Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1189-370/2009 pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. P. , trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą žemę dydžio nustatymo bei daiktinių teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir atsiskaitymo su daiktinių teisių turėtoju.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P. , trečiajam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, prašydamas pripažinti sprendimą paimti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir butą, esančius (duomenys neskelbtini), bei inžinerinius tinklus iš atsakovo V. P. teisėtu; nustatyti 442 970 Lt atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą dydį; panaikinti atsakovo V. P. daiktines teises į paimamą nekilnojamąjį turtą ir nustatyti atsiskaitymo su atsakovu A. P. terminą – 2009 m. birželio 30 d. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 4-9325-(1.3) „Dėl žemės sklypų buvusiuose Lypkių ir Švepelių kaimuose Klaipėdos mieste paėmimo visuomenės poreikiams“ (toliau tekste – Įsakymas), kuriuo iš 31 žemės savininko visuomenės poreikiams paimta privati žemė. Ieškovas nurodė, kad su 24 žemės savininkais buvo pasirašytos sutartys dėl nuostolių atlyginimo, o dėl 7 žemės sklypų yra surašyti aktai dėl žemės savininko atsisakymo pasiūlyto atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą privačią žemę būdo ir dydžio. Ieškovo teigimu, atsakovas V. P. nesutiko dėl pasiūlyto atlyginimo už paimamą žemę būdo ir dydžio.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti, kad sprendimas paimti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, butą, esančius (duomenys neskelbtini), inžinerinius tinklus, priklausančius atsakovui V. P. , visuomenės poreikiams tenkinti teisėtas; nustatyti, kad atlyginimo atsakovui V. P. už paimamą visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą dydis yra 442 970 Lt; panaikinti atsakovo V. P. daiktines teises į paimamą visuomenės poreikiams nekilnojamąjį turtą, perduodant jį valstybei ir įregistruojant kaip valstybinį turtą; nustatyti, kad su atsakovu V. P. atsiskaitoma 442 970 Lt pinigine kompensacija, pervedant ją per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog sutartis dėl turto paėmimo nebuvo sudaryta atsakovui prieštaraujant dėl paimamo nekilnojamojo turto vertės ir atlyginimo būdo bei nepateikus savo turto vertinimo ataskaitos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teismui nepateikė patikimo įrodymo, kad atsakovui buvo tinkamai išaiškinta teisė pateikti turto vertinimo ataskaitą, ką pripažino ir trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui suteikus galimybę išreikšti savo valią šiuo klausimu, atsakovo nuosavybės teisių apsauga užtikrinta įstatymo tvarka ir nebėra jokio ginčo dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, todėl ieškinio reikalavimai, išskyrus dėl atsiskaitymo termino, tenkintini (Žemės įstatymo 47 str. 3 d.).

Teismas nurodė, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, buvo nurodęs terminą, kuris yra suėjęs bylos nagrinėjimo laikotarpiu, todėl, teismo teigimu, yra pagrindas nustatyti kitą terminą nustatytai ieškovės prievolei sumokėti atsakovui kompensaciją už paimamą nekilnojamąjį turtą įvykdyti. Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytas terminas vertintinas kaip protingas, atitinkantis prievolės kilmę ir esmę (CK 6.35 str. 1, 2 d.)..

Apeliaciniu skundu ieškovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos pervedimo termino ir išdėstyti jį taip: nustatyti, kad su atsakovu V. P. atsiskaitoma 442 970 Lt pinigine kompensacija, pervedant ją iki 2010 m. kovo 1 d. Apeliantas nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas bus tvirtinamas iki 2010 m. vasario 15 d., o šiuo metu V. P. pervestinų lėšų ieškovas neturi, tikslinga atidėti sprendimo įvykdymą iki 2010 m. kovo 1 d.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. P. prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad teismas nepažeidė nei galiojančių įstatymų reikalavimų, nei bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra jokio pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija nagrinėjo bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

Nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja CK 4.100-4.102 straipsniai. Žemės paėmimą visuomenės poreikiams taip pat reglamentuoja Žemės įstatymo 45-48 straipsniai. Ginčus dėl nuosavybės paėmimo, vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių sprendžia teismas (CK 4.100 str. 3 d., Žemės įstatymo 46 str. 10 d.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CPK 6.38 str. 1 d.).

Prievolė gali būti su atidedamuoju ir su naikinamuoju terminu. Prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės, ir šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti (CK 6.33 str. 1, 2 d.).

Terminą gali nustatyti įstatymai, šalių susitarimas ar teismo sprendimas. Jeigu šalys nutarė nustatyti terminą ateityje arba jį nustatyti buvo pavesta vienai iš šalių, tačiau tai nepadaryta, tai vienos iš šalių reikalavimu terminą nustato teismas, atsižvelgdamas į prievolės pobūdį ir bylos aplinkybes. Terminas visais atvejais turi būti protingas (CK 6.35 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas turinčias bylai reikšmės aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada nustatyti, kad su atsakovu V. P. atsiskaitoma 442 970 Lt pinigine kompensacija, pervedant ją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, yra pagrįsta teisingai nustatytomis bylos aplinkybėmis ir tinkamu teisės normos taikymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą nustatyti terminą sumokėti kompensaciją atsakovui iki 2009 m. birželio 30 d., o pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2009 m. rugsėjo 11 d.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovas apeliaciniu skundu pareiškė reikalavimą nustatyti terminą sumokėti kompensaciją atsakovui iki 2010 m. kovo 1 d. ir nurodytas terminas šiuo momentu yra pasibaigęs. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl apeliaciniame skunde nurodyto termino nustatymo yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.