Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. (V. J.) ieškinį atsakovei O. J., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų P. J., išvadą teikiančioms institucijoms Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį ieškovas V. J. neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, byloje jį atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas teikia vaikui išlaikymą, tačiau atsakovė neleidžia ieškovui bendrauti su sūnumi. Kodėl atsakovė nesilaiko savo pareigų ir neleidža bendrauti su vaiku yra neaišku. Ieškovas dirba Norvegijoje, atvyksta į Lietuvą vasarą ir per didžiąsias metų šventes, todėl atitinkamai prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas. Kaip nurodyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, atsakovė neprieštarauja ieškovo siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai. Atsakovė patvirtino, kad ieškovas teikia išlaikymą vaikui. Ieškovas laikysis bendravimo su vaiku tvarkos, nori kuo dažniau matytis su sūnumi. Atvykęs į Lietuvą jis gyvena pas savo motiną P. J.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl tai, kad ieškovas bendraus su vaiku vasaros metu, nepažeis nei vaiko, nei atsakovės interesų. Tačiau, jeigu teismas manys, jog laikotarpis per ilgas, tai gali sutrumpinti terminą, išskyrus 40 dienų terminą (bendravimo tvarkos 6 punktas). Kad užtikrinti vaiko teises, prašo apsvarstyti galimybę nukreipti sprendimą skubiam vykdymui pagal CPK 283 str., nes ieškovė gali sprendimą skųsti, taip vėl apribodama teisę matytis su vaiku. Prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė O. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko (procesiniai dokumentai ir šaukimai įteikti tinkmai), todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškinio ir 2015-02-10 buities tyrimo aktą, kurioje nurodė, kad skyrius neturi informacijos apie tai, kad ieškovas V. J. netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus N. J. atžvilgiu, todėl pasiūlytai bendravimo su vaiku tvarkai neprieštarauja. Skyriaus atstovui apsilankius pas atsakovę, ji pareiškė, kad ieškovas teikia sūnui išlaikymą, sutinka su ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, nenori, kad nutrūktų ryšys tarp tėvo ir sūnaus. Pasak atsakovės, ieškovui yra sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku, tačiau jis pats nerodo iniciatyvos, neskambina sūnui, nesidomi vaiko gerove, mokslais ir sveikata (b.l. 46-48).

Teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad atsakovė elgiasi pasyviai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neatvyko į teismo posėdžius. Mano, kad atostogų vasaros laiku terminą reikėtų sutrumpinti, nes vaikas turi pailsėti ir pasiruošti mokslo metams. Atsakovė taip pat turi galimybę paruošti vaiką mokyklai, todėl terminas turėtų būti trumpesnis. Neprieštarauja dėl bendravimo su vaiku tvarkos 6 punkte nurodyto kelionių termino sutrumpinimo.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad surašyti buities tyrimo akto, kurio pagrindu teikiama išvada, negali, nes ieškovas V. J. yra išvykęs į Norvegiją. Atsakovė O. J. su nepilnamečiu vaiku N. J., kaip nurodyta ieškinyje, gyvena Vilniaus r. sav., Kalvelių k., Margių 7-27. Prašo nagrinėti bylą skyriaus atstovui nedalyvaujant. (b.l. 40-41, 50, 67).

L. R. M. N. posėdžio metu parodė, kad yra trečiojo asmens P. J. vyras. Pažįsta ieškovą V. J., kuris turi sūnų Nikitą ir nori su vaiku bendrauti, tačiau atsakovė to neleidžia daryti. Ieškovo sūnus gyvena su atsakove. Ieškovas dirba Norvegijoje, į Lietuvą atvažiuoja 3-4 kartus per metus. Atvažiavęs gyvena pas savo motiną Vilniuje, Salininkų sodų gatvėje. Po santuokos nutraukimo ieškovas sūnų matė gal vieną kartą, išlaikymą vaikui teikia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. J. ir atsakovė O. J. susituokė 2006-05-09, jiems 2006-10-21 gimė sūnus N. J. (b.l. 8). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-01-03 sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko N. J. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina O. J. bei priteistas iš tėvo vaikui išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt (115,85 Eur) iki vaiko pilnametystės (b.l. 9-12, 13). Ieškovas vykdo savo pareigą pagal teismo sprendimą – teikia nepilnamečiam sūnui išlaikymą (b.l. 14-28). Atsakovė, reikšdama ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nurodė, kad įsipareigoja netrukdyti V. J. matytis su sūnumi pagal jos valią, visapusiškai dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštarauja vaiko interesams, tačiau šio įsipareigojimo nevykdo, neleidžia ieškovui bendrauti ir matytis su sūnumi, kodėl taip elgiasi nenurodė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, šaukiama į teismo posėdžius neatvyko. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-01-03 sprendimu bendravimo su vaiku tvarka nebuvo nustatyta. Iš Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2015-03-02 išvados dėl ieškinio ir 2015-02-10 buities tyrimo akto, matyti, kad šio skyriaus atstovei apsilankius pas atsakovę O. J., ji paaiškino, kad sutinka su ieškovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, nenori, kad nutrūktų tėvo ir sūnaus ryšys, ieškovui yra sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku, tačiau jis pats nerodo iniciatyvos, neskambina sūnui, nesidomi vaiko gyvenimu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su nepilnamečiu vaiku N. J. nebendravo. Vaikui N. J. yra 8 metai, jis mokosi K. A. gimnazijoje, 2 klasėje, gyvena su savo motina (atsakove O. J.) ir močiute (mamos motina T. K.) Vilniaus r. sav., Kalvelių k. Margių g. 7-27 (b.l. 46-48). Ieškovas gyvena ir dirba Norvegijoje, grįžęs į Lietuvą apsigyvena pas savo motiną P. J. adresu Salininkų sodų 7-oji g. 15, Vilnius (b.l. 40, 57-61).

Lietuvos Respublikos CK 3.156 str. 1 d. nustato, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios. Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikatą, išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Pagal CK 3.175 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka kiek įmanoma maksimalus bendravimas su abiem tėvais. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d., 3.165 str. 3 d.). Nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taip pat tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172 str.).

Ieškovas V. J. prašo nustatyti jo pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. J., gim. 2006-10-21, tvarką. Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius pasiūlytai tvarkai iš esmės neprieštarauja. Atsakovė netiesiogiai, t.y. per Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovę, nurodė, kad su pasiūlyta tvarka sutinka, duomenų, kad ieškovas V. J. būtų netinkamai vykdęs savo, kaip tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ar neigiamai įtakotų vaiko asmenybę, byloje nėra, todėl teismas nustato bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. J. tvarką pagal ieškovo siūlomą variantą. Tačiau teismo nuomone, bei atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės vaikų teisių skyriaus atstovės pareikštą poziciją, ieškovo pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos 6 punktas, kuriame nurodyta, jog <...tėvas V. J. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi N. J. kiekvienais metais praleisti kartu vaiko vasaros atostogas laikotarpiu nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 31 d. pas vaiko močiutę P. J. namuose tėvui arba močiutei P. J. paimant N. J. iš mokymo/ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną. Minėtu laikotarpiu tėvas V. J. taipogi turi teisę ne ilgesniam nei 40 kalendorinių dienų terminui kartu su vaiku keliauti į užsienį...> yra keistinas sutrumpinant terminus, atsižvelgiant į vaiko ir jo motinos O. J. interesus, kad baigiantis vasaros atostogoms vaikas galėtų pailsėti ir tinkamai pasiruošti mokslo metams, kurie prasideda rugsėjo 1 d. Taigi bendravimo su vaiku tvarkos 6 punktas turi būti pakeistas, nustatant, kad ieškovas V. J. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi N. J. kiekvienais metais praleisti kartu vaiko vasaros atostogas laikotarpiu nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. pas vaiko močiutę P. J. namuose tėvui arba močiutei P. J. paimant N. J. iš mokymo/ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki rugpjūčio 15 d. Minėtu laikotarpiu tėvas V. J. taipogi turi teisę ne ilgesniam nei 30 kalendorinių dienų terminui kartu su vaiku keliauti į užsienį. Teismas daro išvadą, kad pakoreguota bendravimo su vaiku tvarka yra objektyvi ir kompromisinė, nesuteikia vienai kuriai šaliai privilegijų, neiškreipia tėvų lygių teisių ir pareigų, atitinka vaiko prioritetus ir interesus, todėl gali būti patvirtinta. Tuo pačiu pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, dėl to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Ieškovo atstovas baigiamosiose kalbose prašė apsvarstyti CPK 283 str. 1 d. 4 punkto taikymą, nukreipiant sprendimo vykdymą skubos tvarka, tačiau nurodytų aplinkybių nepagrindė, jokių įrodymų, pagrindžiančių prašymo pagrįstumą nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovo atstovas tik baigiamosiose kalbose pareiškė tokį reikalavimą, byloje nebuvo nustatyta CPK 283 str. 1 d. 4 p. nurodytų aplinkybių, dėl ko sprendimą reikėtų vykdyti skubiai, todėl šis prašymas dėl sprendimo skubaus vykdymo atmestinas.

LR CPK 93 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 879 Eur bylinėjimosi išlaidų (59 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 20 Eur dokumentų vertimo išlaidų ir 800 Eur už advokato teisines paslaugas (b.l. 2, 62, 71-74).

Pagal CPK 80 str. 1 d. 5 p. už ieškinį dėl neturtinio reikalavimo reikia mokėti 41 Eur žyminį mokestį. Ieškovas sumokėjo už ieškinį 59 Eur žyminio mokesčio, todėl 18 Eur permoka jam grąžintina, iš atsakovės priteistinas ieškovui 41 Eur žyminis mokestis ir 20 Eur dokumentų vertimo išlaidų (CPK 79, 93, 88 str.).

Ieškovas sumokėjo atstovui advokatui Dainiui Židanavičiui už teisines paslaugas 800 Eur išlaidų, kurias sudaro 100 Eur už susipažinimą su dokumentais, konsultacijas, 100 Eur už įrodymų rinkimą, 300 Eur už ieškinio teismui parengimą, koregavimą, 300 Eur procesinį atstovavimą teismo posėdžiuose), tačiau sąskaitoje už teisines paslaugas nenurodyta advokato darbo valandos įkainis, valandų skaičius, t.y. nėra teisinių paslaugų išlaidų paskaičiavimo. Teismas pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos už teisinę pagalbą gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos A. T. 2008-10-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas atsižvelgia į tokias aplinkybes: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 su 2015-03-19 pakeitimu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiose rekomdacijose nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Be to, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nagrinėjamu atveju, vertinant minėtus kriterijus ir atsižvelgiant į nagrinėjamų klausimų pobūdį, nedidelę bylos apimtį (ieškinys pareikštas tik dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovė ieškinio neginčijo, įvyko du teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovas ir kurių bendra trukmė 70 minučių), atsakovės turtinę padėtį (neturi nuolatinio darbo ir pajamų, turi išlaikyti nepilnametį vaiką moksleivį, savo nuosavo būsto neturi, gyvena pas savo motiną; b.l. 46-48), bei pamatinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, jog ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra akivaizdžiai per didelė. Teismo vertinimu, šioje byloje ieškinį tenkinus iš dalies ieškovui iš atsakovės gali būti priteista ne daugiau kaip 400 Eur suma advokato išlaidoms atlyginti, 41 Eur žyminis mokestis ir 20 Eur dokumentų vertimo išlaidų, iš viso 461 Eur (CPK 88, 93, 98 str.).

Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos jai nepriteisiamos.

Teismas patyrė 5,77 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 185 str., 259-269 str., 270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią ieškovo V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. J., gim. 2006-10-21, a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. vaiko tėvas V. J. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi N. J. praleisti kartu kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį pas N. J. močiutę P. J. namuose nuo panktadienio 17 val. tėvui arba močiutei P. J. paimant N. J. iš mokymo/ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val., o jei po sekmadienio eina nedarbo (poilsio) diena, tai V. J. turi teisę būti su nepilnamečiu sūnumi ir šią nedarbo (poilsio) dieną, vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20 val.

2. Šv. Kūčias ir šv. Kalėdas neporiniais metais nepilnametis vaikas N. J. praleidžia su tėvu V. J., o poriniais - su motina; tėvas V. J. (arba vaiko močiutė P. J.) vaiką gali paimti šventės išvakarėse ir grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą iki paskutinės šventinės dienos 20 val.

3. Naujųjų metų šventę (gruodžio 31 - sausio 1 d.) ir šv. Velykas poriniais metais nepilnametis vaikas praleidžia su tėvu V. J., o neporiniais metais - su motina; tėvas V. J. (arba vaiko močiutė P. J.) vaiką gali paimti šventės išvakarėse ir grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą iki paskutinės šventinės dienos 20 val.

4. Motina įsipareigoja ne vėliau kaip prieš 1 mėn. iki vaiko mokymo/ugdymo įstaigos rudens, žiemos ir pavasario atostogų informuoti vaiko tėvą V. J. apie tokių atostogų pradžios laiką ir trukmę ir suderinti su juo vaiko atostogų praleidimo grafiką; pavasario, rudens ir žiemos atostogų laikas priklausomai pagal atostogų trukmę dalinamas pusiau abiejų tėvų bendru sutarimu; nepavykus geranoriškai susitarti, vaikas su tėvu V. J. praleidžia pavasario atostogų antrą pusę, rudens atostogų antrą pusę, žiemos atostogų antrą pusę kiekvienu atveju tėvui V. J. arba močiutei P. J. paimant vaiką N. J. iš mokymo/ugdymo istaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į gyvenamąją vietą paskutinę vaiko atostogų dieną.

5. T. V. J. turi teisę žiemos, rudens ir pavasario laiku keliauti su vaiku į užsienį ne ilgesniam nei 1 savaitės laikotarpiui apie planuojamą išvyką informuojant vaiko motiną kaip įmanoma anksčiau, bet ne vėliau kaip likus 1 savaitei iki planuojamos išvykos į užsienį pradžios.

6. T. V. J. turi teisę su nepilnamečiu sūnumi N. J. kiekvienais metais praleisti kartu vaiko vasaros atostogas laikotarpiu nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d. pas vaiko močiutę P. J. namuose tėvui arba močiutei P. J. paimant N. J. iš mokymo/ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą iki rugpjūčio 15 d. Minėtu laikotarpiu tėvas V. J. taipogi turi teisę ne ilgesniam nei 30 kalendorinių dienų terminui kartu su vaiku keliauti į užsienį.

7. Sergantį vaiką tėvas V. J. turi teisę lankyti vaiko gyvenamojoje vietoje.

8. Nei vienas iš tėvų negali vienas kitam ir/ar vaiko seneliams trukdyti bendrauti su vaiku, kelti nepagrįstus reikalavimus bei ieškoti priežasčių, trukdančių vaikui bendrauti su vienu iš tėvų ir/ar vaiko seneliais.

Priteisti iš atsakovės O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 461 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,77 Eur (penkis eurus 77 ct) pašto išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovui V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2015-01-09 mokėjimo patvirtinimu UAB “Medicinos banke” (operacijos eilės Nr. 57358).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.