Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. P. ir L. P.V. prašymą dėl palikimo administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

3. Iš teismui pateiktų dokumentų kopijų (VĮ Registrų centro išrašas, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos išrašas, Testamentų registro išrašai, Utenos apylinkės teismo nutartis, Registro tvarkytojo pranešimas, kiti bylos dokumentai) nustatyta, kad E. P. mirė (duomenys neskelbtini), jos įpėdiniai yra pareiškėjas E. P. ir pareiškėja L. P.V.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 14 punktas numato, kad bylas dėl turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo teismas nagrinėja ypatingąja teisena pagal supaprastinto proceso taisykles XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 579 straipsnis).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.65 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.) ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi šio kodekso 5.38 straipsnio nustatytas teises. Juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. P. buvo (duomenys neskelbtini) akcininkas (turėjo 50 proc. akcijų) ir direktorius bei turėjo teisę vienasmeniškai veikti Bendrovės vardu. Taigi, po V. P. mirties minėtai bendrovei nebuvo galimybių savo pačios jėgomis paskirti asmenį, kuris toliau vadovautų bendrovei ir vykdytų jos vadovų funkcijas, kadangi bendrovių vadovų skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. Iš to seka, kad automatiškai vadovo funkcijų negali perimti ir mirusiojo įpėdinis. Utenos apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-4822-266/2019 V. P. palikto turto – Bendrovės akcijų – administratoriumi iki įpėdinei E. P. bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas paskirtas E. P.. Mirusio V. P. įpėdinė E. P. mirė (duomenys neskelbtini), jos mirties dieną paveldėjimo teisės liudijimas į V. P. palikimą E. P. nebuvo išduotas (jis išduotas tik po jos mirties (duomenys neskelbtini)), todėl akcijų nuosavybės teisė viešajame registre liko nepasikeitusi. Aptarta situacija (kai juridinis asmuo santykinai ilgą laiką neturi jam atstovaujančio organo) yra ydinga ir gali pažeisti ne tik paties juridinio asmens, bet ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, juolab, kad nagrinėjamu atveju matyti, kad minėta bendrovė yra realiai vykdanti veiklą. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuojama, kad iki tol, kol įpėdiniams bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, yra pagrindas skirti paveldimo turto laikinąjį administratorių (CK 5.65 straipsnis, 4.236 straipsnio 2 dalis).

7. Pareiškėjas yra pateikęs į rašytinį sutikimą būti paskirtas administratoriumi. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas turi patirties įmonių valdymo srityje, jis jau buvo paskirtas laikinuoju administratoriumi, todėl laikomas tinkama kandidatūra į laikinojo administratoriaus poziciją. Teismas, skirdamas pareiškėją E. P. administratoriumi, nustato kad jis pareiškime nurodytą bendrovę (duomenys neskelbtini) administruoja neatlygintinai (CK 5.55 straipsnio 2 dalis, 4.238 straipsnis). Apie nustatytą paveldimo turto palikimo administravimą privalomai informuojamas juridinių asmenų registro tvarkytojas – VĮ Registrų centras (CK 4.254 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Išaiškinama, kad jeigu palikimo administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, pažeidžia įpėdinių, testamentinės išskirtinės gavėjų, palikėjo kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesus, šių asmenų reikalavimu palikimo atsiradimo vietos teismas turi teisę pakeisti teismo paskirtą administratorių (CK 5.42 straipsnis).

8. CPK 83 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami pareiškėjai už pareiškimus, paduodamus šio kodekso V dalies XXIX ar XXXIX skyriuose nustatyta tvarka, todėl pareiškėjui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminio mokesčio grąžinimas pavedamas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 579-582 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paskirti mirusiosios E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto – (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), visišką administravimą, paskiriant laikinu administratoriumi, kol įpėdiniams E. P. ir L. P.V. bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, pareiškėją E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris administratoriaus pareigas atlieka neatlygintinai.

Nutarties nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.

Grąžinti pareiškėjui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,00 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas ZM62958). Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarties dalis dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Kita nutarties dalis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.