Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-06 · Byla Nr. ATP-124-478/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
ATP-124-478/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-124-478/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07441-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. Ū. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties P. Ū. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) specialisto 2013 m. spalio 23 d. nutarimu P. Ū. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 150 Lt bauda už tai, kad jis 2013-08-17, apie 18.11 val., Kaune, Kovo 11-osios g. - Dujotiekio g., vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, įvažiavo į sankryžą degant draudžiamajam šviesoforo signalui, nedavė kelio ir susidūrė su važiuojančia per sankryžą pagal leidžiamą šviesoforo signalą transporto priemone, dėl ko buvo apgadintos transporto priemonės, t. y. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 169 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi P. Ū. skundą dėl Institucijos 2013 m. spalio 23 d. nutarimo atmetė ir nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą paliko nepakeistą.

P. Ū. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį, jį išteisinti šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir pagal pateiktus svarius įrodymus nubausti kitą eismo dalyvį dėl viršyto greičio, neatsargaus vairavimo, persirikiavimo sankryžoje arba įgalioti tai padaryti kompetentingą instituciją, taip pat iš Kauno kelių policijos valdybos ir Kauno apylinkės teismo išreikalauti visą su eismo įvykiu susijusią medžiagą, visą į bylą pareiškėjo pateiktą medžiagą – rašytinius parodymus, eismo įvykio schemas, vertinti kaip jo parodymus, ir nurodyti motyvuotas priežastis, jeigu jais nebus pasiremta, taip pat akcentuoti iki tol mažai minimus policijos pareigūnų parodymus, peržiūrėti teismo posėdžio protokolą, netaikyti pareiškėjo ir liudytojo statuso, P. Ū. ir M. K. suteikiant vienodą statusą, taip pat byloje paskirti specialistą, kuris pateiktų savo išvadą dėl eismo įvykio aplinkybių.

Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai atmetė dalį jo pateiktų įrodymų ir jais nesivadovavo, nutartyje taip pat iškraipyti jo duoti parodymai, nenagrinėtos svarbios aplinkybės, yra nemažai neatitikimų ir gramatinių klaidų. Apylinkės teismas nurodė, kad „jo vairuojamas automobilis privažiavo ties sankryža mirksint ir užgęstant žaliam šviesoforo signalui, o būtent sankryžos viduryje žalias šviesoforo signalas užgeso ir sankryžos viduryje įvažiavo į sankryžą užsidegant geltonam šviesoforo signalui“, nors pareiškėjas teismui nurodė, kad sankryžą privažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui ir užsidegant geltonam kirto sankryžą, tokias aplinkybes pareiškėjas teigia nurodęs ir policijos pareigūnams.

P. Ū. nuomone, visa iki šiol pateikta medžiaga galėtų būti vertinama dviprasmiškai ir BMW, ir Nissan automobilių vairuotojų naudai, kadangi šioje byloje nėra nei vieno neginčijamo, svaraus, nepaneigiamo įrodymo, patvirtinančio vieno iš eismo dalyvių kaltę. Eismo įvykį pagal turimą medžiagą tyrė vienas pareigūnas R. K., ir nutarimas paremtas tik jo vieno interpretacijomis, kurios galėjo būti netikslios. Aukštesnės instancijos teismas taip pat rėmėsi šio policijos pareigūno išvadomis, savarankiškai nenagrinėjęs byloje surinktų įrodymų, savo nutartyje identiškai perrašęs nutarimo turinį. Tokiu būdu, teismas nesivadovavo ATPK 256 ir 257 str. nuostatomis, įpareigojančiomis išsamiai tirti visus byloje esančius įrodymus. Esant neaiškioms įvykio aplinkybėms, ginčytinam eismo įvykiui, turėjo būti detaliai apklausiami eismo įvykio dalyviai, taip pat paskirti specialistai, kurie įvertintų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus, pagal jų pateiktas išvadas būtų galima vertinti transporto priemonių važiavimo greitį, eismo įvykio eigą, vairuotojų veiksmus. Tačiau transporto priemonių apgadinimai buvo tik nufotografuoti ir trumpai aprašyti. Pareiškėjo nuomone, eismo įvykio tyrimas atliktas paviršutiniškai – eismo įvykio schema menkai nagrinėta, netirti tokie reikšmingi duomenys, kaip stabdymo kelias, automobilio persirikiavimas, susidūrimo aplinkybės, automobilių važiavimo greitis, nors šiuos duomenis pagal eismo įvykio schemą buvo galima įvertinti. Teismas, aiškindamas situaciją, vertino tik BMW automobilio vairuotojo veiksmus, kito eismo dalyvio klaidų neieškojo, nors iš byloje esančių paaiškinimų, nuotraukų galima rasti daug kito vairuotojo klaidų, kurios galėjo lemti eismo įvykį.

Institucija atsiliepimu į P. Ū. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio schema, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais dėl eismo įvykio, fotonuotraukomis, UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ pateikta sankryžos schema ir programos fazių diagrama įrodyta, jog pareiškėjo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytam pažeidimui kilti.

P. Ū. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, jog P. Ū. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde P. Ū. ginčija įvykio aplinkybes bei įrodymų vertinimą, nurodo, kad jis į sankryžą įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui, o pabaigė manevrą degant geltonam šviesoforo signalui, todėl yra nubaustas nepagrįstai. Šios apelianto dėstomos aplinkybės nepagrįstos jokiais byloje esančiais duomenimis, ir yra motyvuotai paneigtos skundžiamoje nutartyje.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje byloje apelianto kaltė, įvažiavus į sankryžą degant draudžiamajam šviesoforo signalui, įrodyta ne vien policijos pareigūno R. K. nurodomomis aplinkybėmis, skundo argumentai, kad Institucijos nutarimas priimtas, pasirėmus vien tik minėto policijos pareigūno subjektyviu eismo įvykio aplinkybių vertinimu, nepagrįsti. Minėtas patrulis tyrimą dėl eismo įvykio atliko ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė, remdamasis į eismo įvykio vietą nuvykusių policijos patrulių M. A. ir A. K. surinkta medžiaga – nubraižyta eismo įvykio schema, surašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame M. A. nurodė, kad dirbant kartu su kitu patruliu A. K., 2013-08-17, apie 18.17 val., gavus pranešimą apie eismo įvykį Kovo 11-osios ir Dujotiekio gatvių sankryžoje, nuvykus į įvykio vietą, rasti automobiliai BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio BMW vairuotojas P. Ū. paaiškino, kad jis važiavo nuo Pašilės g. link Kovo 11-osios g., į sankryžą įvažiavo besibaigiant žaliam šviesoforo signalui, bet manevrą baigė, degant geltonam šviesoforo signalui. Tuo metu iš kairės pusės Kovo 11-osios g. atvažiavo automobilis Nissan, į kurį jis atsitrenkė. Automobilio Nissan vairuotojas M. K. patruliui paaiškino, kad važiavo Kovo 11-osios g. nuo Taikos pr. link K. B. g. antra eismo juosta, matė, kad dega žalia šviesoforo šviesa, todėl važiuodamas į sankryžą nestabdė. Važiuojant per sankryžą, iš dešinės į sankryžą įvažiavęs automobilis BMW atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį Nissan (P. Ū. administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 4). Pareigūnas R. K., eismo įvykio dalyviams atvykus į Eismo įvykių registravimo skyrių, siekdamas patikslinti šias minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas eismo įvykio aplinkybes, paprašė P. Ū. papildomai paaiškinti, kada jis pastebėjo atvažiuojantį automobilį Nissan, kodėl pradėjo stabdyti, koks atstumas buvo iki sankryžos, kai pamatė kliūtį, kokius šviesoforo signalus jis matė atėdamas prie sankryžos, tačiau į šiuos klausimus P. Ū. atsakyti kategoriškai atsisakė, nesugebėjo paaiškinti ir į kurį šviesoforą žiūrėjo. Ir nors apeliaciniame skunde bandoma įtikinti, kad policijos pareigūno R. K. nustatytos aplinkybės yra netikslios, ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, neatitinkančios tikrovės, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo jas tokiomis laikyti. Šis policijos pareigūnas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, nurodė analogiškas aplinkybes, kurios neprieštarauja byloje esantiems duomenims ir atitinka iš karto po įvykio surašytus tarnybinius pranešimus. Skundo argumentai dėl policijos pareigūno parodymams suteiktos didesnės įrodomosios galios kitų įrodinėjimo priemonių atžvilgiu, grindžiami subjektyviu paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aplinkybių vertinimu, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Skunde P. Ū. itin akcentuoja, kad teismas, tirdamas eismo įvykio aplinkybes, vertino tik jo veiksmus ir visiškai nesvarstė kito vairuotojo galimai padarytų pažeidimų, galėjusių lemti eismo įvykio kilimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilio Nissan vairuotojas M. K. iš karto po įvykio savo rašytiniame paaiškinime, taip pat apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, kad į sankryžą įvažiavo ir manevrą baigė degant žaliam šviesoforo signalui. Jam artėjant prie sankryžos dar degė raudonas šviesoforo signalas, stovėjo keli automobiliai, jie laukė žalio signalo. Automobilio nestabdė, kadangi užsidegė žalias šviesoforo signalas, BMW automobilį pastebėjo tik jam atsitrenkus, šviesoforo signalo matymas jam nebuvo apsunkintas, apsunkintas buvo BMW vairuotojui, nes buvo vakaras, saulė švietė jam už nugaros. Jo manymu, eismo įvykį lėmė BMW vairuotojas, kuris ne laiku įvažiavo į sankryžą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes ar patvirtinančias priešingą išvadą - kad automobilio Nissan vairuotojas M. K. būtų įvažiavęs į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Fakto, kad M. K. į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui neginčija ir apeliantas, jis M. K. kaltę sukėlus eismo įvykį skunde bando įrodyti kitais neva jo galimai padarytais pažeidimais - greičio viršijimu ar persirikiavimu sankryžoje. Tačiau byloje esanti eismo įvykio schema, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių fotonuotraukos bei UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ pažymoje nurodyti Kovo 11-osios g. ir Dujotiekio g. šviesoforo signalų fazių laikai vienareikšmiškai patvirtina, kad būtent P. Ū. veiksmai buvo pagrindinė priežastis šiam eismo įvykiui kilti. Pagal automobilių apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją akivaizdu, kad į sankryžą pirmasis įvažiavo Nissan automobilio vairuotojas ir tuomet į jo vairuojamo automobilio dešinio šono vidurį automobilio priekiu atsitrenkė iš dešinės atvažiavęs BMW automobilis, t. y. pareiškėjo vairuojamas automobilis važiavo per sankryžą, kai automobilis Nissan, kuris, kaip nustatyta, važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, jau buvo sankryžoje. Konstatuotina, kad šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, įvažiuodamas į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, sąmoningai grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 169 punktų reikalavimus, kas lėmė susidūrimą su pagal leidžiamą šviesoforo signalą važiuojančia per sankryžą transporto priemone. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d.

Skundo argumentai dėl papildomo specialisto tyrimo paskyrimo, pareiškėjo pateiktų eismo įvykio schemų vertinimo jau išnagrinėti ir dėl jų tinkamai pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismas dar kartą pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų objektyvioms bylos aplinkybėms nustatyti, šiuo atveju eismo įvykio aplinkybėms nustatyti ir padaryti motyvuotas bei pagrįstas išvadas dėl P. Ū. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą pakanka surinktų byloje įrodymų tyrimo ir analizės, todėl specialių žinių reikalaujantis tyrimas šioje byloje nėra reikalingas. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad pagal ATPK 256 str. 1, 3 d., 257 str. nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra ATPK nuostatų pažeidimas. Šiuo atveju, teismas išklausė ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ir liudytojų paaiškinimus, ištyrė apelianto iškeltą versiją bei įvertino tiek apeliantą kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, todėl jokių duomenų, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio šią bylą, objektyvumu ir nešališkumu, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, P. Ū., apeliaciniame skunde pateikdamas subjektyvų skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą, nepateikė aukštesnės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima šią nutartį panaikinti ar pakeisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą ir P. Ū. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė