Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. P. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties A. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2017 m. birželio 22 d. apie 22.28 val. (duomenys neskelbtini) kaimo kelyje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,23 promilių girtumo laipsnis, vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2017 m. liepos 13 d. nutarimu A. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas vieniems metams. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimo ar jos termino sutrumpinimo atmestas. A. P. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, prašo ją ir Institucijos nutarimą pakeisti iš dalies, pritaikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskirti švelnesnę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba paskirti 3 mėnesių šios administracinio poveikio priemonės terminą. Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas neįvertino pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdžio (automobilį jis vairavo kaimo vietovėje, kurioje nėra gyventojų, nes aplink laukai, nakties metu, kelyje nebuvo jokių transporto priemonių ar pėsčiųjų). Taip pat pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, nepakankamai įvertino jo asmenybę. Skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui, pasirūpinti vaikais, šeima, o, jos netekus, bus patiriami nuostoliai ir papildomos finansinės išlaidos, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo dukra L. P. turi įgimtą stuburo deformaciją, turėjo ne vieną operaciją, stubure yra įdėti implantai. Dėl sveikatos sutrikimų jai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ją dažnai reikia vežti į (duomenys neskelbtini) klinikas stuburo chirurgo apžiūrai ir gydymui, o transportuoti dukrą galima tik gulinčią. L. P. į gydymo įstaigas vežioja tik A. P.. Pažymima ir tai, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės atlikti savo tiesioginių darbo funkcijų, taps bedarbiu. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teisę vairuoti A. P. yra įgijęs prieš 17 metų ir per šį laiko tarpą yra baustas tik tris ar keturis kartus, jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai (nusižengimai) nėra grubūs. Jis nėra baustas už transporto priemonių vairavimą, būnant neblaiviam. Apeliantas nurodo, kad po šio administracinio nusižengimo padarymo jis suprato netinkamą savo elgesį ir įsipareigoja daugiau nebenusižengti. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno ir darbdavio jis yra charakterizuojamas teigiamai. Dėl nurodytų priežasčių galima daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepime į A. P. apeliacinį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, mano, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė teisės pažeidėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji yra adekvati padarytam administraciniam nusižengimui, todėl prašo A. P. skundą dėl apylinkės teismo nutarties atmesti kaip nepagrįstą, o Institucijos nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmetamas.

Skunde A. P., sutikdamas su padaryto pažeidimo kvalifikacija, kelia jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Ši nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK nuostata iš esmės atkartoja iki tol galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, kurias taikant, teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog švelnesnė nei numatyta įstatymo sankcijoje administracinė nuobauda asmeniui gali būti skiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. P. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, lygi minimaliam to paties straipsnio 9 dalyje numatytam terminui. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą, atsižvelgė ir įvertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodyta pareiškėjo skunde, apylinkės teismas, atmesdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, išsamiai ir visapusiškai įvertino A. P. atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai sprendęs, jog apelianto patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. Šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepašalina ir A. P. skunde nurodomos jo šeiminės ar darbo aplinkybės bei turimi finansiniai įsipareigojimai, apie kuriuos pažeidėjui buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti pareiškėją nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti dėl pažeidimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimųjų ratui, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad A. P., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas.Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas, tačiau artimas vidutiniam (už kurį kyla jau baudžiamoji atsakomybė), girtumo laipsnis, padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, asmuo, kurio darbinės funkcijos tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti tokių savo veiksmų pavojingumą, kurio nešalina ir skunde nurodomos aplinkybės, jog nusižengimas padarytas nakties metu kaimo vietovėje, kadangi, nors nusižengimo metu transporto priemonių ar pėsčiųjų kelyje galimai ir nebuvo, tačiau iš esmės tai nepaneigia galimybės kitiems asmenims ar transporto priemonėms naudotis minėtu keliu, kuriuo važiuojantis neblaivus A. P. ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pažymėtina ir tai, kad, nors pareiškėjas savo kaltę dėl pažeidimo padarymo pripažino ir nurodė besigailintis, kas Institucijos nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau, kaip matyti iš Administracinio nusižengimo byloje esančio vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinio pranešimo dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, A. P. patvirtino vairavęs apsvaigęs nuo alkoholio tik patikrinus jo blaivumą alkotesteriu bei nustačius 1,23 promilių girtumo laipsnį, o sustabdytas policijos pareigūnų ir paklaustas, ar vartojo alkoholinių gėrimų, jis tai neigė. Vertinant pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, pažymėtina ir tai, kad administracinį nusižengimą, už kurio padarymą A. P. nubaustas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, jis padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Kaip matyti iš 2017 m. spalio 26 d. Administracinių nusižengimų registro Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, A. P. 2017 m. vasario 7 d. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2017 m. sausio 30 d. vairavo transporto priemonę, 27 km/h viršydamas leistiną greitį. be to, už leistino greičio viršijimą A. P. buvo baustas ir anksčiau. Nors apeliantas skunde apygardos teismui nurodo, kad teisę vairuoti yra įgijęs prieš 17 metų ir yra tik kelis kartus baustas už administracinių teisės pažeidimų, kurie nepriskiriami šiurkštiems, padarymą, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, leistino greičio viršijimas taip pat priskirtinas šiurkštiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams. Šių duomenų visuma rodo, kad anksčiau A. P. paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų A. P. nuo naujų nusižengimų darymo, nes jis ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių – padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir rodo nubaustojo neatsakingą požiūrį. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.Į pažeidėjo nurodytas aplinkybes, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo, taip pat, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam ir jo šeimos nariams didelių nepatogumų, o darbovietėje bei seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, nagrinėdamas A. P. skundą dėl Institucijos nutarimo. Pritardamas žemesnės instancijos teismo motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog minėtos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jam būtų galima taikyti ATPK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą. Apygardos teismo vertinimu, paskyrus šią poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą. A. P. kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, atmesdamas A. P. skundą dėl Institucijos nutarimo, nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įstatymo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir motyvuotai įvertino byloje esančią medžiagą ir pareiškėjo skundo argumentus. Skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.