- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-24
- Bylos Nr.
- 2-1261/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01090-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Krekenavos agrofirma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic food service“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Baltic food service“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas D. G.. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atstatydinti BUAB „Baltic food service“ administratorių D. G. bei nauju BUAB „Baltic food service“ administratoriumi paskirti UAB „Tytus“. Nurodė, kad bankroto byla tęsiasi jau beveik trejus metus, tačiau iki šiol UAB „Baltic Food Service“ net nėra pripažinta bankrutavusia. Pažymėjo, kad paskutinis kreditorių susirinkimas vyko beveik prieš dvejus metus - 2012 m. balandžio 6 d. Paskutinė bankrutuojančios UAB „Baltic Food Service“ administratoriaus veiklos ataskaita buvo pateikta 2012 m. kovo 27 d. Bankroto administratoriaus neveikimas, jo visiškas nebendravimas su AB „Krekenavos agrofirma“, kelia pagrįstų abejonių jo atliekamų funkcijų teisėtumu ir naudingumu bankrutuojančiai įmonei. Be to, bankroto administratorius nenori teikti informacijos pagrindiniam kreditoriui AB „Krekenavos agrofirma“.
Atsiliepimas
BUAB „Baltic food service“ bankroto administratorius D. G. su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad kreditoriaus AB „Krekenavos agrofirma“ patvirtintas finansinis reikalavimas yra 214 434,35 Lt, o visų kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 1 434 394,49 Lt sumą, todėl kreditorius negalėjo tiesiogiai kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo AB „Krekenavos agrofirma“ prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo BUAB „Baltic food service“ bankroto byloje. Nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo atstatydinti bankroto administratorių, kadangi nepateikta duomenų, kad D. G. kaip bankroto administratoriaus veikla prieštarautų įstatymams, ar kad šis administratorius būtų netekęs teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentu, jog BUAB „Baltic food service“ bankroto procedūros turi vykti operatyviau, tačiau teigti, jog administratorius vilkina bankroto procedūras nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, jog BUAB „Baltic food service“ bankroto procedūra vyksta laikantis ĮBĮ nuostatų, t.y. 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi UAB „Baltic food service“ iškelta bankroto byla. Įmonės administratoriumi buvo paskirtas D. G.. 2011 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Administratorius atsiliepime nurodė, jog buvo sušaukti penki kreditorių susirinkimai. Tad pareiškėjo argumentas, jog administratorius neatlieka savo funkcijų, numatytų ĮBĮ atmestinas. Be to, pareiškėjo reikalautą informaciją administratorius pateikė, tad, teismo vertinimu, teigti, jog administratorius nebendradarbiauja su kreditoriumi nėra pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, jog ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalies pagrindu kreditorius, nepatenkantis į ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų subjektų ratą, tačiau disponuojantis reikalavimais, kurie vertine išraiška sudaro ne mažiau 10 proc. teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos, turi teisę inicijuoti kreditorių susirinkimą bet kuriuo jam aktualiu klausimu, tame tarpe dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo (pakeitimo).
Nenustatęs, kad bankroto administratorius būtų padaręs esminių bankroto pažeidimų, tesimas sprendė, kad šioje bankroto stadijoje naujo bankroto administratoriaus paskyrimas neatitiktų bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas AB „Krekenavos agrofirma“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Vadovaujantis teismų praktika ir viešu interesu teismas turi teisę pagal įstatymą svarstyti klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, todėl pirmosios instancijos argumentas, jog toks prašymas atmestinas, kadangi jį pateikęs kreditorius neatitinka ĮBĮ nustatytų sąlygų, atmestinas kaip nepagrįstas.
2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo neatkreipė dėmesio į nurodytas aplinkybes dėl bankroto bylos vilkinimo. Paskutinis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas prieš dvejus metus 2012 m. balandžio 6 d. Nuo to laiko bankroto administratorius jokių procesinių veiksmų neatlieka. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 3 d. posėdžio metu administratorius pareiškė, jog nieko neketina daryti, jeigu jam nebus mokamas atlyginimas.
3. Aplinkybė, jog bankroto administratorius suteikė pareiškėjui informaciją nesudaro pagrindo teigti, jog jis bendradarbiauja su pareiškėju. Jam pateikti prašymai nebuvo vykdomi daugiau nei du mėnesius. Be to už pateiktus dokumentus buvo reikalaujama sumokėti, nors kreditorių susirinkimo patvirtintoje tvarkoje buvo numatyta, jog informacija teikiama bei nuorašai išduodami nemokamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK pirmojo straipsnio pirmosios dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal minėto kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).
Vienas iš teisminio bankroto proceso ypatumų yra tas, kad bankrutuojančios įmonės turtui valdyti, naudoti ir juo disponuoti, o taip pat užtikrinti šio turto apsaugą teismas paskiria administratorių (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 ir 4 p.). Administratorius yra plačius įgalinimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas bei skaidrumas. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalį atstatydinti administratorių iš pareigų gali tik teismas. Dėl administratoriaus pakeitimo į teismą turi teisę kreiptis kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 13 p.). Teisę teikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo iš pareigų turi ir administratorius (ĮBĮ 11 str. 8 d.). Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės atskiriems kreditoriams teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl administratoriaus pakeitimo įstatymo suteikta tik tokiu atveju, jeigu kreditoriaus patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 21 str. 1 d. 4 p.), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalimi, teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti klausimą, kuris asmuo turi būti paskirtas administratoriumi, todėl teismas taip pat sprendžia ir šio asmens pakeitimo (atstatydinimo) klausimą. Akivaizdu, kad tiek skiriant administratorių, tiek nagrinėjant klausimą dėl jo pakeitimo, privalu vadovautis aukščiau nurodytomis bankroto procedūras reglamentuojančių aktų nuostatomis. Pažymėtina, jog bet kurioje bankroto procedūros stadijoje neribojama teismo teisė spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas. Bankroto bylų procese teismas turi būti aktyvus, nes ĮBĮ normos yra viešosios teisės normos. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, gali ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-693/2007).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentu, jog BUAB „Baltic food service“ bankroto procedūros turi vykti operatyviau, tačiau neišsiaiškino faktinių aplinkybių, kaip vykdomos bankroto procedūros. Nors AB ‚Krekenavos agrofirma“ nurodė, jog bankroto byla tęsiasi beveik trejus metus, įmonė nėra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, paskutinis kreditorių susitrinkimas vyko 2012 m. balandžio 6 d., paskutinė bankroto administratoriaus ataskaita pateikta 2012 m. kovo 27 d. ir bankroto byloje jokie veiksmai nėra atliekami, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių, dėl kurių galima būtų abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, netyrė.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė pareikėjo byloje nurodytų faktinių aplinkybių dėl bankroto administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo, o bankroto procese teismas turi būti aktyvus ir jis bet kurioje bankroto procedūros stadijoje turi teisę spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.