Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Renatai Radvilavičiūtei, dalyvaujant ieškovės atstovams Romualdui Velykiui ir Aldonai Lekšaitei, atsakovės atstovui Kęstučiui Jasiulevičiui, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl įpareigojimo vykdyti sutartį pagal ieškovės UAB „Dujų sfera“ ieškinį atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Dujų sfera“ prašo įpareigoti atsakovę Lazdijų rajono savivaldybės administraciją vykdyti 2006 m. lapkričio 28 d. Detaliųjų planų parengimo paslaugų sutartį Nr. 15-600, suteikiant ieškovei visą būtiną informa­ci­ją parengti buvusios UAB „Veisiejis“ teritorijos, suformuojant joje kitos pagrindinės tikslinės paskir­ties žemės sklypus, esančius Lazdijų r. sav., Veisiejų m., V. Montvilos g. (apytikslis plotas – 21,1 ha), detalųjį planą.

Ieškinyje nurodoma ir ieškovės atstovai paaiškino, kad 2006-11-28 šalys pasirašė Detaliųjų planų parengimo paslaugų sutartį Nr. 15-600, kuria ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktų žemės sklypų sąrašą parengti detaliuosius planus nurodytose teritorijose. Šios sutarties galiojimas šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2008-12-31. Lazdijų rajono savivaldybės administracija 2007-02-06 paprašė parengti sąraše nurodytų teritorijų detaliuosius planus, tarp jų ir buvusios UAB „Veisiejis“ teritorijos detalųjį planą, suformuojant joje kitos paskirties žemės sklypus, esančius Lazdijų r. sav., Veisiejų m., V. Montvilos g. Ieškovė parengė ir pagal priėmimo-perdavimo aktą 2008-05-27 atsakovei perdavė principinius šio žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, kuriuos ši priėmė ir už juos sumokėjo. Atsakovė turėjo pasirinkti vieną iš keturių pasiūlytų variantų, kad ieškovė galėtų užbaigti darbus, tačiau to nepadarė ir nesuteikė ieškovei būtinos informacijos, kad ji galėtų užbaigti rengti detalųjį buvusios UAB „Veisiejis“ teritorijos planą. Lazdijų rajono savivaldybės administracija nuo 2009 m. iki 2013 m. ne kartą informavo ieškovę, kad minėtos teritorijos detaliojo plano rengimo darbai bus tęsiami kai tik bus patikslintos Veisiejų miesto ir su juo besiribojančių teritorijų ribos, tačiau 2013 m. paskelbė detaliųjų planų parengimo paslaugų pirkimo supaprastintą atvirą konkursą dėl tos pačios buvusios UAB „Veisiejis“ teritorijos. Ieškovė teigia, kad šalių sudaryta sutartis nėra pasibaigusi, nes sutarties vykdymas dėl atsakovės kaltės buvo sustabdytas kol atitinkamose institucijose bus patvirtintas Veisiejų miesto ir su juo besiribojančių teritorijų planas ir atitinkamai sutarties terminas prasitęsė tam laikui, kuriam buvo sustabdytas. Sutarties vykdymo sustabdymą atspindi atsakovės veiksmai, kai sustabdžiusi sutarties vykdymą ji nuolat žadėjo tęsti darbus, todėl atsisakymas vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus po to kai, Vyriausybei 2013-08-28 nutarimu Nr. 787 patvirtinus Veisiejų miesto ribas išnyko kliūtis įvykdyti sutartį, yra nesąžiningas. Todėl ieškovės prašo ieškinį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 28 d. ieškovė UAB „Dujų sfera“ ir atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija pasirašė Detaliųjų planų parengimo paslaugų sutartį Nr. 15-600 (toliau tekste Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovės nurodymu 2006-2007 metais parengti detaliuosius planus, paslaugas suteikiant iki 2007 m. gruodžio 1 d. (b. l. 10-16). Papildomu 2007 m. gruodžio 29 d. šalių susitarimu Nr. 1, minėta Sutartis buvo pratęsta iki 2008 m. gruodžio 31 d. tomis pačiomis sąlygomis (b. l. 17). Pagal 2007 m. vasario 6 d. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos nurodymą (b. l. 18) UAB „Dujų sfera“ parengė ir 2008 m. gegužės 27 d. užsakovei perdavė buvusios UAB „Veisiejis“ teritorijos detaliojo plano principinius sprendinius (b. l. 19), o užsakovė už šiuos darbus visiškai atsiskaitė 2008 m. birželio 30 d. (b. l. 84). Šalių sudarytos Sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2008 m. gruodžio 31 d., o įstatyme numatytų pagrindų sustabdyti Sutarties vykdymą nebuvo, todėl pasibaigus sutarties galiojimui ieškovė neturi pagrindo reikalauti, kad atsakovė vykdytų Sutartį.

Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos Sutarties galiojimo, nes ieškovė teigia, kad sutarties vykdymas dar iki Sutarties galiojimo termino pabaigos buvo sustabdytas dėl atsakovės kaltės, todėl šis terminas prasitęsė tam pačiam laikotarpiui, kuriam ji buvo sustabdyta, ir dėl to ieškovė turi teisę įvykdyti sutartį iki galo, o atsakovė teigia, kad sutarties galiojimas pasibaigė dar 2008 m. gruodžio 31 d., jos vykdymas sustabdytas nebuvo, todėl Lazdijų rajono savivaldybės administracija pasibaigusios sutarties pagrindu neturi teisinio pagrindo leisti ieškovei tęsti detaliojo plano rengimo darbus ir už juos atsiskaityti.

Sprendžiant šį ginčą pabrėžtina, kad pati Sutartis aiškiai apibrėžia terminą, per kurį šalys turėjo vykdyti savo įsipareigojimus. Sutarties 13 punkte numatyta, jog paslaugos pagal Sutartį turėjo būti suteiktos iki 2007 m. gruodžio 1 d., Sutarties 16.1 punkte numatyta, kad paslaugų teikėjas (ieškovė) įsipareigoja pirkėjo (atsakovės) nurodymu 2006-2007 metais parengti detaliuosius planus ir šios paslaugos turi būti suteiktos iki 2007 m. gruodžio 1 d., o Sutarties 43 punkte numatyta, kad sutarties galiojimo terminas gali būti pratęstas pirkėjo iniciatyva, bet ne ilgiau kaip 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Akivaizdu, kad sutarties galiojimo terminas yra tiksliai apibrėžtas pačioje Sutartyje, kurioje net ir Sutarties galiojimo termino pratęsimas aiškiai apribotas maksimaliu vienerių metų terminu. Pabrėžtina, kad šalių sudaryta Sutartis yra viešojo pirkimo sutartis (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.380 str.), kuriai Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita (CK 6.382 str.). Sutarties sudarymo metu galiojusi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 6 d. 9 p. ir 7 d. redakcija numatė, kad viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminas yra būtina sutarties sąlyga, o pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijus ir atvejus, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tai reiškia, kad savo nuožiūra perkančioji organizacija viešojo pirkimo sutartis galėjo sudaryti ne ilgesniam kaip 3 metų terminui. Ilgesniam laikotarpiui viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminas galėjo būti nustatytas ir tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais. Šalių sudaryta Sutartis kaip tik ir atitinka tokį viešojo pirkimo sutarčių galiojimo laike reglamentavimą, nes iš minėtų Sutarties sąlygų aiškiai matyti, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija ieškovės paslaugas pirko tik 2006-2007 metams, o pačioje Sutartyje numatė galimybę pratęsti sutarties galiojimą ne ilgiau kaip dar vieniems metams. Tokiomis sąlygomis pasirašydamos Sutartį abi šalys aiškiai suvokė ir žinojo, kad savo sutartinius įsipareigojimus jos turės ir galės vykdyti ne ilgiau nei leidžia pati Sutartis, t. y. ilgiausiai iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šią aplinkybę šalys žinojo nuo pat Sutarties sudarymo momento, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė turėjo pagrindą tikėtis, kad paslaugas pagal šią Sutartį ji galės teikti ir po 2008 m. gruodžio 31 d., ir kad dabartinis atsakovės nesutikimas tęsti sutarties vykdymą pažeidžia teisėtus ieškovės lūkesčius. Šiuo atveju Sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2008 m. gruodžio 31 d., o atsakovė už visus iki šios dienos ieškovės atliktus darbus visiškai atsiskaitė. Todėl šalių sutartiniai santykiai pasibaigė 2008 m. gruodžio 31 d.

Nors ieškovė remiasi CK 6.46 str. 2 d. įtvirtina skolininko teise sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, ir teigia, kad sustabdžius sutarties vykdymą, jos galiojimo terminas prasitęsė tokiam pat laikotarpiui, kuriam ji buvo sustabdyta, tačiau viena vertus, teismas pripažįsta, kad dėl ieškovės nurodomų priežasčių nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti sutarties galiojimo, o antra vertus, ieškovė iš viso neįrodė, kad sutarties galiojimas buvo sustabdytas dar nepasibaigus jos galiojimui.

Visų pirma, CK 6.46 str. 2 d. įtvirtina skolininko teisė sustabdyti prievolės vykdymą nėra absoliuti ir nepriklauso vien tik nuo skolininko pasirinkimo sustabdyti prievolės vykdymą ar ne. Tiek CK 6.46 str. 3 d., tiek CK 6.58 str. 2 d. 2 p., numato, kad skolininkas neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, kai kreditorius savo pareigos negali įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Vertinant šioje byloje nustatytas aplinkybes teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad dėl ieškovės negalėjimo įvykdyti Sutartį per nustatytą terminą nėra nei vienos Sutarties šalies kaltės. Šalys pripažįsta, kad ieškovei norint įvykdyti Sutartį buvo būtina patikslinti Veisiejų miesto ir gretimų teritorijų ribas, nes detaliojo plano rengimo metu paaiškėjo, jog buvusios UAB „Veisiejis“ teritorija pateko tiek į miesto, tiek į kaimo ribas. Norint užbaigti šios teritorijos detaliojo plano rengimą ir pašalinti šią kliūtį, kuri abiems Sutarties šalims trukdė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, buvo būtinas kitų valstybės institucijų atitinkamų sprendimų priėmimas. Specialiojo plano dėl Veisiejų miesto ribų pakeitimo organizatorius buvo tuometinė Alytaus apskrities viršininko administracija, o Veisiejų miesto teritorijos ribos buvo patikslintos tik 2013 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 787. Vadinasi laiku įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ne dėl savo kaltės negalėjo ne tik ieškovė, bet ir atsakovė, kuri savo pareigos iki Sutarties galiojimo termino pabaigos pateikti ieškovei dokumentus ir informaciją, reikalingą Sutartyje numatytoms paslaugoms suteikti (Sutarties 15.1 p.), negalėjo įvykdyti dėl to, kad Sutarties vykdymui iškilusios kliūties negalėjo pašalinti vien tik savo pastangomis. Tam buvo būtina, kad kitos valstybės institucijos priimtų atitinkamus sprendimus. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra kalta dėl ieškovės negalėjimo įvykdyti Sutartį per joje nustatytą terminą. Šiuo atveju pripažintina, kad iki Sutarties galiojimo termino pabaigos nei viena šalis negalėjo jos įvykdyti dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių teritorijų planavimo procedūrų ir sprendimų, kuriuos turėjo priimti kitos institucijos, o ne dėl kurios nors šalies kaltų veiksmų. Todėl remiantis CK 6.46 str. 3 d. ir CK 6.58 str. 2 d. 2 p., ieškovė neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti savo prievolės vykdymą, nes atsakovė savo priešpriešinės prievolės negalėjo įvykdyti dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių.

Pabrėžtina ir tai, kad Sutarties neįvykdymui per joje nustatytą terminą įtakos turėjo ir pačios ieškovės veiksmais. Minėta, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracijos nurodymą parengti buvusios UAB „Veisiejis“ teritorijos detalųjį planą ieškovė gavo 2007 m. vasario 6 d., o detaliojo plano principinius sprendinius parengė ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijai perdavė 2008 m. gegužės 27 d., t. y. praėjus vieneriems metams ir beveik keturiems mėnesiams. Tuo tarpu pagal Sutarties 10 p., tokius darbus ieškovė privalėjo atlikti per devyniasdešimt kalendorinių dienų. Vadinasi dėl to, kad ieškovė smarkiai vėlavo atlikti darbus, pati kliūtis visiškam Sutarties įvykdymui paaiškėjo daugiau kaip vieneriais metais vėliau nei būtų paaiškėjusi, jeigu ieškovė būtų laiku suteikusi atsakovės perkamą paslaugą. Tai reiškia, kad ir dėl pačios ieškovės veiksmų atsakovė prarado daugiau kaip vienerius metus laiko, per kuriuos buvo galima pradėti Veisiejų miesto ribų tikslinimo procesą. Pažymėtina, kad ieškovė pagrįstai teigia, jog ir atsakovė laiku nepateikė žemės sklypų, kuriems numatoma parengti detaliuosius planus, sąrašo, taip pažeisdama Sutarties 18 p., kuris atsakovę įpareigojo tokį sąrašą pateikti per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo. Tačiau toks abiejų Sutarties šalių nesilaikymas savo įsipareigojimų vykdymo terminų buvo tik priežastis, dėl kurios minėta kliūtis Sutarties įvykdymui paaiškėjo vėliau nei galėjo paaiškėti, bet ne priežastis, dėl kurios Sutartis negalėjo būti įvykdyta per jos galiojimo terminą. Todėl ieškovė nepagrįstai visą kaltę dėl negalėjimo įvykdyti Sutartį per nustatytą terminą perkelia vie tik tik atsakovei, nes pati savo veiksmais taip pat sutrukdė atsakovei laiku pradėti šalinti Sutarties vykdymui iškilusią kliūtį.

Be to, ieškovė neįrodė, kad veiksmai, kurie liudija Sutarties vykdymo sustabdymą, buvo atlikti dar iki pasibaigiant Sutarties galiojimui, todėl pripažintina, kad pats Sutarties vykdymo sustabdymas dar iki jos galiojimo termino pabaigos nėra įrodytas. Kaip minėta, ieškovė parengė ir užsakovei perdavė buvusios UAB „Veisiejis“ teritorijos detaliojo plano principinius sprendinius 2008 m. gegužės 27 d., o Sutarties galiojimas pasibaigė 2008 m. gruodžio 31 d. Tačiau ieškovės pateikti įrodymai neįrodo, kad per šį 7 mėnesių laikotarpį Sutarties vykdymą kuri nors šalis sustabdė. Už ieškovės parengtus principinius detaliojo plano sprendinius atsakovė visiškai atsiskaitė 2008 m. birželio 30 d. (b. l. 84). Ir nors ieškovė teigia, kad po to Sutarties vykdymas buvo sustabdytas dar nepasibaigus jos galiojimui, tačiau nepateikė jokių savo teiginį pagrindžiančių įrodymų, kad nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., t. y. iki Sutarties galiojimo termino pabaigos, ieškovė norėjo tęsti darbą, o atskovė neteikė tam reikalingų duomenų ir dėl to Sutarties vykdymas buvo sustabdytas. Iš ieškovės pateiktų raštų, kuriais įrodinėjamas Sutarties vykdymo sustabdymas, matyti, kad po apmokėjimo už minėtus principinius detaliojo plano sprendinius, ieškovė tik 2009 m. kovo 6 d. pirmą kartą atsakovės paklausė kada galės tęsti šiuos darbus, o iki 2013 m. kovo 19 d. tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl minėtos kliūties, kuri sutrukdė pabaigti Sutarties vykdymą per joje nustatytą terminą (b. l. 20-47). Tačiau šie įrodymai patvirtina tik tai, kad 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigus Sutarties galiojimui, ieškovė tik po trijų mėnesių pirmą kartą išreiškė norą pabaigti Sutarties galiojimo metu pradėtą darbą. Tuo tarpu jokių įrodymų, kad dar iki Sutarties galiojimo termino pabaigos, žinodama apie iškilusią kliūtį visiškam Sutarties įvykdymui, ieškovė būtų bandžiusi inicijuoti pradėtų darbų tęsimą, byloje nėra. Šalys turi net tik nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, bet ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Vienos ar kitos aplinkybės nurodymas nereiškia, kad tą aplinkybę savaime galima pripažinti įrodyta. Kadangi ieškovės pateikti raštai patvirtina tik šalių susirašinėjimą jau pasibaigus Sutarties galiojimui, tai jie neįrodo nei vienos šalies ketinimo sustabdyti Sutarties vykdymą dar iki pasibaigiant jos galiojimo terminui. Tuo tarpu sustabdyti jau psibaigusią sutartį negalima.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateikti raštai patvirtina tik šalių susirašinėjimą, vykusį jau pasibaigus Sutarties galiojimui, jų turinys teisiškai nėra svarbus sprendžiant ginčą dėl Sutarties vykdymo sustabdymo. Todėl ir ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovė savo atsakymais ilgą laiką ją klaidino dėl galimybės tęsti darbus, negali būti pagrindu versti atsakovę vykdyti šalių Sutartį, nes ji pasibaigė 2008 m. gruodžio 31 d., nepriklausomai nuo to, ką apie jos galiojimą po šios datos manė atsakymus ieškovei rašę Lazdijų rajono savivaldybės administracijos tarnautojai. Be to, šiuose atsakymuose nėra tiesiogiai įsipareigojama tolesnius buvusios UAB „Veisiejis“ teritorijos detaliojo plano rengimo darbus pirkti būtent pagal ginčijamą šalių Sutartį ir būtent iš ieškovės. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atsakymuose nurodoma, kad buvusios UAB „Veisiejis“ teritorijos planavimo darbai bus tęsiami pakoregavus Veisiejų miesto ribas, tačiau nei viename rašte nėra nurodyta, kad šie darbai bus atliekami būtent pagal šalių sudarytą Sutartį.

Išnagrinėjus bylą bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 96 str. 2 d. ). Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, o atsakovė neprašė priteisti jos bylinėjimosi išlaidų, tai bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos. Tuo tarpu visos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d.), kurios sudaro 25,40 Lt, priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Dujų sfera“ 25,40 Lt (dvidešimt penkis litus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per šį apylinkės teismą.