Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-08-21 · Administracinė byla Nr. I2-8690-535/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-21
Bylos Nr.
I2-8690-535/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05317-2023-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-8690-535/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05317-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2023-03-25 sprendimą Nr. 23S35516, kuriuo nuspręsta jam uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teismui nusprendus, kad Departamento sprendimas teisėtas, sutrumpinti jo duomenų laikymo laikotarpį Šengeno informacinėje sistemoje.

Pareiškėjas nurodo, kad 2022-07-19 kertant sieną, jį sustabdė Lietuvos sienos apsauga dėl Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės pažeidimo, susijusio su trečiųjų šalių piliečių ES sienas kirtimu. Buvo nustatyta, kad jo buvimas ES teritorijoje yra neteisėtas, nes vizos D Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo laikotarpis buvo nuo 2021-08-10 iki 2022-02-05, todėl skaičiuojant nuo 2022-02-05 iki išvykimo iš ES teritorijos 2022-07-19, bendrai 164 dienas, neteisėtai buvo ES teritorijoje. Departamentas ginčijamu sprendimu pranešė, kad jam uždrausta įvažiuoti į Lietuvos teritoriją ir jo duomenys įtraukti į Šengeno sistemą, kad būtų galima atsisakyti įvažiavimo ir buvimo nuo 2023-03-25 iki 2025-03-24.

Pareiškėjas teigia, kad jo vizos D Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai galiojo nuo 2021-08-10 iki 2022-02-05, tačiau reikia atsižvelgti, kad dėl COVID-19 pandemijos (duomenys neskelbtini) Seimas priėmė 2020-03-02 įstatymą dėl specialių sprendimų, susijusių su COVID-19 pandemijos, kitų infekcinių ligų ir jos sukeltų krizių prevencijos, kovos ir kontrolės.

Paaiškina, kad 2020-03-13 sveikatos ministro RP sprendimu, susijusiu su SARS-CoV-2 viruso infekcijų grėsme, buvo paskelbtas epidemijos pavojus (duomenys neskelbtini) teritorijoje nuo 2020-03-14 ir iki atšaukimo. Iki šiol SARS-CoV-2 viruso infekcijų grėsmės epidemijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo atšaukta. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, jo buvimas (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo laikomas legaliu, nors vizos galiojimo laikas baigėsi, o buvimas Šengeno erdvėje buvo legalus iki 2022-07-18 dienos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2022-07-19 išvyko į (duomenys neskelbtini), t. y. neteisėtai buvo Lietuvos teritorijoje, kadangi nežinojo, kad lenkų teisės aktų nuostatos dėl vizų galiojimo pratęsimo neturi teisinės galios kitose ES šalyse. Mano, kas jo buvimas Lietuvoje pagal vizą D Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022-02-25 iki 2022-07-18 buvo teisėtas. Neteisėtas buvimas truko tik vieną dieną - 2022-07-19 - Lietuvos teritorijoje.

Pareiškėjas pažymi, kad 2022-07-19 Lietuvos teritorijoje buvo tik tranzito tikslais, mažiau nei 10 valandų, iš kurių 4 valandas praleido (duomenys neskelbtini) pasienio perėjos zonoje, kadangi turėjo autobuso bilietą kito kelionės etapo maršrutui: (duomenys neskelbtini).

Paaiškina, kad jo kelionė tokia forma į gyvenamąją vietą buvo pasirinkta todėl, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasienyje buvo apribotas judėjimas, todėl kelionė per Lietuvą atrodė geriau tinkamas pasirinkimas, kad sutaupytų laiko.

Atkreipia dėmesį, kad iš ES išvyko 2022-07-19, o sprendimas apie įvažiavimo draudimą jam buvo išsiųstas tik 2023-03-27 elektroniniu paštu, beveik po pusmečio, todėl skaičiuojant draudimo dienas, skaičiavimas pradedamas nuo sprendimo priėmimo momento.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad jo teisinis interesas dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo yra susijęs su tuo, kad nuo pat atvykimo į Lenkiją, joje dirba ir gyvena. Buvo samdomas kvalifikuotu virtuvės darbuotoju iki 2023-10-04. Be to, jis turi pasirašytą nuomos sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2022-11-01 iki 2023-06-12.

Departamento sprendimas nepalankiai paveikia jo teisę į privatumą, kuri yra numatyta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje. Dviejų metų išvykimas už ES ribų turės neigiamų pasekmių jo privačiam ir šeimos gyvenimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad vadovaujantis Konvencijos 4 priedo 2 straipsniu, jis turi teisę laisvai judėti ir pasirinkti vietą, kurioje nori kirsti valstybinę sieną, jei jo buvimas Lenkijoje yra teisėtas. Tai reiškia, kad išvykimo iš ES teritorijos metu turėjo teisę laisvai pasirinkti vietą, per kurią kirsti ES išorinę sieną, net per šalis, kurios negali suteikti užsieniečiams teisės pratęsti savo vizų galiojimo laikotarpių.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti.

Atsakovas dėsto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), nuostatas ir nurodo, kad pareiškėjui pagrįstai nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, nes jis buvo neteisėtai Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje 164 dienas. Šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas ir atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Taip pat pagrįstai įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus).

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, duodamas paaiškinimus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnams nurodė, kad jis gavo vizą 2021-09-01. Atvykęs dirbo vienoje darbovietėje iki 2022-01-31, vėliau dirbo kitoje darbovietėje iki 2022-07-10. Jam reikėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau nesulaukęs sprendimo, išvyko į (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respubliką. Teigė nežinojęs, kad negalima vykti, kai viza jau yra negaliojanti. Iš tokio pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas žinojo, kad viza jau yra negaliojanti, bet nepateikė duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų, kad pagal tuo metu galiojančius (duomenys neskelbtini) teisės aktus, jo viza buvo pratęsta. Tokių teisės aktų nepateikia ir prie skundo, o tik juos pamini. Tokį pareiškėjo teisės aiškinimą vertina tik kaip jo nuomonę, bet ne oficialų (duomenys neskelbtini) institucijų patvirtinimą, kad būtent pareiškėjui buvo pratęsta daugkartinė nacionalinė (D) viza.

Pažymi, kad asmuo, vykdamas per Europos Sąjungos valstybes ar Šengeno teritoriją, privalo žinoti toje valstybėje galiojančią atvykimo, buvimo ir išvykimo tvarką trečiųjų šalių asmenims. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas, vykdamas į (duomenys neskelbtini) ir turėdamas jam išduotą daugkartinę nacionalinę (D) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios galiojimas nustatytas nuo 2021-08-10 iki 2022-02-05, ir neturėdamas kitų dokumentų, patvirtinančių jo vizos galiojimo pratęsimą, teikdamas paaiškinimus VSAT pareigūnams suvokė, kad Lietuvą kerta neteisėtai ir yra išbuvęs ilgesnį negu vizoje nurodytas terminas. Pažymi, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės ir pareigos jų laikytis.

Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas atvyko į Lietuvą tranzitu, nepaneigia fakto, kad jis Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai (Įstatymo 23 straipsnio 1 punktas). Tuo metu ir dabar pareiškėjas nepateikė oficialių dokumentų, kurie pateisintų pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje, ES valstybėse ar Šengeno teritorijoje, kai daugkartinė nacionalinė (D) viza Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasibaigusi galioti.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 15 ir 16 punktų pagrindu įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į C.SIS pateikia duomenų įrašymo į sąrašą dieną. Iš ko seka, kad tik po sprendimo priėmimo įtraukiami duomenys ir nuo to momento skaičiuojamas terminas.

Pažymi ir tai, kad vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, užsienietis turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes. Tačiau Departamentas tokio užsieniečio prašymo ir duomenų negavo.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir išsamiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023-03-25 sprendimo Nr. 23S35516, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2022-07-19 8.12 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinė (toliau – VSAT VPR) Padvarionių pasienio užkardos Medininkų pasienio kontrolės punkte (toliau – PKP) išvykstantis iš Lietuvos Respublikos A. S. pasų kontrolei pateikė pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2013-04-02 ir galioja iki 2023-04-02. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad 2021-09-01 A. S. teisėtai atvyko į Šengeno erdvę, turėdamas pase įklijuotą daugkartinę nacionalinę (D) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2021-08-10 iki 2022-02-05, buvimo laikas – 180 dienų.

VSAT VPR Padvarionių pasienio užkardos Medininkų PKP pareigūnė, nustačiusi, kad užsienietis nuo 2022-02-05 (164 dienas) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, su negaliojančia lenkiška daugkartine „D“ tipo viza Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2021-08-10 iki 2022-02-05 ir tuo pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 punkto ir 124 straipsnio 1 punkto reikalavimus, 2022-07-19 surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 37324-ANR_N-1036-2022, kuriuo pareiškėjui skyrė nuobaudą – įspėjimą.

VSAT VPR Padvarionių pasienio užkardos 2022-07-19 sprendimu dėl grąžinimo Nr. 22S98392, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalimi, A. S. buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos. 2022-07-19 užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Nurodytą informaciją Departamentas gavo 2023-03-15.

Departamentas, atlikęs patikrinimą nustatė, kad 2021-09-01 A. S. teisėtai atvyko į Šengeno erdvę, turėdamas pase įklijuotą daugkartinę nacionalinę (D) vizą Nr. (duomenys neskelbtini) 101705657, galiojusią nuo 2021-08-10 iki 2022-02-05, buvimo laikas – 180 dienų. Užsienietis nuo 2022-02-06 (164 dienas) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, todėl vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, 2018-11-28 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006SIS reglamento (toliau – SIS reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 20.2.1 punktu, nusprendė: 1) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus); 2) įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus).

Pareiškėjas nesutinka su Departamento sprendimu. Teigia, kad pagal (duomenys neskelbtini) galiojusius teisės aktus, jo daugkartinė nacionalinė (D) viza galiojo ne iki 2022-02-05, o iki 2022-07-18, be to jis kirto Lietuvą tranzitu ir joje išbuvo apie 10 val., iš kurių 4 val. prie Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) pasienio. Nurodo, kad nežinojo, jog negalima vykti, kai viza jau yra negaliojanti.

Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimti turi teisę Departamentas (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis), todėl ginčo santykiams, be kita ko, taikytinos Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos, kurios apibrėžia kriterijus, kurie turi būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį , taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio (1 punktas). Šios tvarkos 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma priimant sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 nustatytu pagrindu. Šios tvarkos 4 punkte nustatyta, kad priimant jos 2 punkte nurodytus sprendimus vertinami duomenys, nurodyti Migracijos departamentui pateiktuose arba Departamento gautuose dokumentuose atliekant teisės aktuose nustatytas funkcijas, taip pat Departamento funkcijoms vykdyti naudojamų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys. Atskirais atvejais, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie nei kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo atvykti laikotarpiai (5 punktas).

Kriterijų vertinimo tvarkos 20.2.1 punkte nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punktuose nustatytu pagrindu, nustatomas 2 metų draudimo atvykti laikotarpis, jei užsienietis neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo nuo 91 iki 365 dienų, skaičiuojant nuo užsieniečio teisėto buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Šengeno valstybėse pasibaigimo dienos.

Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių NAS taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami Šengeno informacinei sistemai, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 straipsnyje nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a. p. valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalyje c p. nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a p., susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Taigi, įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, teismas pažymi, kad sprendimą dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki tam tikro laiko ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Departamentas turėtų priimti įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, kartu įvertinęs, ar uždraudimas užsieniečiui iki tam tikro laiko atvykti į Lietuvą yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

Teismas, atsižvelgdamas į ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus ir Departamento pateiktus rašytinius įrodymus, negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, palaiko Departamento poziciją, nes bylos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas turėjo jam išduotą daugkartinę nacionalinę (D) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios galiojimas nustatytas nuo 2021-08-10 iki 2022-02-05. Jam reikėjo išvykti į (duomenys neskelbtini) , tačiau nesulaukęs (duomenys neskelbtini) sprendimo, išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką per Lietuvos Respubliką, negaliojant (duomenys neskelbtini) išduotai vizai. Teismo įsitikinimu, Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nuo 2022-02-06 (164 dienas) Šengeno erdvėje ir Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai.

Teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus, kad jis nežinojo, jog negalima vykti, kai viza jau yra negaliojanti, manė, kad pagal (duomenys neskelbtini) galiojusius teisės aktus, jo daugkartinė nacionalinė (D) viza galiojo ne iki 2022-02-05, o iki 2022-07-18, be to jis vyko tranzitu.

Kaip nustatyta byloje pareiškėjas duodamas paaiškinimus VSAT pareigūnams nurodė, kad jis gavo vizą 2021-09-01. Atvykęs dirbo vienoje darbovietėje iki 2022-01-31, vėliau dirbo kitoje darbovietėje iki 2022-07-10. Jam reikėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau nesulaukęs sprendimo, išvyko į (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respubliką. Teigė nežinojęs, kad negalima vykti, kai viza jau yra negaliojanti.

Iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas žinojo, kad viza jau yra negaliojanti, bet nepateikė jokių duomenų ir dokumentų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes, kad pagal tuo metu galiojančius (duomenys neskelbtini) teisės aktus, jo viza buvo pratęsta. Tokių teisės aktų pareiškėjas nepateikė ir teismui, o juos tik abstrakčiai pamini. Teismas pareiškėjo abstrakčių (duomenys neskelbtini) aktų aiškinimą vertina tik kaip jo nuomonę, bet ne oficialų (duomenys neskelbtini) institucijų patvirtinimą, kad būtent pareiškėjui buvo pratęsta daugkartinė nacionalinė (D).

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad asmuo vykdamas per ES valstybes ar Šengeno teritoriją privalo žinoti toje valstybėje galiojančią atvykimo, buvimo ir išvykimo tvarką trečiųjų šalių asmenims. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas vykdamas į (duomenys neskelbtini) ir turėdamas jam išduotą daugkartinę nacionalinę (D) vizą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios galiojimas nustatytas nuo 2021-08-10 iki 2022-02-05, ir neturėdamas kitų dokumentų patvirtinančių jo vizos galiojimo pratęsimą, teikdamas paaiškinimus VSAT pareigūnams suvokė, kad Lietuvą kerta neteisėtai ir yra išbuvęs ilgesnį negu vizoje nurodytas terminas.

Teismas pažymi, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės ir pareigos jų laikytis.

Įvertinęs nagrinėjamoje byloje ginčijamo sprendimo motyvus, t. y. nors pareiškėjas ir išvyko iš Lietuvos per jam nustatytą grąžinimo į kilmės valstybę laikotarpį, tačiau įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjas buvo grąžintas į užsienio valstybę, pareiškėjui neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse būtą laiką, aplinkybę, kad šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, teismas konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą sprendimą Departamentas pagrįstai taikė Įstatymo 133 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, priimtą sprendimą tinkamai motyvavo. Atsižvelgiant į Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti terminą (5 m.), skundžiamame sprendime pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas (2 m.) vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.

Pažymėtina, jog draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Departamentas skundžiamą sprendimą priėmė ne formaliai nustatęs, kad yra Įstatyme įtvirtintas draudimo atvykti pagrindas, tačiau išnagrinėjęs ir įvertinęs individualias su pareiškėjo situacija ir jo elgesiu susijusias aplinkybes. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad priimdamas ginčijamą sprendimus Departamentas būtų akivaizdžiai peržengęs jam suteiktos diskrecijos ribas. Be to, surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas veikdamas kaip sąžiningas ir rūpestingas asmuo, privalėjo susipažinti su teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje, reikalavimais, todėl teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog pareiškėjas nežinojo, kad vykdamas tranzitu ir neturėdamas galiojančios vizos, galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos teritorijoje buvimo taisykles. Todėl pareiškėjų argumentas, jog jis nepažeidė Įstatymo 133 straipsnio nuostatų yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Departamentas sprendimo 2 punktu įrašė pareiškėjo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Pareiškėjas prašo teismo sutrumpinti jo duomenų laikymo laikotarpį Šengeno informacinėje sistemoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 28.1 punkte nurodyta, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Departamento sprendimu, jeigu Departamentui pateikiamas motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde nenurodė naujų aplinkybių, kuriomis motyvuotų šį savo prašymą, taip pat iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, kad prieš kreipdamasis į teismą jis nesikreipė į Departamentą su prašymu išbraukti jį iš minėto sąrašo. Tai, kad pareiškėjas nesikreipė į Departamentą dėl išbraukimo iš sąrašo, atsiliepime nurodo ir atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši galimybė buvo nurodyta ir skundžiamame sprendime, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą sutrumpinti jo duomenų laikymo laikotarpį Šengeno informacinėje sistemoje.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamame sprendime Departamentas nurodė faktinius duomenis, kurie sudaro pagrindą jį priimti, pateikė jų vertinimą, t. y. taikomas poveikio priemones ne tik pagrindė objektyviais faktiniais duomenimis, bet ir motyvavo jų taikymą. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas buvo grąžintas į užsienio valstybę, pareiškėjo neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno erdvės valstybėse būtą laiką, aplinkybę, kad šio užsieniečio šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nustatytas laikotarpis yra įvertintinas kaip proporcingas.

Teismo įsitikinimu, Departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, pagrįsti priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčo klausimą reglamentuojančiais teisės aktais. Teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį naikinti ir sutrumpinti pareiškėjo duomenų laikymo laikotarpį Šengeno informacinėje sistemoje.

Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo A. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjosVioleta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė