Panevėžio apygardos teismo nutartis

2016-03-30 · Civilinė byla Nr. 2S-337-544/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-30
Bylos Nr.
2S-337-544/2016
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-01078-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Ieškovas
R. V.
Atsakovas
Šiaulių apygardos teismui
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-337-544/2016

Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-31-3-01078-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.3.; 3.3.2.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos ieškinį dėl nepagrįsto informacijos nepateikimo atsakovui Šiaulių apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti Šiaulių apygardos teismą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti jai informaciją apie teismo pirmininko V. K. nuo 2015-01-02 iki 2015-09-18 išnagrinėtas ir nagrinėjamas bylas. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymą, nepagrįstai atsisakė pateikti prašomą informaciją.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės R. V. ieškinį dėl informacijos pateikimo atsakovui Šiaulių apygardos teismui. Nurodė, kad ieškovės keliamas ginčas yra susijęs su administravimu teisme, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 2 d. 1 p.). Skundžiamoje nutartyje pabrėžė, jog ieškovės prašymas suteikti informaciją apie Šiaulių apygardos teismo pirmininko V. K. nuo 2015-01-02 iki 2015-09-18 išnagrinėtas ir nagrinėjamas bylas neapima nei vieno iš civilinių teisių gynimo būdų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 str.. Teismų veikla negali būti laikoma viešojo valdymo sritimi, nes iš esmės yra priskirta valdžios institucijų veiklai. Dėl to Šiaulių apygardos teismas nėra valstybės institucija, atliekanti viešąjį administravimą, o ieškovės reikalavimas, nepagrįstai grindžiamas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatomis, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, jog ieškovė nėra viešosios informacijos rengėja, dėl ko jai negali būti taikomos ir Teisėjų tarybos 2014-03-28 nutarimu 13P-51-(7.1.2) patvirtintų Informacijos apie teismų veiklą ir bylas teikimo viešosios informacijos rengėjams taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos, pagal kurias visi Lietuvos Respublikos teismai viešosios informacijos rengėjams (visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjui, radijo programų transliuotojui, leidyklai, kino, garso ar vaizdo studijai, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūrai, redakcijai, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojui, nepriklausomam kūrėjui, žurnalistui ar kitam asmeniu, rengiančiam ar pateikiančiam skleisti viešąją informaciją) teikia informaciją apie teismų veiklą (informacinio arba šviečiamojo pobūdžio žinias apie renginius, įvykius, teismo darbuotojų darbo vizitus, susitikimus, kvalifikacijos kėlimą ar mokymus, teismo žmogiškųjų išteklių ir finansų politiką, struktūrinius pokyčius teismuose, krizinių situacijų valdymą ar kitą teismo veiklą, išskyrus informaciją apie bylas) ir bylas (žinias apie teismo nagrinėjamas arba išnagrinėtas bylas, teismo nagrinėjant bylas priimtus sprendimus). Be to, pirmosios instancijos teismas pabrėžė ir tai, kad visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Cituoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 str. 1 d. nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, jog pastaroji konvencija yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) sudedamoji dalis, dėl ko tiek EŽTK, tiek Konstitucija yra taikomos tiesiogiai, bei nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi ja yra pažeidžiamos Konstitucijos 109 str. 1 d. bei EŽTK 6 str. 1 d. nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320, 338 str.). Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, atsisakydamas priimti ieškovės R. V. ieškinį dėl informacijos apie visas konkretaus teisėjo išnagrinėtas bylas suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovės prašymas suteikti informaciją apie Šiaulių apygardos teismo pirmininko V. K. nuo 2015-01-02 iki 2015-09-18 išnagrinėtas ir nagrinėjamas bylas negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, kadangi Šiaulių apygardos teismas nėra valstybės institucija, atliekanti viešąjį administravimą, o informacija apie konkretaus teisėjo procesinę veiklą vykdant teisingumą nepatenka į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymo, kurio pagrindu asmuo gali gauti privačią informaciją iš esmės tik apie save, taikymo sritį. Išvadą, kad ieškovės ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, pagrindžia ir tai, jog keliami reikalavimai neapima nei vieno iš civilinių teisių gynimo būdų, nurodytų CK 1.138 str. Ieškovė siekia gauti informaciją, kuri gali būti ir privati. Kadangi ieškovė nėra viešosios informacijos rengėja, jos atžvilgiu negali būti taikomos ir Taisyklių nuostatos dėl informacijos apie nagrinėjamas ir išnagrinėtas bylas suteikimo. Reikšminga ir tai, jog visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša, dėl ko ieškovė, laikantis nustatytų ir skundžiamoje nutartyje detaliai išaiškintų reikalavimų, gali su šiomis bylomis susipažinti (CPK 10 str.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovės E. V. ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Tokios išvados nekeičia ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, pažeidė EŽTK 6 str. 1 d. bei Konstitucijos 109 str. 1 d. nuostatas.

EŽTK 6 str. 1 d. numatyta, jog nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai, tačiau spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus. Atskirajame skunde ieškovė nedetalizuoja, kokiu būdu, atsisakius priimti jos ieškinį, yra pažeidžiamos EŽTK 6 str. 1 d. nuostatos, juo labiau, kad ši teisės norma tiesiogiai ar netiesiogiai neįtvirtina asmens teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl informacijos apie kitų asmenų konkretaus teisėjo išnagrinėtas ir nagrinėjamas bylas pateikimo. Vien subjektyvus ieškovės reikalavimas bei manymas, jog jai privalo būti pateikiama bet kokia jos norima informacija, nereiškia pamatinių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimo. Be to, kaip jau minėta, ieškovė nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su visomis viešai išnagrinėtomis bylomis. Negana to, Lietuvos teismų internetiniame puslapyje kiekvienas asmuo gali susipažinti su Lietuvos teismuose vykstančių posėdžių tvarkaraščiais bei priimtais sprendimai, kadangi ši informacija yra skelbiama viešai. Nagrinėjamu atveju daryti išvadą, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nesudaro pagrindo ir ieškovės nurodytos Konstitucijos 109 str. 1 d. nuostatos, įtvirtinančios, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Pažymėtina, jog iš Konstitucijos 109 str. 1 d. teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata lemia ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Konstitucijos 109 str. 1 d. nuostatos yra detalizuojamos ir procesiniuose įstatymuose. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, nuostata, jog teisingumą vykdo tik teismai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją šiuo klausimu bei eilę šią nuostatą detalizuojančių teisės aktų, ir reiškia, jog teismas, vykdydamas teisingumą, privalo vadovautis teisės normų visuma bei nepriimti procesinių sprendimų, kurie prieštarauja teisės normoms.

Atsižvelgiant į virš išdėstytą, daroma išvada, kad ieškovės atskirajame skunde nurodytos pamatinės nuostatos, nors ir yra taikomos tiesiogiai, tačiau negali būti iškreipiamos ar įgyvendinamos pagal subjektyvų asmens reikalavimą, nei viena jų neįtvirtina ieškovės nurodomo prašymo privalomo įgyvendinimo, dėl ko galimybė taikyti virš minėtas teisės normas tiesiogiai niekaip nepaneigia fakto, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais (CPK 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Čeknienė