Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. nutarties T. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau-Institucija) miškų kontrolės skyriaus vedėjas 2011-06-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad T. D., būdamas kabelių linijos (duomenys neskelbtini) projektų darbų vadovu (duomenys neskelbtini) – valstybinės reikšmės miške 2011 m. gegužės mėn. organizavo ir įvykdė 1,8 m. gylio ir 1,8 m pločio tranšėjų kasimo darbus, kurių metu buvo sužaloti 7 ąžuolai, 1 blindė ir 1 liepa. Statybos darbus vykdė nesilaikydamas 110 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto reikalavimų bei pažeisdamas aplinkosauginius reikalavimus, kuo pažeidė LR miškų įstatymo 9 str. 2 d. ir 6 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 17 str., Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos 6 p. reikalavimus, ir dėl ko Institucijos 2011-06-02 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 51² str. 1 d. - 1000 Lt bauda, pagal 62 str. 2 d. – 2000 Lt bauda, pagal 68 str. -150 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. galutinė nuobauda paskirta 2000 Lt bauda. Pažeidėjas įpareigotas atlyginti miškui padarytą 9295,47 Lt žalą.

Skunde taip pat ginčijamas netinkamas ATPK 51² straipsnio taikymas. Statybinės atliekos statybvietėje buvo laikomos nepažeidžiant projektinės dokumentacijos bei teisės aktų reikalavimų. Statybinės atliekos buvo laikomos jų susidarymo vietoje. Paminėtina tai, kad statybinių atliekų susidarymo vietos projektinėje dokumentacijoje nekonkretizuotos. Tokiu būdu nebuvo padaryta Techninio projekto 5.3 punkto reikalavimų pažeidimų, dėl ko administracinė atsakomybė pagal ATPK 51² straipsnio 1 d. pareiškėjui taikyta nepagrįstai.

Pareiškėjo manymu, nepagrįstai pritaikytas ir ATPK 68 straipsnis. Techninis projektas numatė, kad brėžiniuose nurodytame tvarkomame plote ir po 10 metrų iš abiejų pusių tvarkomose Ą. takų prieigose numatyta įrengti veją, turi būti nurenkami akmenys, užvežamas reikalingas augalinis sluoksnis, žemės paviršius sutankinamas voluojant, prieš sėjant žolių mišinį žemės paviršius išpurenamas. Tai rodo, kad miško paklotė, tokia, kokia ji buvo iki darbų atlikimo, bet kokiu atveju po darbų atlikimo neturėjo likti ir turėjo būti sukultūrinta tiek užvežant atitinkamą kiekį žemių, tiek sėjant žolę, tiek voluojant ir pan. Miško paklotės sugadinimas dėl darbų atlikimo buvo neišvengiamas, antraip nepaliečiant miško paklotės darbai objekte negalėjo būti atlikti. Tai leidžia teigti, jog techninio projekto rengėjai numatė galimą miško paklotės sugadinimą dėl darbų atlikimo, sąlyga gerbūvio atstatymui apsėjant žole yra suderinta su atsakovu, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad miško paklotė sugadinta savavališkai. Byloje nėra duomenų, kad supiltų 9 krūvų smėlio vietoje miško paklotė vienaip ar kitaip būtų nukentėjusi - smėlis panaudotas darbų atlikimui, paklotė šioje vietoje nenukentėjo, be to, smėlio krūvos yra 10 m. nuo takų plotyje, kur numatytas gerbūvio atstatymas.

Skunde daroma išvada, kad administracinė atsakomybė pareiškėjui taikyta nežiūrint į tai, kad tokios pasekmės buvo numanomos, suderintos ir neišvengiamos, bei kad jo, kaip darbus organizuojančio asmens, veiksmuose, nebuvo jokio savavališkumo. Be to, be pagrindo šioje byloje akcentuojamas vien tik žalos gamtai padarymas nevertinant aplinkybių, kad po objekto pabaigimo bus ženkliai pagerinta infrastruktūra Ą. – sutvarkytas gerbūvis po 10 metrų į abi pėsčiųjų bei dviračių tako puses, įrengti suoliukai, lauko apšvietimas, atnaujinta tako infrastruktūra, tai yra Ą. būklė, kraštovaizdis bus pagerinti. Be to, atlikti darbai labai svarbūs visam Kauno miestui, skirti prijungti Nemuno salą prie Kauno miesto elektros tiekimo tinklų, tai yra aprūpinti Nemuno salą bei joje esančią Žalgirio areną elektra.

Motyvuojamoji dalis

T. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. D. buvo pareikštas administracinis kaltinimas dėl to, kad jis, būdamas kabelių linijos (duomenys neskelbtini) projektų darbų vadovu (duomenys neskelbtini) – valstybinės reikšmės miške 2011 m. gegužės mėn. organizavo ir įvykdė 1,8 m. gylio ir 1,8 m pločio tranšėjų kasimo darbus, kurių metu buvo sužaloti 7 ąžuolai, 1 blindė ir 1 liepa, tai yra pagal ATPK 51² str. 1 d., 62 str. 2 d. ir 68 str. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, T. D. pagrįstai pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šioje byloje teismas išsiaiškino visas reikšmingas bylos aplinkybes. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. D. skundo argumentus, turėjo nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuotųjų pažeidimų sudėtys. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika.

ATPK 51² str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų.

ATPK 62 str. 2 d. nustato administracinę atsakomybę už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų.

ATPK 68 str. nustato administracinę atsakomybę už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą ar rinkimą.

Apeliantas nepagrįstai skundžiasi, jog šioje byloje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė – tyčia. Aukščiau paminėti administraciniai teisės pažeidimai yra padaromi arba nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, arba savavališkai. Todėl pažymėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl savavališkumo fakto neįrodymo, atmestini kaip nepagrįsti.

Žodis „savavališkas" pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną aiškinamas kaip „nesilaikant įstatymų, taisyklių" (www.lki.lt). Pagal ATPK 62 str. 2 dalyje išdėstytos teisės normos dispoziciją joje nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo, be to, gali būti padarytas ir neveikimu, kai asmuo, davęs atitinkamus nurodymus, neužtikrina tinkamos darbų kontrolės, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.

Ą. teritorija - valstybinės reikšmės miškas, kuriame veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau - LR Miškų įstatymas) (Žin.,1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2011, Nr. 74-3548). Šio įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo neigiamų veiksnių, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. T. D. buvo atsakingas už projekto vykdant kabelių linijos tiesimo darbus įgyvendinimą, jis buvo supažindintas su projekto aplinkosauginiais reikalavimais. Aplinkos apsaugos departamentas prižiūri, kad turi būti paruošta projekto apsauga pagal statybų techninius reikalavimus, turi būti išvada iš Kauno marių regioninio parko direkcijos. Išvada buvo gauta, kad projekto metu nebus kertami ir žalojami ąžuolai. Rangovas žinojo apie projekto reikalavimus ir turėjo jų laikytis. Negalint įgyvendinti projekto reikalavimų, rangovas privalėjo kreiptis į kompetentingas institucijas bei iš naujo atlikti derinimus. Rangovas pats savavališkai neturi teisės spręsti dėl projekto pakeitimo. Šiuo atveju rangovas pats priėmė sprendimus, kurių metu buvo padaryta akivaizdi žala aplinkai. Techninis projektas nėra leidimas vykdyti darbus visoje Ą. teritorijoje.

Bylos medžiaga patvirtina, kad T. D., būdamas 110 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) statybos projekto darbų vadovu, (duomenys neskelbtini) (toliau - Ą.) valstybinės reikšmės miške 47 kvartalo 34, 36 ir 38 sklypuose organizavo ir įvykdė apie 1,8 m gylio ir apie 1,8 m pločio tranšėjų kasimo darbus, kurių metu buvo sužaloti 7 ąžuolai, 1 blindė ir 1 liepa (kasant tranšėjas buvo nukirstos šių medžių šaknys iš vienos pusės nuo jų kamienų 0,2 m - 1,5 m atstumu ir iki 1,8 m gylio). Visų sužalotų 9 (devynių) medžių bendras tūris yra 51,285 m³. Padarytą pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, vykdant kasimo darbus sužalotų medžių matavimo duomenys, 2011 m. gegužės 27 d. aktas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės 30 d. raštas Nr. 975, Techninio projekto aplinkos apsaugos dalis 217/4-TP-AAD-T1. Techninio projekto aplinkos apsaugos dalyje 217/4-TP-AAD-T1 nebuvo numatytas koks nors ąžuolų kirtimas ar žalojimas dėl 110 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) statybų. Darbų vykdymo sąlygos, kad nebus kertami ar kitaip pažeidžiami ąžuolai, buvo suderintos su Kauno marių regioninio parko direkcija (2008 m. spalio 29 d. Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000" teritorijoms reikšmingumo išvada Nr. V3-7.1-286). Be to, Nekilnojamosios kultūros vertybės ((duomenys neskelbtini)) vertingųjų savybių laikinajame apsaugos reglamente (skyriaus „Apibendrinimas" 4 punktas) nurodyta, kad nesant realių galimybių aplenkti Ą. parko teritoriją, tiesiant 110 kV elektros kabelį (duomenys neskelbtini), kabelio linija per Ą. parko teritoriją gali būti pravesta tik esamu taku, išsaugant tako ir jo gretimybių kultūros, gamtos ir estetines vertybes. Taigi, A. Ž. ir ko UAB (duomenys neskelbtini) kV elektros perdavimo kabelių linijos tiesimo darbus privalėjo vykdyti laikydamiesi Techninio projekto aplinkos apsaugos dalies 217/4-TP-AAD-Tl sąlygų, t.y. elektros kabelį tiesti, nežalojant ąžuolų ir kitų medžių. Tuo labiau, kad vykdyti statybos darbus nežalojant medžių leido techninės galimybės: ten, kur trukdė augantys ąžuolai, siekiant išvengti medžių sužalojimo, komunikacijos kabeliai galėjo būti tiesiami betranšėjinio kabelių tiesimo būdu (kabelius kloti atliekant požeminius pragręžimus). Tačiau T. D., būdamas 110 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu, (duomenys neskelbtini) valstybinės reikšmės miške 47 kvartalo 34, 36 ir 38 sklypuose organizavo ir įvykdė apie 1,8 m gylio ir apie 1,8 m pločio tranšėjų kasimo darbus, kurių metu buvo sužaloti 7 ąžuolai, 1 blindė ir 1 liepa (kasant tranšėjas nukirstos šių medžių šaknys iš vienos pusės nuo jų kamienų 0,2 m - 1,5 m atstumu ir iki 1,8 m gylio). Taigi, A. Ž. ir ko UAB darbų vadovas T. D. nesilaikė Techninio projekto aplinkos apsaugos dalies 217/4-TP-AAD-T1 reikalavimų, savavališkai valstybinės reikšmės miške sužalojo 7 ąžuolus, 1 blindę ir 1 liepą, kurių bendras tūris yra 51,285 m³. Tokiais veiksmais pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 62 str. 2 d.

Be to, T. D. statybos darbus organizavo ir įvykdė pažeisdamas LR ATPK 51² str. 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 17 str. nuostatas, nesilaikydamas 110 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto aplinkos apsaugos dalies 217/4-TP-AAD-Tl 5.3 p. reikalavimų, pagal kurį statybos metu susidarančių atliekų saugojimas, jų kiekis bei laikymo sąlygos objekte nenumatytos. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad demontuotos betono ir asfalto dangų atliekos supiltos ir buvo laikomos ne jų susidarymo vietoje, t. y. ne išardytų pėsčiųjų takų vietoje, o ant miško paklotės Kauno Ą. valstybinės reikšmės miške 47 kvartalo 26 ir 36 sklypuose. Teismo manymu, tuo buvo pažeisti Techninio projekto Aplinkos apsaugos dalies 217/4-TP-AAD-Tl 5.3. p., reikalavimai, sandėliuojant statybines atliekas. Paminėtina tai, kad nors statybinių atliekų susidarymo vietos projektinėje dokumentacijoje nekonkretizuotos, tačiau pagal techninio projekto aplinkos apsaugos dalį statybos darbų metu susidarančios demontuotų betono ir asfalto dangų atliekos numatytos perduoti betono perdirbimo įmonei. Techninio projekto 5,3 punkte yra aiškiai nurodyta, kad rangovinė organizacija pateikia užsakovui atliekų išvežimą ir utilizavimą įforminančius dokumentus. Statybos metu susidarančias atliekas ir pakuotes gali tvarkyti tik įregistruotos pagal atliekų tvarkymo taisykles įmonės. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75) 17 straipsnio 2 d. nuostatas ūkinės veiklos objektų statyba, rekonstravimas ar plėtimas be projektinės dokumentacijos, numatytos šio įstatymo 16 straipsnyje, arba nesilaikant joje nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, pažeidžiant statybos, rekonstravimo ar plėtimo darbų aplinkosauginius apribojimus užtraukia įstatymų numatytą atsakomybę. Apeliantas savo skunde nurodo, kad Techniniame projekte nėra pasisakyta dėl atliekų ir atliekos galėjo būti laikomos statybos vietoje. Šį teiginį paneigia bylos rašytiniai dokumentai. 110 kV kabelių linijos (duomenys neskelbtini) statyba leista tik esamu taku, išsaugant tako ir jo gretimybių kultūros, gamtos ir estetines vertybes. Pagal Techninio projekto aplinkos apsaugos dalies 217/4-TP-AAD-T1 5.3 punkto reikalavimus statybos metu susidarančių atliekų, tame tarpe ir demontuotų betono ir asfalto dangų atliekų, saugojimas, jų kiekis bei laikymo sąlygos objekte nenumatytos (aplinkui saugoma teritorija). Statybos darbų metu susidarančių demontuotų betono ir asfalto dangų atliekų tvarkymo būdai numatyti tokie - betono perdirbimo įmonė, atliekų saugojimo aikštelės. Taigi, pagal Techninio projekto aplinkos apsaugos dalį statybos darbų metu susidarančias demontuotų betono ir asfalto dangų atliekas nenumatyta saugoti objekte, o numatyta perduoti jas betono perdirbimo įmonei. Tačiau T. D. statybos darbus organizavo ir įvykdė nesilaikydamas Techninio projekto 5.3 punkto reikalavimų - ant valstybinio miško teritorijoje ant miško paklotės supylė ir sandėliavo 2 krūvas demontuotų asfalto dangų atliekų. Tokiu būdu skundo teiginys, kad nei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės skyriaus vedėjo nutarime, nei pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyta, kuri būtent minėto 5.3 p. nuostata buvo pažeista, nepagrįstas. T. D. darbus organizavo ir vykdė nesilaikydamas techninio projekto 5.3 punkto reikalavimų – ant valstybinio miško paklotės supylė ir sandėliavo 2 krūvas demontuotų asfalto dangų atliekų, tokiu būdu padarė ATPK 51² str. numatytą pažeidimą. T. D. pagrįstai pripažintas kaltu dėl LR ATPK 51² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Be to, apylinkės teismo yra teisingai nustatyta, kad T. D. organizavo darbus, kurių metu Ą. valstybinės reikšmės miške 47 kvartalo 9, 10,12, 13, 26, 36 ir 38 sklypuose ant miško paklotės buvo išpiltos ir laikomos 9 krūvos smėlio, važinėjama sunkiąja savaeige statybine technika, dėl ko miško paklotė buvo sunaikinta 595 m² plote. Tuo R. D. pažeidė LR ATPK 68 str., kuriame numatyta atsakomybė už savavališką miško paklotės naikinimą, žalojimą ar rinkimą. T. D. šį faktą pripažįsta. Ą. teritorija - valstybinės reikšmės miškas, kuriame veiklą reglamentuoja LR Miškų įstatymas. Šio įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo neigiamų veiksnių, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, palaikyti dirvožemio našumą, saugoti biologinę įvairovę, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Byloje surinkti įrodymai (fotonuotraukos, Techninio projekto aplinkos apsaugos dalis 217/4-TP-AAD-T1 ir kt. rašytinė teismui pateikta medžiaga) patvirtina, kad A. Ž. ir ko UAB statybos projekto vadovas, T. D. organizavo darbus, kurių metu savavališkai buvo sunaikinta 595 m² plote miško paklotė.

Be to, T. D. veikė, neturėdamas teisės ir leidimo naudoti laukinės augalijos išteklius valstybinėje žemėje. Miško paklotės savavališkas ėmimas, t. y. negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, prilygsta miško paklotės žalojimui, už kurį taikoma administracinė atsakomybė, numatyta minėtame LR ATPK 68 str. T. D. skunde pripažįsta miško paklotės sunaikinimo Ą. faktą, tačiau nurodė, kad miško paklotė naikinama ne toliau, nei 10 metrų atstumu nuo Projektinėje dokumentacijoje numatytos 110 kV kabelių linijos trasos vietos, t. y. tose vietose, kur bus atstatomas gerbūvis. Tačiau gerbūvio sutvarkymas, tai nėra leidimas, vykdant Ą. teritorijoje statybos darbus, sandėliuoti statybines medžiagas ir atliekas miško teritorijoje, važinėti įvairia statybos technika bet kur ir taip, kaip patogiau ar lengviau statytojui. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip Techninio projekto vykdytojui, buvo žinoma, kokiomis sąlygomis teks vykdyti statybas, todėl privalėjo elektros kabelio tiesimo darbus vykdyti griežtai laikantis Techninio projekto aplinkos apsaugos dalies 217/4-TP-AAD-T1 nuostatų. Techninio projekto aplinkos apsaugos dalyje 217/4-TP-AAD-T1 nėra numatyta valstybinės reikšmės miško teritorijoje sandėliuoti atvežtą smėlį ir kitas statybines medžiagas. Jame nėra numatyta, kad statybinė technika Ą. teritorija važinės taip, kaip patogiau darbų vykdytojui, bet kur ir bet kaip. Tačiau „(duomenys neskelbtini)“ UAB statybos projekto vadovas, organizavo darbus, kurių metu Ą. valstybinės reikšmės miške 47 kvartalo 9, 10, 36 ir 47 sklypuose ant miško paklotės buvo išpiltos ir laikomos 9 krūvos smėlio, taip po jomis buvo sunaikinta 335 m² miško paklotės. Taip pat, Ą. valstybinės reikšmės miške 47 kvartalo 12 ir 13 sklypuose sunkiąja savaeige technika išvažinėta miško paklotė 80 m² plote taip ją sunaikinant. Sandėliuojant 2 krūvas demontuotų asfalto dangų atliekų 47 kvartalo 26 ir 36 sklypuose, buvo sunaikinta 180 m² miško paklotės. Iš viso Ą. valstybinės reikšmės miške 47 kvartalo 9, 10,12, 13, 26, 36 ir 38 sklypuose miško paklotė sunaikinta 595 m² plote. Tokiu būdu nepagrįstas skundo argumentas, jog T. D. neįvykdė LR ATPK 68 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ATPK 257 str. nuostata, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-05 nutartį, kuria paliktas nepakeistas LR aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės skyriaus 2011-06-02 nutarimas, palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.