- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-20
- Bylos Nr.
- e2YT-14440-1031/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04478-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Pareiškėjas
- N. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Advokatai
- Evelina Polujanskaitė
nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo A. S. mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja savo pareiškime nurodė, taip pat ji teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. S. Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pažymėjo, kad po jos tėvo mirties niekas į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, tačiau pareiškėja palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja nuo 1994 m. spalio 13 d. tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute deklaravo gyvenamąją vietą ir jame gyveno. Pareiškėja rūpinosi butu, mokėjo mokesčius už į butą tiekiamas paslaugas.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes – ji galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę, kreiptis į notarų biurą bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą po tėvo mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Todėl prašo įvertinus visus bylos įrodymus, pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, jog nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į A. S. turtines teises ir turtą likusį po jo mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei, todėl neprieštarauja, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas. Bylą prašė nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėja yra A. S. duktė. Pareiškėjos tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. S. mirties atsirado palikimas, kurį inter alia sudaro butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Po A. S. mirties į notarą dėl paveldėjimo priėmimo niekas nesikreipė ir palikimas pas notarą nebuvo priimtas. Duomenys iš Testamentų registro patvirtina, kad A. S. testamento nebuvo sudaręs.
(duomenys neskelbtini) metais, kai mirė A. S., Lietuvos Respublikoje galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). Galiojusio CK 587 straipsnio 2 dalis iš esmės numatė dabartiniam teisiniam reguliavimui tapačius palikimo priėmimo būdus, kurių vienas yra faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turi būti atliktas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. redakcijos CK 587 straipsnio 3 dalis).
Pareiškėja yra A. S. duktė – pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Nesant palikėjo testamento ir nesant duomenų, kad iš pareiškėjos paveldėjimo teisė yra atimta, pareiškėja turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo mirties.
Teismas vertindamas tai, kad pareiškėja po jos tėvo A. S. mirties liko gyventi bute, jį tvarkė, prižiūrėjo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, vertindamas ir suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodytus motyvus, kad jie neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, sprendžia, kad pareiškėja tinkamai ir per įstatyme numatytą terminą priėmė palikimą, atsiradusi po savo tėvo A. S. mirties, faktiškai jį pradėdama valdyti.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėja yra palikėjo A. S. duktė, todėl prašomas nustatyti faktas jai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjos N. Č. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.