- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- N-575-856-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarties S. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Institucija) surašė 2008 m. lapkričio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą S. Č. už tai, kad 2008 m. lapkričio 13 d., apie 14.00 val., tiriant gyventojo skundą, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo teikiamos pirties paslaugos, neturint leidimo - higienos paso. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad negyvenamojoje - pagalbinėje patalpoje įrengta salė, pirtis ir baseinas. Minėtos patalpos pagal verslo liudijimą Nr. V0659841 (patalpų nuomai), nuomojamos asmenims. Pirties ir baseino veiklai S. Č. neturėjo būtino leidimo - higienos paso, nebuvo atliekami baseino vandens laboratoriniai tyrimai. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, kad S. Č. šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-572 patvirtintų higienos normų HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 3 punkto, 63 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-595 patvirtintų higienos normų HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 8 punkto reikalavimus.
Institucija 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimu S. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 42 straipsnio 1 dalį, paskyrė administracinę nuobaudą - 100 Lt piniginę baudą.
S. Č. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, kad Institucija, priimdama sprendimą, nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas aplinkybes. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad kiti asmenys, už tam tikrą atlygį, naudojasi jam priklausančia pirtimi ir baseinu. Taip pat nebuvo atsižvelgta, kad greta salės esanti pirtis su baseinu yra atskirta užrakinamom metalinėm žaliuzėm ir naudojama tik asmeninėms reikmėms.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi paliko Institucijos 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas nurodė, kad byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 20 - 22), patikrinimo aktas (b. l. 23 - 25), reklaminis skelbimas (b. l. 26, 27, 82), nekilnojamojo turto išrašas (b. l. 37 - 38), Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo medžiaga (b. l. 40 - 50, 92 - 102), paraiška gauti leidimą - higienos pasą (b. l. 111 - 112), įgalina teismą daryti nešališką išvadą, kad S. Č. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 42 straipsnio 1 dalį.
S. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį ir Institucijos 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotojai patikrinimo metu būtų nustatę, jog jis teikia pirties ir baseino paslaugas, t.y. patikrinimo metu pirtis ir baseinas būtų naudojami trečiųjų asmenų arba paimti trečiųjų asmenų paaiškinimai apie tai, kad ankščiau jis jiems būtų suteikęs pirties ir baseino paslaugas. Priešingai, byloje apklausti liudytojai patvirtino jo paaiškinimus, kad, išskyrus salės patalpą, baseinas ir pirtis nebuvo nuomojami, tačiau teismas šiuos įrodymus vertino kritiškai, nenurodydamas tam pagrįstų motyvų. Nurodo, kad teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Higienos norminių aktų bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas - užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimties iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dvidešimties iki penkių šimtų litų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
Lietuvos higienos normų HN 109:2005 „Baseinai. Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 1 punkte nustatyta, kad ši higienos norma nustato pagrindinius baseinų įrengimo, priežiūros ir kontrolės reikalavimus, taip pat kokybės reikalavimus vandeniui, naudojamam visų tipų baseinuose, išskyrus asmeninio naudojimo. Minėtų higienos normų 3 punkte nustatyta, kad juridinis ar fizinis asmuo, prieš pradėdamas teikti baseinų paslaugas, turi gauti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos išduodamą leidimą - higienos pasą. Minėtų higienos normų 63 punkte nustatyta, jog asmenys, eksploatuojantys baseinus, turi vykdyti baseinų vandens kokybės tyrimus: baseinų vandens mikrobiologiniai bei parazitologiniai tyrimai atliekami ir amoniako kiekis nustatomas uždaruose baseinuose ne rečiau kaip kartą per mėnesį, atviruose baseinuose – ne rečiau kaip tris kartus per metus, o vasarą – du kartus per mėnesį; chloroformo kiekis nustatomas kas ketvirtį. Baseinų vandens cheminiai tyrimai atliekami vieną kartą per pusmetį. Lietuvos higienos normų HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ 8 punkte nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys pirties paslaugas, turi turėti leidimą - higienos pasą šiai veiklai.
Iš skundžiamų Institucijos nutarimo ir teismo nutarties matyti, kad S. Č. administracinė nuobauda - 100 Lt bauda paskirta už tai, kad jis, neturėdamas higienos paso, asmenims nuomojo pagalbinėse patalpose įrengtą pirtį ir baseiną, neatlikinėjo baseino vandens mikrobiologinių bei parazitologinių tyrimų, tuo pažeisdamas minėtas higienos normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš paminėtų higienos normų matyti, kad higienos pasas būtinas, jei asmuo pradeda teikti baseinų ir pirčių paslaugas, o eksploatuojamų baseinų vandens mikrobiologiniai bei parazitologiniai tyrimai turi būti atliekami, jei baseinai nėra tik asmeninio naudojimo, tačiau bylos medžiagoje be internetinio skelbimo (b. l. 26, 27), nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kad, kada ir kam konkrečiai S. Č. nuomavo baseiną ir pirtinį. Be tokių duomenų nėra pagrindo teigti, kad S. Č. teikė baseino ir pirties nuomos paslaugas, pažeidė minėtas higienos normas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 42 straipsnio 1 dalyje. Institucijos 2008 m. lapkričio 27 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2008 m. lapkričio 13 d., 14 val., patikrinimo metu nustatyta, kad pirties ir baseino veiklai neišduotas leidimas – higienos pasas, neatliekami baseino vandens mikrobiologinių bei parazitologinių tyrimų, tačiau nenustatyta ir nenurodyta jokių konkrečių duomenų, kada ir kam S. Č. butų realiai teikęs baseinų ir pirties paslaugas. Šiame protokole S. Č. nurodė, kad nenuomoja nei pirties, nei baseino (b. l. 21). Iš 2008 m. lapkričio 18 d. paraiškos gauti leidimą – higienos pasą matyti, kad S. Č. 2008 m. lapkričio 28 d. atsisakė nuo šio prašymo, tai raštu pažymėjęs ant pačios paraiškos (b. l. 114). S. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad, po Vilniaus visuomenės sveikatos centro pareigūnų paaiškinimų jis 2008 m. lapkričio 18 d. atvyko į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą parašyti prašymą dėl higienos paso gavimo. Grįžęs namo ir įdėmiai viską perskaitęs, suprato, kad jam higienos paso nereikia, nes jis baseino ir pirties nenuomoja, todėl po 10 dienų prašymą atsiėmė (b. l. 135). Iš internetinio puslapio www.pobuviai-centre.lt išrašo matyti, kad buvo reklamuojama tik pobūvių salė (b. l. 82). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. B., pareiškėjo sutuoktinė, paaiškino, kad nuomoja tik salę, o pirtį ir baseiną naudoja savo reikmėms (b. l. 87, 88). Liudytojai T. A. ir L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuomojosi tik pobūvių salę, abu nurodė, kad ten kur buvo baseino ir pirties patalpos, buvo uždėtos grotos su užrašu „Privati valda“ (b. l. 136).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. Č. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 42 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, todėl darytina išvada, kad S. Č. apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimas naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartį ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimą panaikinti, o administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.