- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- T-1154-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19617-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Nuteistasis
- T. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-187 taikyti nuteistajam T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. M. Vilniaus apygardos tesimo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 4 (ketveriems) mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos tesimo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendis pakeistas, paskiriant T. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. sausio 19 d., pabaiga – 2022 m. liepos 19 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. liepos 19 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. – 2 metai 10 mėnesių.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 59-187 (toliau – ir Nutarimas) nutarė taikyti T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo, esant rašytiniam nuteistojo sutikimui, nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, Komisija siūlo nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022 m. liepos 19 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2022 m. liepos 19 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.
Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vidutinę riziką – 73 balus, balų mažėjimą, vieningą komisijos sprendimą, pripažįstamą kaltę, gyvenimo stilių ir draugus – šiuo metu nuteistasis stengiasi išrankiau įvertinti asmenis su kuriais bendrauja, atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, emocinę gerovę – nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime svarbūs yra kiti žmonės, adaptuojasi prie įvairių socialinių situacijų, nurodo nutraukęs santykius su kriminalinę patirtį turinčiais asmenimis, mąstymą ir elgesį – išsikelti ateities tikslai sietini su tęstine darbine veikla, prosocialiu gyvenimo būdu, nuostatas – neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – nepažeidė nustatyto režimo reikalavimų, nuobaudų neturėjo, 2018 m. gruodžio 20 d. paskatintas pareiškiant padėką už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atliekamus gerbūvio darbus, turimą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, įgytą suvirintojo profesiją, turimą darbo patirtį, įgytą elektros įrengimų remontininko kvalifikaciją, dedamas pastangas įsidarbinti (nuteistasis 9 kartus kreipėsi su prašymu jį įdarbinti), nuo 2019 m. gegužės 20 d. dirba (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su teise išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, turimus socialinius ryšius, turimą nuolatinę gyvenamąją vietą. Komisijos vertinimu, T. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Komisijos nutarimas taikyti T. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pažymėtina, kad formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir, remiantis BPK 360 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas sprendžia, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Komisija nutarė T. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minėtą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.
Remiantis Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, nustatyta, kad T. M. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. liepos 19 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. – 2 metai 10 mėnesių. Nuteistasis bausmės atlikimo metu užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje. Šiuo metu dalyvauja integracijos į visuomenę programoje. 2017 m. gruodžio 12 d. – 2018 m. sausio 23 d. bei 2018 m. rugpjūčio 10 d. – 2018 m. rugsėjo 21 d. dalyvavo psicho-edukacinėje programoje „Įžanginė grupė“ (skirta psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims), 2018 m. rugsėjo 14 d. – 2018 m. spalio 12 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, 2017 m. rugsėjo 8 d. baigė elgesio pataisos programą „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“, orientuotoje į motyvacijos spręsti su nusikalstamu elgesiu susijusias problemas, pasekmių įvertinimo stiprinimą, lankė psicho-korekcinę Bendravimo grupę, motyvuojasi psichologinėms intervencijomis. 2018 m. rugsėjo 8 d. – 2018 m. spalio 2 d. dalyvavo „Pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo“ programos užsiėmimuose. 2018 m. spalio 23 d. dalyvavo savo kūrybos meninio skaitymo konkurse tarp nuteistųjų „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. liepos 20 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini). Pataisos namuose sistemingai atlieka gerbūvio darbus. Atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose nuteistasis nepažeidė nustatyto režimo reikalavimų, nuobaudų neturėjo. 2018 m. gruodžio 20 d. paskatintas pareiškiant padėką už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Laisvėje planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ auto-šaltkalviu-vairuotoju, 2019 m. balandžio 10 d. gautas garantinis raštas dėl įdarbinimo galimybės. T. M. apie savo mokslo istoriją pasakojo, kad baigęs 9 klases išėjo iš vidurinės mokyklos, nes buvo išdykęs, o vidurinį išsilavinimą įgijo (duomenys neskelbtini), teigia laikęs rusų kalbos valstybinį egzaminą ir jį išlaikęs labai gerai. Nuteistasis teigia, kad atliekant ankstesnę laisvės atėmimo bausmę, mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje ir įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją. Nuteistasis pateikė 2016 m. lapkričio 14 d. Trišalės mokymo sutarties Nr. NAKD/TMS/1-509, kurią sudarė Užimtumo tarnyba, T. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kopiją. Pagal šią sutartį Užimtumo tarnyba organizuoja mokymus, T. M. įgijo (duomenys neskelbtini) pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius komerciniais tikslais ir darbdavys suteikia jam darbo vietą. Taip pat ir šios įmonės pažymą, kuria pažymima, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, Užimtumo tarnybos ir T. M. yra sudaryta trišalė sutartis kvalifikacijai įgyti, kad mokymai baigti 2017 m. sausio 12 d. ir T. M. bus priimtas į darbą. Nuteistasis sako, kad turi 13 metų darbo patirties: baldų surinkėjo (dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), šaltkalvio (dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“), staliaus (dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“). Iki suėmimo nuteistasis nedirbo, buvo įrašytas Užimtumo tarnybos bedarbių įskaitoje ir mokėsi profesijos pagal trišalę sutartį. 2019 m. nuteistasis (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. Dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis 9 kartus kreipėsi su prašymu jį įdarbinti. Nuo 2019 m. gegužės 20 d. dirba (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su teise išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos.
T. M. iš dalies įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose, nes neturėjo galimybės, kadangi dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos, atliko gerbūvio darbus – sektoriuje (duomenys neskelbtini) valė baseiną, nešiojo spintas, lovas, nedalyvavo AA/AN grupės užsiėmimuose, nes neturėjo galimybės, kadangi dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų be sargybos arba be palydos. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, neabejotinai rodo, kad yra tam tikrų teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su nuteistojo dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose, jo elgesiu bausmės atlikimo metu, tik patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Remiantis Komisijos nutarimu ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad nuteistasis T. M. viso bylos proceso metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, neigė, yra nustatytas neteisėtas disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti nusikaltimo modelis. Nusikaltimų gausumą paaiškina jaunatvišku maksimalizmu, negebėjimu įvertinti savo elgesio pasekmes bei neigiama draugų įtaka. Pats nuteistasis neneigia buvusį, apie 10-15 metų trunkantį nesistemingą narkotinių medžiagų vartojimą – pradžioje rūkymą narkotinių medžiagų iš kanapių, vėliau uostomo bei tablečių pavidalu ekstazi, amfetamino vartojimą. Nuteistasis ne kartą baustas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nuosprendyje nurodyta, kad nuteistojo kratos metu pas jį rastas nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – metamfetamino, nuteistojo šlapimo tyrime rasta amfetamino, metamfetamino pėdsakų. Narkotikų vartojimas, įgijimas ir platinimas nebuvo pagrindinė nuteistojo kasdienė veikla, tuo metu turėjo neoficialią darbinę veiklą, vedė bendrą buitį su sugyventine. Narkotikų vartojimo žalą suvokia kaip paties vartotojo sveikatos sutrikdymą bei galimybę pereiti prie sunkesnių narkotikų vartojimo, buvusio savo narkotinių medžiagų vartojimo nevertina kaip priklausomo, tačiau planuoja jo atsisakyti visiškai. Buvęs narkotinių medžiagų vartojimas glaudžiai susijęs su nuteistojo nusikalstama veikla, tolesnis narkotinių medžiagų vartojimas didins nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistasis teigia, kad sistemingą ir žalingą alkoholio vartojimą nutraukęs maždaug prieš 20 metų, pripažįsta, kad anksčiau turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo. Prastas nuteistojo saviveiksmingumas, žema savivertė, negeba savo galios jausmą palaikyti brandžiai, linkęs slopinti savo jausmus, išgyvenimus, kylančius sunkumus išveikti priklausomu (paties psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, įtakai pasiduodantis santykis), neapgalvotu, neteisėtu elgesiu. Emocinės gerovės problemos (jausmų slopinimas, priklausomumo tendencijos, galios jausmo palaikymas neteisėta veikla) siejasi su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didins nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai išlavėję pakankamai, nors santykyje gynybiškai save pasaugoja nuo jam nenorimų prisiminimų, bendraudamas palaiko žvilgsnio kontaktą, stengiasi išlaikyti taktą ir savikontrolę. Asmens bylos dokumentuose fiksuota jo nusikalstama smurtinė veika, susijusi tiek su emocinės kontrolės stoka, tiek su siekiu agresyviai kitus kontroliuoti. Nuteistojo mąstymui būdingas konkretumas, problemų sprendimo įgūdžių nelankstumas, ypač situacijose, kuriose reikia brandžiai, įtvirtinančiai pastovėti už save, savo interesus. Linkęs pasiduoti kitų įtakai, leisti būti išnaudojamam, sunkiau sekasi identifikuoti kylančias problemas, apmąstyti savo elgesį, numatyti neigiamas pasekmes tiek sau, tiek kitiems, tinkamai interpretuoti kitų žmonių potyrius, išgyvenimus. Priklausomumo, pasidavimo kitų įtakai tendencijos, nebrandūs problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, šių sunkumų nesprendimas didins nuteistojo elgesio riziką ateityje. Už savo nusikalstamą elgseną atsakomybę prisiima dalinai, dalį jos atiduoda kitiems ir aplinkybėms, tačiau pamąsto ir apie savo indėlį, nulėmusį jo patekimą į įkalinimo įstaigą – savo paties naivumą, pasidavimą įkalbinėjimui, pinigų trūkumo sprendimą nusikalstama veikla. Vilniaus pataisos namuose adaptacijos laikotarpiu fiksuotas nurodymų nevykdymas (nuteistasis, atsisakydamas gyventi jam priskirtame būryje, bandė tvarkytis su galimomis konfliktinėmis situacijomis). Supranta įstatymų svarbą kaip visuomenėje tvarkos palaikymo priemonę, jų laikymosi būtinumą, deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau visuotinai jomis vadovautis pačiam dar nepavyksta. Nusikalstamą elgesį pateisinančios nuostatos daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, didina riziką nusikalsti ateityje. Šiuo metu nuteistojo motyvacija ateityje nenusikalsti yra ganėtina. 2019 m. rugpjūčio 1 d. gauta Vilniaus pataisos namų turto valdymo skyriaus pažyma dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 56-787, kurioje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 23 279,61 Eur (išskaičiuota iš darbo užmokesčio 36,87 Eur). Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota 16,10 Eur. Nuteistojo įsiskolinimo suma nuo ankstesnio vertinimo beveik nepakito. Nuteistasis turi nepilnametį vaiką, kurio finansiškai neremia. T. M. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis anksčiau teistas 17 kartų. Amžius pirmojo teistumo metu – 15 metų. Paskutinis padarytas labai sunkus nusikaltimas buvo susijęs su sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų. Nuteistojo padaryta veika pasižymi išskirtiniu pavojingumu, kadangi T. M. sunkų kūno sužalojimą padarė panaudodamas duriantį, pjaunantį įrankį, kuris net ir turėdamas buitinę paskirtį, tačiau šioje konkrečioje situacijoje buvo specialiai pritaikytas kūno sužalojimams daryti. T. M. bausmės vykdymo atidėjimas buvo taikytas 1 kartą, keturis kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Nuteistasis nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, daug kartų baustas administracine tvarka. Remiantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimu naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad asmens rizika vidutinė, t. y. 73 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 45 balus (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 28 balai (yra galimybė sumažinti). Teismas atsižvelgia į tai, kad T. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. sausio 19 d., neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei dveji metai ir aštuoni mėnesiai.
Pažymėtina, kad T. M. Komisijoje trečią kartą svarstytas 2019 m. balandžio mėnesį, ir nors Komisija nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi nepatvirtino Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgiant į teistumų skaičių (teistas 18 kartų, pirmą kartą teistas būdamas 15 metų), vieną kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, penkis kartus taikytą lygtinį paleidimą (du kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas), nusikaltimų sunkėjimą (paskutinis labai sunkus, nusikaltimas pasižymi išskirtiniu pavojingumu, nes yra smurtinio pobūdžio, juo pasikėsinta į žmogaus sveikatą, kas rodo, jog nuteistasis nepasimokė iš savo ankstesnių teistumų, nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto pagal jo nusikaltimams būdingą modelį), į ne vieningą Komisijos nuomonę (Komisijos nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai), ženklią neatliktos bausmės dalį, į tai, kad nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Svarbu pažymėti, kad nuteistąjį svarstant Komisijoje vienas jos narys pateikė atskirąją nuomonę netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, atsižvelgiant į menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus, ankstesnių teistumų skaičių (anksčiau teistas 17 kartų), vieną kartą taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, keturis kartus taikytą lygtinį paleidimą (vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas ir vieną kartą padarė nusikaltimą). Nuteistasis, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, apskundė ją Vilniaus apygardos teismui, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi atmetė skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį.
Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja (po trečio svarstymo sumažėjo 5 balais), tačiau byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia (pirmasis vertinimo rezultatas buvo 78 balai), be to, tik 45 balai yra statiniai, todėl darytina išvada, kad nuteistasis turi realią galimybę juos žymiai sumažinti. Teismas sprendžia, kad T. M. šiuo metu dar neįdėjo pakankamų pastangų savo elgesio koregavimui teigiama linkme. Pažymėtina ir tai, kad BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą (šiuo atveju yra vidutinė) pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog T. M. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.
Taigi iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad yra formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, atsižvelgia į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, į nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso pakankamai aukštai vidutinės rizikos grupei), į nežymią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. iš 78 balo sumažėjo iki 75 balų, tik iš dalies įvykdytas Komisijos rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, į nepakankamą savo elgesio pasekmių vertinimą, menkai dengiamus finansinius įsipareigojimus, psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio ir narkotikų) vartojimo istoriją į tai, kad sumenkina savo nusikalstamas veikas, teigdamas, kad nusikalsdavo dėl jaunatviško maksimalizmo, neigiamos draugų įtakos, negebėjimo įvertinti savo elgesio pasekmes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, pasiekimas.
Teismo vertinimu, nusikaltimo, už kurį T. M. atlieka bausmę, pavojingumas, taip pat esant neatliktai daugiau kaip dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmei, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, bei rodo, kad šiuo metu nėra pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį T. M. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-187 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.