaujamasi būtent „Nekilnojamojo turto registru“. Šiuo atveju nebuvo pateikti duomenys nekilnojamojo turto registrui. Teismo vertinimu, Kultūros paveldo registro sąveika su Nekilnojamojo turto registru tinkamai neveikė ir institucija nenurodė imperatyvių teisės normų, kurias būtų pažeidusi A. B. išduodama statybos leidimą. Inspekcija nepaneigė A. B. skundo argumentų, jog visi juridinę reikšmę turintys faktai turi būti nurodyti to objekto nekilnojamojo turto registre. Jei šie faktai nenurodyti, tai turi būti atsakingas tas subjektas, kuris nevykdė pareigos pateikti duomenis registrui. Teismas padarė išvadą, jog asmens atsakomybės ribos negali būti aiškinamos plečiamai, asmuo negali būti baudžiamas už tai, ko imperatyviai nenumato teisės aktai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas prašo panaikinti apylinkės teismo 2021-05-31 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos A. B. skundą kaip nepagrįstą.
3.1. Nurodo, kad Architektūros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-01-21 įsakymu Nr. V13-28, 5.2 punkte numatyta, kad A. B., vykdydama savo, kaip valstybės tarnautojo funkcijas, priima prašymus ir tikrina, ar pateikti visi teisės aktuose numatyti dokumentai statybą leidžiančiam dokumentui gauti; statytojo prašymą ir visus privalomus dokumentus paskelbia IS „Infostatyba“; nustato institucijas ir subjektus, kurie privalo pateiktą projektą patikrinti pagal kompetenciją ir juos informuoja; seka projektų tikrinimo tikrinančiose institucijose procesą IS „Infostatyba“ (esant būtinybei organizuoja procesą kitaip); fiksuoja tikrinančių subjektų sprendimus pritarti ar nepritarti projektui; išduoda statybos leidimus, naudodamasis IS „Infostatyba“.
3.2. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai buvo teikti du prašymai išduoti leidimą statyti: 2020-09-02 prašymas išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirminis prašymas) ir 2020-10-20 prašymas išduoti leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pakartotinis prašymas). A. B., IS „Infostatyba“ pagal pakartotinį prašymą (duomenys neskelbtini) 2020-10-22 paskelbdama subjektus, kurie privalo patikrinti statinio projektą, nenurodė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 9 dalies 3 punktą privalomo subjekto – KPD (KPD Klaipėdos skyriaus), tuo pažeisdama STR 1.05.01:2017 14 punkto reikalavimus. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija prieš išduodant ginčijamą Statybos leidimą, tikrinant Projektą, privalėjo patikrinti ar nėra juridinių faktų, kurie ribotų statybos galimybes.
3.3. Pagal Kultūros vertybių registro duomenis, pastatas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2019-07-12 patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Pagrindas – KPD Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019-07-02 aktas Nr. KPD-RM-571/2, registravimo kultūros vertybių registre data – 2019-07-12. Specialieji reikalavimai išduoti 2019-07-16, todėl pagal SĮ 24 straipsnio 24 dalies ir to paties įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, projektą turėjo patikrinti KPD. Pagal pakartotinį prašymą paskelbiant subjektus, kurie privalo patikrinti statinio projektą, nenurodytas pagal SĮ 27 straipsnio 9 dalies 3 punktą privalomas subjektas – KPD (KPD Klaipėdos skyrius), todėl statinio projektas nebuvo patikrintas KPD. Dėl to buvo pažeisti SĮ 27 straipsnio 9 dalies 3 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 14 punkto reikalavimai.
3.4. Pažymi, kad pagal pirminį prašymą KPD Klaipėdos skyriui buvo priskirta patikrinti statinio projektą (t. y. A. B. prie statinio projektą tikrinančių subjektų buvo priskyrusi KPD Klaipėdos skyrių), tačiau KPD Klaipėdos skyrius statinio projektui nepritarė, nurodydamas pastabas: „1. Pagal Kultūros vertybių registro duomenis, kurie vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 8 straipsnio 12 dalies nuostatomis, yra vieši ir skelbiami tinklapyje http://kvr.kpd.lt/, projektuojamas pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) gyvenvietė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir 2019-07-02 d. TRP 6 apibrėžiamas kaip „teritorijoje esantis, vertingųjų savybių požymių turintis objektas“. 2. Vadovaujantis NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalimi, projekto sprendinius pagrįsti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto išvadomis. Vertinimo tarybos sprendžia dėl vertingųjų savybių požymių turinčio objekto, nustatydamos jo statusą kaip kultūros paveldo statinio, turinčio vertingųjų savybių, arba kultūros paveldo objekto kultūros paveldo vietovėje. Vertinimo tarybos akto dėl pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kopiją pateikti techninio projekto sudėtyje.“
3.5. Specialieji reikalavimai yra kaip „pagalba“ projektuotojui rengiant projektą, jie yra neprivalomi, iš esmės, projektuotojas gali rengti projektą ir negavęs specialiųjų reikalavimų, todėl tiesiogiai sieti išduotus specialiuosius reikalavimus su KPD projekto derinimu nėra visiškai objektyvu. Net ir turint išduotus specialiuosius reikalavimus, būtina vadovautis galiojančiais teisės aktais. Tačiau, nepaisant to, inspekcijos pareigūnas patikrino duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinėje sistemą IS „Infostatyba“ ir nustatė, kad specialieji reikalavimai statinio projektui rengti Nr. SRD-32-190716-00007 buvo išduoti 2019-07-16, t. y. po teritorijos, kurioje yra pastatas įregistravimo Kultūros vertybių registre. 2019-07-11 buvo išduoti ne specialieji reikalavimai, bet specialieji architektūriniai reikalavimai Nr. SARD-32-190711-00004. Teismas nurodė, kad tai, jog KPD nebuvo įtrauktas kaip statinio projektą tikrinantis subjektas, lėmė tai, kad nebuvo pateikti duomenys Nekilnojamojo turto registrui. NKPAĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Visa Kuršių nerija yra saugotina teritorija, o projektuojamas pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), kaip „teritorijoje esantis, vertingųjų savybių požymių turintis objektas“ jau 2019-07-02 aktu Nr. KPD-RM-571/2 buvo įtrauktas į kultūros vertybių apskaitą, todėl nuo šio akto registravimo kultūros vertybių registre (2019-07-12) dienos taikytini visi iš to kylantys teisiniai padariniai.
3.6. Teismas iš esmės rėmėsi tuo, kad Nekilnojamo turto registro išraše nebuvo jokių žymių apie tai, kad žemės sklypas su statiniais patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos. Tačiau teismų praktikoje yra pasisakyta, kad teisės ir pareigos, susijusios su kultūros vertybių apsauga, atsiranda nuo įstatyme nustatytų aplinkybių, su kuriomis siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas, o ne nuo juridinio fakto išviešinimo (registracijos) Nekilnojamojo turto registre. Kadangi juridinis faktas apie saugotina paskelbtą kultūros vertybę neišviešintas Nekilnojamojo turto registre, bet apie jį paskelbta viešai skelbiant „Valstybės žiniose“ apie priimamus teisės aktus, tai suponuoja išvadą, kad nuo teisės aktų paskelbimo tapo žinoma apie kultūros paveldo objekto teisinį statusą ir šis objektas turi būti saugomas pagal teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-916/2016). Todėl yra klaidinga sieti fakto išviešinimą Nekilnojamojo turto registre, kadangi šiuo atveju įstatymiškai yra įvirtinta NKPAĮ 10 straipsnyje, kad toks faktas turi būti skelbtinas Kultūros vertybių registre, kur ir buvo paskelbtas 2019-07-12 (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, kad nuo paskelbimo Kultūros vertybių registre tapo žinoma apie tai, kad statinys (duomenys neskelbtini) tapo „teritorijoje esantis, vertingųjų savybių požymių turintis objektas“ ir šis objektas turi būti saugomas pagal teisės aktus. Sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2020-10-22, statinys (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, kaip „teritorijoje esantis, vertingųjų savybių požymių turintis objektas“, todėl A. B. KPD Klaipėdos skyrių turėjo įtraukti kaip projektą tikrinantį subjektą. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tik juridinio fakto apie statinio adresu (duomenys neskelbtini), statuso pasikeitimo išviešinimas Nekilnojamojo turto registre sukelia teisinius padarinius, o kitoks jų teisinio statuso išviešinimas teisinių pasekmių nesukuria.
3.7. Be to, nekilnojamoji kultūros vertybė pripažįstama saugoma ir jai pradedami taikyti paveldosaugos reikalavimai nuo jos įtraukimo į valstybinę nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, bet ne nuo juridinio fakto išviešinimo Nekilnojamojo turto registre. Teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne juridinio fakto registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ir kt.), su kuria siejamas civilinių teisinių santykių atsiradimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007). Teismas nevertino aplinkybės, jog A. B. pagal savo pareigybės aprašymą privalėjo žinoti, kad statinio projektą turi patikrinti KPD, kadangi pirmojo prašymo nagrinėjimo metu buvo pažymėjusi KPD Klaipėdos skyrių kaip projektą tikrinantį subjektą, tačiau nagrinėjant pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, sąmoningai nepažymėjo KPD Klaipėdos skyriaus, kaip tikrinančio subjekto, tokiu būdu pažeidė STR 1.05.01:2017 14 punkto reikalavimus. Teismo posėdžio metu pati A. B. pripažino aplinkybę, jog žinojo ir matė IS „Infostatyba“ žymą apie KPD Klaipėdos skyriaus pateiktas pastabas po pirminio prašymo nagrinėjimo. Todėl mano, kad teismas, priimdamas nutarimą formaliai pritaikė teisės normas bei nutraukė administracinės bylos teiseną A. B. atžvilgiu, neįsigilindamas į bylos esmę bei surinktą medžiagą.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamos A. B. atstovė advokatė L. Š. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
4.1. Nurodo, kad KPD neišdavė statytojai specialiųjų sąlygų statinio projektui rengti, vadinasi negalėjo būti ir statinio projektą tikrinanti institucija. Neužtenka objekto tik įregistruoti Kultūros vertybių registre. NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 13 papunktyje nustatyta, kad KPD teikia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kurie yra kultūros paveldo objektai, tokių objektų sudedamąsias dalis ar teritorijas, su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusius juridinius faktus. Šio įstatymo 8 straipsnio 12 dalyje taip pat nustatyta, kad Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Pagal duomenų teikimo sutartis šie duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms. Jų pagrindu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atitinkamo nekilnojamojo daikto Nekilnojamojo turto registro įraše neatlygintinai daro žymas apie šiuos juridinius faktus: nekilnojamojo daikto įrašymą į Kultūros vertybių registrą, jo buvimą kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje ar jų apsaugos zonose, nekilnojamosios kultūros vertybės specialiųjų naudojimo sąlygų nustatytus daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymus. Tai dar kartą patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre privalu registruoti objekto įtraukimą į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją.
4.2. Apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad specialieji reikalavimai statytojui buvo išduoti po objekto įtraukimo į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, t. y. 2019-07-16. Nors 2019-07-16 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ir išsiuntė statytojui du atskirus dokumentus – 2019-07-04 Specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus Nr. STRD-00-190704-00165 bei 2019-07-11 Specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. SARD-32-190711-00004 – tačiau 2019-07-16 nėra atskiro dokumento, nustatančio materialiuosius reikalavimus statinio projektavimui, data. Beje, inspekcija ir neginčija specialiųjų reikalavimų kaip neteisėtų.
Šalies argumentai
4.3. SĮ 24 straipsnio 24 dalis įtvirtina, kad statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Taigi statytojas, gavęs specialiuosius reikalavimus, nebėra priklausomas nuo vėlesnių pokyčių, galinčių turėti įtakos statinio projekto turiniui. Nagrinėjamu atveju statytojas (duomenys neskelbtini) negavo specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, todėl ir neprivalėjo rengti statinio projekto pagal konkrečius KPD nustatytus paveldosaugos reikalavimus. Taip nutiko todėl, kad statytojas gavo specialiuosius reikalavimus anksčiau, nei kad teritorija buvo įtraukta į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją (jei laikytume, kad ji yra įtraukta į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją, nes šis faktas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre).
4.4. Kasacinis teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-243-916/2016 ir 3K-3-329/2007 nagrinėjo tuomet galiojusį teisinį reglamentavimą. Tuo tarpu nuo 2020-01-01 įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas jį pakeitė radikaliai. Įstatymų leidėjas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu siekė nustatyti aiškų reguliavimą – jei specialioji sąlyga neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, ji negali būti taikoma. Tuo tarpu anksčiau šios nuostatos nebuvo ir kiekvienas statyboje dalyvaujantis subjektas turėjo neįveikiamą pareigą tikrinti visus padrikus valstybės registrus bei informacines sistemas. Todėl, pasikeitus teisiniam reguliavimui, inspekcija nepagrįstai remiasi teismine praktika, kuri šiuo metu jau nebėra aktuali. Be to, minėtose civilinėse bylose buvo nagrinėti būtent civiliniai ginčai, o ne administracinių nusižengimų bylos. Inspekcijos cituojamoje byloje Nr. 3K-3-329/2007 išvis nenagrinėtas kultūros vertybių registravimo klausimas, o civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-916/2016 kultūros objekto klausimas nagrinėtas visai kitame kontekste ir pagal esmingai besiskiriantį teisinį reguliavimą. Todėl ši teisminė praktika neturi įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui.
4.5. A. B. veikoje nebuvo nei kaltės, nei jai inkriminuotos veikos pavojingumo, nes: Statinio projektas buvo rengiamas laikantis specialiųjų sąlygų ir privalėjo atitikti tokius reikalavimus, kurie galiojo 2019-07-04 ir 2019-07-11 (kuomet buvo išduoti 2019-07-04 Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai Nr. STRD-00-190704-00165 bei 2019-07-11 Specialieji architektūros reikalavimai Nr. SARD-32-190711-00004) - kuomet teritorija nepateko į kultūros vertybių teritoriją. Nei 2020-10-22, nei šiuo metu Nekilnojamojo turto registre nėra registruota specialioji žemės naudojimo sąlyga – žemės sklypas yra nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje. Todėl A. B. neturėjo teisės taikyti apribojimų ir suvaržymų statytojo atžvilgiu, kai šie apribojimai nėra įregistruoti NTR.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
6. Taigi, vienas iš administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių yra pavojinga veika, už kurią įstatymo leidėjas nustatė administracinę atsakomybę. Veikos pavojingumą gali rodyti padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir jo intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai. Vien formaliai ANK numatyto nusižengimo požymius atitinkanti veika nėra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
7. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylą A. B., nes byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad ji padarė ANK 362 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų institucijos išvadą, jog A. B. padarė nusižengimą, numatytą ANK 362 straipsnio 5 dalyje. Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir objektyviai įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.
8. A. B., apelianto teigimu, pagal savo pareigybės aprašymą privalėjo žinoti, kad statinio projektą turi patikrinti KPD, kadangi pirmojo prašymo nagrinėjimo metu buvo pažymėjusi KPD Klaipėdos skyrių kaip projektą tikrinantį subjektą, tačiau nagrinėjant pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, ji sąmoningai nepažymėjo KPD Klaipėdos skyriaus, kaip tikrinančio subjekto ir tokiu būdu pažeidė STR 1.05.01:2017 14 punkto reikalavimus. Apygardos teismas tokus apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus.
9. Apylinkės teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, jog Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-02-11 išraše su istorija apie žemės sklypą ir jame esančius objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), nėra registruota žymų, susijusių su kultūros paveldu, o nurodyta – teritorijos, kuriose taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos. Pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įtrauktas į nekilnojamosios kultūros vertybės (duomenys neskelbtini) gyvenvietės teritoriją ir šie duomenys pateikti 2019-07-12 kultūros vertybių registrui, tačiau neįregistruotas registrų centre. Atsižvelgdamas į tai ir kartu pagrįstai remdamasis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad įstatymas numato, kad nustatant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas vadovaujamasi būtent „Nekilnojamojo turto registru“. Būtent Nekilnojamo turto registro duomenims A. B. pagrįstai ir teisėtai rėmėsi, tikrindama, ar pateikti visi teisės aktuose numatyti dokumentai statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Jokios pareigos kituose šaltiniuose papildomai ieškoti informacijos apie projektuojamo statinio teisinį statusą, ji neturėjo ir jos pareigybės aprašyme tokių reikalavimų nėra nustatyta. Todėl kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti vertinami priešingi apelianto argumentai, t. y., kad A. B. turėjo vadovautis ne Nekilnojamo turto registro duomenimis, bet remtis viešais Kultūros vertybių registro duomenis, kuriame pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas ir nuo 2019-07-12 patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją.
10. Kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, asmens atsakomybės ribos negali būti aiškinamos plečiamai, asmuo negali būti baudžiamas už tai, ko imperatyviai nenumato teisės aktai. Be to, visiškai pagrįstai atsiliepime į skundą pastebėta, kad apelianto nurodyta kasacinio teismo praktika šiuo atveju neaktuali ir ja nėra pagrindo remtis. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šiuo atveju spręstinas A. B. (ne)kaltės klausimas konkrečioje administracinio nusižengimo byloje, o ne nagrinėjama civilinė byla, kurioje civilinių teisių atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui nustatyti aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai dėl duomenų išviešinimo viešuosiuose registruose juridinės galios. Ši administracinio nusižengimo byla priskirtina viešosios, o ne privatinės teisės sričiai.
11. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, jog tai, kad KPD nebuvo įtrauktas kaip statinio projektą tikrinantis subjektas, lėmė tai, kad nebuvo pateikti duomenys nekilnojamojo turto registrui. Byloje nenustatyta duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog A. B. pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 14 punkto reikalavimus. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir nutraukė teiseną A. B..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 31 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyriaus vedėjo Tado Būdvyčio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.