Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių tikrosios ūkinės bendrijos tikrųjų narių įnašus ir likviduojamos tikrosios ūkinės bendrijos turto tarp narių padalijimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių 188 528,27 Lt (54 601,56 Eur) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Ieškovė nurodė, kad 2001 m. lapkričio 21 d. ji ir atsakovės sudarė Bendrosios jungtinės veiklos sutartį ir įsteigė D. G. tikrąją ūkinę bendriją (toliau – ir bendrija), ją 2001 m. lapkričio 22 d. įregistravo, bendrijos vadove paskyrė atsakovę D. G.. Bendrija 2003 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2SD-5386 ir 2003 m. rugsėjo 2 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu įsigijo pastatą – parduotuvę (duomenys neskelbtini). 2007 m. rugpjūčio 30 d. atsakovės įkūrė UAB „Danguda“, kurios vadove nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d. iki 2007 m. rugsėjo 4 d. ir nuo 2009 m. spalio 23 d. iki dabar yra atsakovė D. G.. UAB „Danguda“ akcininkės buvo atsakovės (D. G. turėjo 100 paprastųjų vardinių akcijų, S. V. – 50 paprastųjų vardinių akcijų). Iš karto po UAB „Danguda“ įsteigimo atsakovės sau priklausančias akcijas perleido trečiajam asmeniui M. J., šis tapo vieninteliu UAB „Danguda“ akcininku. M. J. tapus UAB „Danguda“ vadovu, ši bendrovė pradėjo sudarinėti skolos perkėlimo sutartis, kuriomis perėmė D. G. tikrosios ūkinės bendrijos skolas. Bendrija nebuvo likviduojama, vykdė veiklą, turėjo turto ir prekių, kurios viršijo skolas, todėl skolų perpirkimas iš D. G. tikrosios ūkinės bendrijos buvo iš anksto planuotas, tai leido ateityje atsakovėms už skolas perimti bendrijos turtą. Nuo 2008 m. kovo mėnesio (įregistruota 2008 m. rugsėjo 8 d.) bendrija išnuomojo pastatą – parduotuvę įmonei UAB „Danguda“, tačiau ši nemokėjo rinkos sąlygas atitinkančio nuomos mokesčio bendrijai.2008 m. vasario 22 d. atsakovės vienašališkai nusprendė pašalinti ieškovę iš D. G. tikrosios ūkinės bendrijos ir pasiūlė jai derėtis dėl turto pasidalijimo. Ieškovė, nesutikdama su 2008 m. vasario 22 d. sprendimu, kreipėsi į atsakoves dėl bendrijos 1/3 turto dalies atidalijimo. Atsakovės nenorėjo ieškovei grąžinti bendrijai priklausančio turto, t. y. pastato – parduotuvės, taip pat siekė ieškovei grąžinti kuo mažesnę sumą, todėl 2008 m. birželio 5 d. atsakovės pasiūlė perduoti ieškovei 150 000 Lt (43 443 Eur) sumą. Ieškovė su šiuo atsakovių pasiūlymu nesutiko, nes laikė pasiūlytą sumą per maža.2010 m. birželio 26 d. susirinkime, nedalyvaujant ieškovei, atsakovės priėmė sprendimą likviduoti bendriją, likvidatore paskyrė atsakovę D. G.. Pradėjus bendrijos likvidavimo procedūrą, atsakovės D. G. iniciatyva buvo iškelta byla bendrijai dėl skolos – teismas nutarė išieškoti iš skolininkės D. G. tikrosios ūkinės bendrijos kreditorei UAB „Danguda“ 272 680,58 Lt (78 973,75 Eur) skolą. UAB „Danguda“, atstovaujama atsakovės S. V., ir D. G. tikroji ūkinė bendrija, atstovaujama atsakovės D. G., 2011 m. gegužės 9 d. sudarė pastato parduotuvės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria bendrija pardavė UAB „Danguda“ pastatą – parduotuvę už 380 000 Lt (110 055,61 Eur), t. y. už gerokai mažesnę nei rinkos vertė kainą.Ieškovė teigė, kad ji patyrė 114 129,91 Lt (33 054,31 Eur) nuostolių dėl parduotuvės nuomos (nesumokėtas nuomos mokestis) ir 74 398,36 Lt (21 547,25 Eur) nuostolių dėl parduotuvės pardavimo, iš viso 188 528,27 Lt (54 601,56 Eur) nuostolių.