Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme: 2003-11-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio R. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su mama R. Š., o 2006-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-5758-546-2006 buvo nustatyta M. Š. bendravimo su savo sūnumi tvarka. Teismas nustatė, kad M. Š. gali bendrauti su sūnumi R. Š. vieną savaitę per sūnaus mokymosi atostogas žiemos metu, tai yra per Kalėdų šventes, bei vieną mėnesį per sūnaus mokymosi atostogas vasaros metu, pasiimant vaiką pas save namo. Šis teismo sprendimas ir teismo nutartis palikta galioti ir 2007-09-13 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, tačiau R. Š. nuo 2006 metų rudens iki dabar neleidžia M. Š. bendrauti su savo sūnumi, tuo nevykdydama teismo sprendimų.

R. Š. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji pilnai pripažįsta savo kaltę, kad nevykdė teismo sprendimo ir savo mažametį sūnų išsivežė į Angliją, nors to daryti negalėjo. Taip pasielgė, nes bijojo, kad buvęs vyras gali iš jos atimti sūnų. Tuo metu buvo konfliktiški santykiai tarp jos ir vyro. Nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu (b.l. 154-155).

Kiti duomenys, patvirtinantys, kad R. Š. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką:

M. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jis su R. Š. susituokė 1992-07-11.Santuokoje jiems gimė sūnus R. Š..2003-11-12 santuoka buvo nutraukta. Sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Taip pat buvo nustatyta, kad abu tėvai rūpinsis vaiko auklėjimu, sveikata. Nors vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta gyventi su motina, tačiau sūnus augo pas jį, nes jo buvusi žmona išvyko į D. B.. Buvusi žmona vaiku visiškai nesirūpino, jo nelankė, tik kartais paskambindavo. Sūnus lankė “ (duomenys neskelbtini)” mokyklą. Jis jį auklėjo ir prižiūrėjo. 2005 metais Š. grįžo į Lietuvą ir liepos 10 dieną pasiėmė sūnų. Ji pasiėmė trims dienoms ir žadėjo vežtis sūnų pas save per vasaros atostogas. Telefonu ji pranešė, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tai ji sūnų pasiliks užsienyje. 2006-06-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi. 2006 liepos mėnesį sūnus atostogavo pas jį. Rugpjūčio pabaigoje turėjo grįžti pas mamą, tačiau griežtai atsisakė, nes sakė, kad Lietuvoje jam yra geriau.2006 rugsėjo 1 dieną sūnus pradėjo lankyti „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinę mokyklą. 2006-10-31 nutartimi buvo uždrausta Š. išsivežti vaiką į užsienį, tačiau Š. nepaisė teismo nutarties ir išsivežė sūnų paslapčia į užsienį. Taip buvo atimta galimybė jam matytis su vaiku. Š. į telefoninius skambučius neatsiliepdavo. Jis nieko nežinojo, kokiomis sąlygomis gyvena jo vaikas, kur ir su kuo (b.1. 34-35).

2006-10-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.1. 21).

2006-10-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.1. 25).

2007-01-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (b.1. 27-32).

2008-02-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi (b.1. 119-121).

R. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str., nes ji nevykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimų, kurie nesusiję su bausmėmis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. Š. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad įvykdyta viena tyčinė nusikalstama veika, priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų; į kaltinamosios asmenybę – R. Š. anksčiau neteista, savo kaltę pripažino. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai gali būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Kaltinamajai už įvykdytą nusikalstamą veiką skirtina prokuroro pareiškime nurodyto dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendė:

R. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir nuteisti 9 MGL (338,85 eurų) dydžio bauda;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę R. Š. skirti 6 MGL (225,90 Eurų) dydžio baudą.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, R. Š. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.