Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-11-21 · Byla Nr. A2.6.-13657-271/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
A2.6.-13657-271/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13222-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
D. B.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. A2.6.-13657-271/32014
Proceso Nr. 4-68-3-13222-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4., 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2014 m. lapkričio 21d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

D. B., a.k. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2014 m. liepos 12 d. apie 03.39 val. nakties Vilniuje, Grūšialaukio g. 56, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į 56 namo tvorą, pralaužė vartus ir atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino abu automobilius ir vartus. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-KET) reikalavimus. Vairavo automobilį neturėdamas tokios teisės, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobiliui neatlikta techninė apžiūra. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 14, 133, 234, 238 p.p. (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d.

D. B. visiškai pripažino padarytą teisės pažeidimą, t.y. tai, kad jis pirko automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini) remontavo jį ir naktį norėjo patikrinti. Automobilis registruotas kito asmens vardu, tačiau jis sumokėjo už jį pinigus ir realiai valdė šį automobilį. Važiavo su draugu, vairavo mašiną, nors teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, automobilis buvo be draudimo ir techninės apžiūros. Kažkas vijosi jį, todėl jis nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į kiemą bei apgadino ten stovintį automobilį. Išsigando pasekmių, todėl pasišalino. Gailisi dėl savo veikos. Turi šeimą, mažametį vaiką, ieško darbo, turtinė padėtis sunki.

Motyvuojamoji dalis

Be D. B. prisipažinimo jo kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, įvykio vietos apžiūros ir nukentėjusiosios A. V. automobilio BMW v/n (duomenys neskelbtini) automobilio apžiūros rezultatai (apgadinti priekiniai žibintai, bamperis), rašytinis paaiškinimas. Įvykio metu buvo apgadinti namo kiemo tvoros vartai.

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Nustatyta, kad D. B. automobilį vairavo, nors tokios teisės neturi. Be draudimo, be techninės apžiūros. Buvo neatsargus, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į vartus ir apgadino kito asmens automobilį. Jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d., 123 str. 1d.,123 str. 5d.

KET 234 punktas numato, kad jei eismo įvykiu padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. padarytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. D. B. veiksmai atitinka objektyviuosius bei subjektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad D. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Jis nurodo, kad pasišalino, nes kažkas automobiliu vijosi juos, tačiau iš T. Ž. rašytinio paaiškinimo policijai matyti, kad jie norėjo sustabdyti automobilį jau po to, kai pamatė, jog jis įvažiavo į vartus, apgadino kitą automobilį ir išvažiuoja iš įvyko vietos. Nukentėjusioji A. V. nurodė, kad išgirdo smūgio garsą, išbėgo į kiemą, matė, kad į jos kieme stovintį automobilį atsitrenkė automobilis BMW v/n (duomenys neskelbtini) išlipo du vaikinai, kurie atrodė neblaivūs, kol ji ieškojo telefono, vaikinai išvažiavo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad vairuotojas D. B. suvokė, jog jo automobilis pralaužė vartus, kontaktavo su kitu automobiliu, bet buvo abejingas pasekmėms, iš įvykio vietos skubiai, pažeisdamas KET reikalavimus, pasišalino. Todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį ir į pažeidėjo asmenybę. Lengvina jo atsakomybę tai, kad jis pripažino pažeidimų padarymo faktą, gailisi. Sunkina jo atsakomybę tai, kad jis per vienerius metus pakartotinai padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimus. Vedęs, turi mažametį vaiką, ieško darbo.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas, nuobaudos skyrimo tikslus, kurie neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Todėl teismas, įvertinęs administracinio kodekso 20 str. nuostatas dėl nuobaudų tikslų bei tai, kad kiekviena situacija yra individuali, mano, kad tikslinga D. B. skirti įstatymo sankcijoje numatytas baudas, be automobilio konfiskavimo (ATPK 130 str.1d.). Taikytini Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo. Baudos mokėjimas išdėstomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 123 str.1d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1d. 1p., 313 str., teisėjas

NUTARĖ:

D. B. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. ir nubausti :

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. - 2200 Lt bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. - 4000 Lt be automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. - 130 Lt bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. - 100 Lt bauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudą D. B. nustatyti – 4000 Lt (keturių tūkstančių litų), kas atitinka 1158 eurus, baudą be automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Baudos mokėjimą išdėstyti per 20 mėnesių, įpareigojant kas mėnesį mokėti valstybės naudai nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos po 200 Lt, kas atitinka 57,9 eurus.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda mokama į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.

Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski