Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 180 straipsnio 1 dalyje.

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-03-09 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 1 d., 178 str. 2d., 178 str. 4 d., 30 parų arešto, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti mokslą; 2) 2004-05-17 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimas 4 mėn., vadovaujantis LR BK 64 str., 65 str. 1 d. subendrinus su 2004-03-09 Druskininkų m. apylinkės teismo nuosprendžiu galutinė bausmė 4 mėn. 30 d. laisvės atėmimo; 3) 2004-06-18 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimas 6 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str.8 d. subendrinus su 2004-05-17 Druskininkų m. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 7 mėn. laisvės atėmimo. 2004-08-27 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BVK 157 str. paleistas lygtinai 1 mėn. 22 d.; 4) 2005-01-24 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimas 1 m.; 5) 2005-12-22 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 178 str.2 d. laisvės atėmimas 3 m., vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. subendrinta su 2005-01-24 Varėnos r. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo; 6) 2010-07-10 Druskininkų m. apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. 25 paros arešto; 7) 2010-10-04 Druskininkų m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 245 str. bauda 10 MGL (1 300 Lt); 8) 2010-11-10 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. 35 paros arešto; 9) 2011-04-22 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 245 str. laisvės atėmimas 8 mėn.; 10) 2012-07-17 Druskininkų m. apylinkės teismo, pagal LR BK 284 str.1 d., BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., 2013-12-20 atlikus bausmę paleistas iš Marijampolės pataisos namų, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl J. P. atlikto smurto (sutuoktinės) N. P. atžvilgiu

J. P. 2015 m. sausio 30 d. apie 02 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui – šeimos nariui (sutuoktinei) N. P. fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, o būtent minėto buto tualete tyčia sutuoktinei N. P. veido ir akių srityje suėmė pirštais ir suspaudė, tuo sukeldamas N. P. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus - odos nubrozdinimą kairės akies srityje su kraujosruva kairės akies jungtinėje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. tuo artimoje aplinkoje žmogui – šeimos nariui (sutuoktinei) N. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo.

Ši baudžiamoji byla kaltinamojo J. P. atžvilgiu nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXXII skyriaus, numatančio bylų procesą kaltinamajam nedalyvaujant, tvarka.

Kaltinamasis J. P. kaltu prisipažino, į paskirtą bylos nagrinėjimo pirmąjį teismo posėdį 2015 m. gegužės 19 d. atvyko ir dėl pareikšto kaltinimo teikė tokius parodymus (t3, b.l. 104;): su sutuoktine N. P. 2015 metų sausio mėn. gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tame pačiame bute laikinai apsigyveno ir sutuoktinės draugė M. su vyru. Datos gerai neprisimena, tačiau tai galėjo būti sausio 30 diena, buvo vėlus metas, galėjo būti apie 2 val. nakties. Tuo metu sutuoktinė su M. virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus, garsiai kalbėjo, trukdė miegoti. Keletą kartų buvo nuėjęs į virtuvę, prašė netriukšmauti, tačiau sutuoktinė nekreipė dėmesio. Po tokių veiksmų supyko, sutuoktinė su M. pasislėpė tualete. Jis atidaręs tualeto duris rankos pirštais paėmė N. P. už veido, už kokios veido dalies suėmė neprisimena ir suspaudė. Pripažįsta, kad N. P. padarė specialisto išvadoje nurodytus kūno sužalojimus. Po to apsirengė ir nuėjo pas savo tėvus miegoti. Kitą dieną pats atėjo į policiją, nes žinojo, kad N. P. iškvies policiją. N. P. atžvilgiu smurtą vartojo pirmą kartą.

Kaltinamasis J. P. į kitus paskirtus teismo posėdžius neatvyko, 2015-06-05 kartu su N. P. pateikė prašymą toliau bylą nagrinėti jam ir N. P. nedalyvaujant, nes abu išvyko į užsienį dirbti, kartu pateikė išvykimo į (duomenys neskelbtini) bilietus (t3, b.l. 124-127).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji N. P. (teismo posėdis 2015 m. gegužės 19 d.) parodė, kad 2015 m. sausio mėn. dirbo pamaininį darbą po 10 valandų. Bute laikinai apsigyveno ir grįžusi iš (duomenys neskelbtini) draugė kartu su vyru. Virtuvėje su drauge gėrė šampaną. Tuo metu su J. P. buvo susipykusi. Pripažįsta, kad gal ir per garsiai kalbėjosi su drauge. Pamačiusi, kad J. P. link jų artėja agresyviai nusiteikęs, su drauge užsidarė tualete. Atidaręs tualeto duris J. P. pirštais sugriebė už veido, ties kaire akimi, dėl to buvo apibrozdinta akis. Po to J. P. išėjo pas savo tėvus. J. P. pirmą kartą vartojo smurtą jos atžvilgiu. J. P. įvykio metu buvo blaivus, o ji išgėrusi. Civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų J. P. neturi, susitaikė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio 2015-02-05 specialisto išvada Nr. G 123/15 (06) nustatyta, kad N. P. odos nubrozdinimas kairės akies srityje su kraujosruva kairės akies junginėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 123).

Tokiu būdu teismas laiko nustatytu, kad J. P. 2015 m. sausio 30 d. apie 02 val. 00 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė žmogui – šeimos nariui (sutuoktinei) N. P. fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, o būtent, minėto buto tualete tyčia sutuoktinei N. P. veido ir akių srityje suėmė pirštais ir suspaudė, tuo sukeldamas N. P. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus - odos nubrozdinimą kairės akies srityje su kraujosruva kairės akies jungtinėje, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. tuo artimoje aplinkoje žmogui – šeimos nariui (sutuoktinei) N. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl E. R. pareikštų kaltinimų

E. R. 2014 m. spalio 12 d. apie 21 val., Druskininkų mieste Gardino gatvėje, automobilyje AUDI 100, v. ž. (duomenys neskelbtini), panaudodamas D. R. atžvilgiu fizinį smurtą – sudavęs rankomis ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno dalis (galvos, krūtinės ir kt. sritis), po kurių D. R. trumpai prarado sąmonę, tuo padarydamas kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, kairio smilkinkaulio speninės ataugos - kairės ausies kaušelio užpakalinio paviršiaus srityje ir krūtinės abiejose pusėse, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei tokiu būdu, D. R. praradus sąmonę, atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą - D. R. priklausantį nenustatyto pavadinimo laikrodį 29 eurų (100 litų) vertės bei iš piniginės - 100 litų (29 eurų vertės), tuo nukentėjusiajam D. R. bendrai padarydamas 58 eurų turtinę žalą.

E. R. 2014 m. spalio 12 d. apie 21 val., Druskininkų mieste Gardino gatvėje, automobilyje AUDI 100, v. ž. (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui - D. R. fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, o būtent, sudavė D. R. rankomis ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno dalis (galvos, krūtinės ir kt. sritis), tuo padarydamas kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, kairio smilkinkaulio speninės ataugos - kairės ausies kaušelio užpakalinio paviršiaus srityje ir krūtinės abiejose pusėse, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. tuo žmogui – D. R. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

Kaltinamasis E. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. spalio 12 d., vakare kartu su A. J., E. Z. ir V. O. automobiliu „Audi“ tamsios spalvos važiavo nuo Druskininkų link degalinės „Tomega“. Automobilį vairavo A. J.. Bevažiuojant pamatė pakėlus ranką stabdantį automobilį nukentėjusįjį D. R.. Sustojo. Nukentėjusysis įlipo į automobilį, atsisėdo į galinę sėdynę. Jis sėdėjo galinėje sėdynėje vairuotojui už nugaros, per vidurį - D. R., galinėje sėdynėje iš dešinės - V. O.. Nuvažiavo iki degalinės, po to grįžo. Bevažiuojant su nukentėjusiuoju susipyko dėl nukentėjusiojo telefono. Nukentėjusysis kalbėjo, kad jis atėmė jo telefoną, nors telefoną matė nukentėjusiojo kišenėje. Jis viso buvo išgėręs 3-4 skardines alaus. Nukentėjusysis taip pat buvo išgėręs. Tada, būdamas supykęs ant nukentėjusiojo, sudavė jam 3-4 smūgius kaire ranka į veido sritį. Po suduotų smūgių D. R. „apspango“. Pripažįsta, kad D. R. padarė specialisto išvadoje nurodytus kūno sužalojimus. Tuo momentu pamatė, kad šalia D. R. iš kišenės ant sėdynės guli iškritusi piniginė. Tada, kol nematė D. R., iš piniginės išėmė 100 litų, o piniginę paliko ant sėdynės. Pasiėmė ir laikrodį buvusį ant sėdynės su nutrūkusia apyranke. Atvažiavus prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkai, visi kartu, t.y. jis, D. R. ir V. O. išlipo. Automobilis nuvažiavo, o jie išsiskirstė. Po dviejų dienų, kai sužinojo, kad D. R. guli ligoninėje dėl jo padarytų sužalojimų, nuėjo į ligoninę atsiprašyti ir grąžinti laikrodį, bet įėjus į nukentėjusiojo palatą buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad 2014 m spalio 12 d. apie 21 val. buvo netoli „Laimos“ viešbučio, prie miesto sodų. Norėjo grįžti į miestą, todėl stabdė pakeleivingus automobilius. Sustojo tamsios spalvos automobilis „Audi“. Automobilyje sėdėjo E. R., V. O. ir nėra tikras tačiau mano, kad tai buvo J. P.. Gerai prisimena, kad ant galinės sėdynės sėdėjo tik jisai ir E. R.. Įsėdus automobilis apsisuko ir nuvažiavo link „Tomega“ degalinės. Nuvažiavus į degalinę kiek ten laiko išbuvo, kas išlipo iš automobilio, pasakyti negali, neprisimena. Jisai su E. R. apsipyko, dėl kokios priežasties negali pasakyti, nes neprisimena. Važiuojant iš degalinės Gardino gatve E. R. ranka jam sudavė į veido sritį apie 4 smūgius. Po suduotų smūgių trumpam prarado sąmonę. Kiek laiko tai užtruko, nežino. Kai atgavo sąmonę automobilis dar važiavo ir sustojo prie vieno iš daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prieš įsėsdamas į automobilį ant kairės rankos riešo turėjo užsegtą odine apyranke laikrodį, o vidinėje striukės kišenėje piniginę, kurioje buvo 100 litų. Išlipęs iš automobilio pasigedo laikrodžio ir piniginėje 100 litų. Netekęs pinigų ir laikrodžio nuėjo į svečių namus, esančius priešais „Mini Maxima“. Į svečių namus nuėjo tam, kad pernakvoti. Nenorėjo eiti į namus, kadangi buvo sumuštas. Atėjus į svečių namus R. Ž. papasakojo, kad buvo sumuštas E. R.. Į namus sugrįžo kitą dieną. Dar po dienos pats nuėjo į ligoninę, nes prastai jautėsi – pykino, buvo silpna, svaigo galva. Tą pačią dieną, kai buvo paguldytas į ligoninę, atėjo E. R.. Tada pareigūnai E. R. sulaikė ir paėmė atneštą jo laikrodį.

Liudytojas Rolandas Lisauskas parodė, jog 2014 m. spalio mėnesio 14 d. dirbo Alytaus apskrities VPK Druskininkų policijos komisariate operatyvaus valdymo grupės specialistu. Buvo gautas telefoninis pranešimas, kad D. R. buvo sumuštas, jis guli ligoninėje ir, kad D. R. sumušęs asmuo turi ateiti į ligoninę, todėl pasiuntė į ligoninę policijos pareigūnus - Vygantą Bužį ir Gintautą Savilionį.

Liudytojas Gintautas Savilionis parodė, kad Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK VPS 2014 m. spalio mėn., dirbo patrulių būrio patruliu. Kartu su kolega V. Bužiu gavo nurodymą nuvykti į Druskininkų ligoninę, kurioje guli sumuštas D. R., pas kurį turi ateiti asmuo, vartojęs smurtą jo atžvilgiu. Nuvyko į Druskininkų ligoninės nurodytą palatą, po kurio laiko į palatą atėjo E. R., kuris atnešė D. R. laikrodį. Aplinkybių išsiaiškinimui E. R. buvo pristatytas į policijos komisariatą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Alytaus poskyrio 2014-10-21 specialisto išvada Nr. G 1012/14 (06) (t1, b. l. 48-50) ir 2015-02-11 to pačio specialisto išvada Nr. G 144/15 (06) (t1, b. l. 56-58) nustatyta, jog D. R. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, kairio smilkinkaulio speninės ataugos - kairės ausies kaušelio užpakalinio paviršiaus srityje ir krūtinės abiejose pusėse, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti veikiant galvą ir krūtinę kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Tokiu būdu teismas laiko nustatytu, kad E. R. 2014 m. spalio 12 d. apie 21 val., Druskininkų mieste Gardino gatvėje, automobilyje AUDI 100, v. ž. (duomenys neskelbtini), panaudodamas D. R. atžvilgiu fizinį smurtą – sudavęs rankomis ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno dalis (galvos, krūtinės ir kt. sritis), po kurių D. R. trumpai prarado sąmonę, tuo padarydamas kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, kairio smilkinkaulio speninės ataugos - kairės ausies kaušelio užpakalinio paviršiaus srityje ir krūtinės abiejose pusėse, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bei tokiu būdu, D. R. praradus sąmonę, atimdamas galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą - D. R. priklausantį nenustatyto pavadinimo laikrodį 29 eurų (100 litų) vertės bei iš piniginės - 100 litų (29 eurų vertės), tuo nukentėjusiajam D. R. bendrai padarydamas 58 eurų turtinę žalą. Padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 180 straipsnio 1 dalį.

Taip pat teismas laiko nustatytu, kad E. R. 2014 m. spalio 12 d. apie 21 val., Druskininkų mieste Gardino gatvėje, automobilyje AUDI 100, v. ž. (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui - D. R. fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo, o būtent, sudavė D. R. rankomis ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno dalis (galvos, krūtinės ir kt. sritis), tuo padarydamas kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, kairio smilkinkaulio speninės ataugos - kairės ausies kaušelio užpakalinio paviršiaus srityje ir krūtinės abiejose pusėse, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. tuo žmogui – D. R. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl J. P. pareikšto kaltinimo davus melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu

J. P. kaltinamas ir tuo, kad 2015 m. sausio 31 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Druskininkuose, Vytauto g. 41, apklausiamas atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 70-1-00240-14 kaip liudytojas, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., už melagingų parodymų davimą, pats būdamas 2014 m. spalio 12 d. apie 21 val. automobilyje AUDI 100, v. ž. (duomenys neskelbtini), važinėjusio Druskininkų mieste, įvykusių įvykių liudininkas, t. y. matęs, kaip E. R. panaudojo fizinį smurtą D. R. atžvilgiu, 2015 m. sausio 31 d. 16.00 val. – 16.25 val. liudytojo apklausos metu tyrėjui Raimundui Juktoniui davė melagingus parodymus, tai yra parodė, jog 2014 m. spalio 12 d. apie 21 val. automobilyje AUDI 100, v. ž. (duomenys neskelbtini), kartu su D. R. ir E. R. nebuvo, įvykio nematė t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Be to, J. P. kaltinamas ir tuo, kad 2015 m. sausio 31 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Druskininkuose, Vytauto g. 41, apklausiamas atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 70-1-00240-14 akistatos su nukentėjusiuoju D. R. metu kaip liudytojas, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., už melagingų parodymų davimą, pats būdamas 2014 m. spalio 12 d. apie 21 val. automobilyje AUDI 100, v. ž. (duomenys neskelbtini), važinėjusio Druskininkų mieste, įvykusių įvykių liudininkas, t. y. matęs, kaip E. R. panaudojo fizinį smurtą D. R. atžvilgiu, 2015 m. sausio 31 d. 16.30 val. – 17.00 val. akistatos metu kaip liudytojas tyrėjui Raimundui Juktoniui davė melagingus parodymus, tai yra parodė, jog 2014 m. spalio 12 d. apie 21 val. automobilyje AUDI 100, v. ž. (duomenys neskelbtini), kartu su D. R. ir E. R. nebuvo, įvykio nematė t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.

J. P. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Minėta, ši baudžiamoji byla kaltinamojo J. P. atžvilgiu nagrinėjama Lietuvos Respublikos BPK XXXII skyriaus, numatančio bylų procesą kaltinamajam nedalyvaujant, tvarka.

Kaltinamasis J. P. kaltu neprisipažino, į paskirtą bylos nagrinėjimo pirmąjį teismo posėdį 2015 m. gegužės 19 d. atvyko ir dėl pareikšto kaltinimo teikė tokius parodymus (t3, b.l. 108;): nukentėjusiojo D. R. nepažįsta, 2014 m. spalio 12 d. apie 21 val. automobilyje AUDI 100, v. ž. (duomenys neskelbtini) nebuvo ir nesivažinėjo Druskininkų mieste. Neturi vairuotojo pažymėjimo, lanko mokymus teisėms įsigyti. Jam žinoma, kad vairuojant automobilį neturint teisės vairuoti galima atsakomybė, todėl neturėjo galimybės vairuoti automobilio, kuriame buvo sumuštas nukentėjusysis.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tai pat neigė buvęs automobilyje, kuriame buvo vartotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu ir neigė vairavęs automobilį.

Nukentėjusysis teismo posėdžio metu dėl aplinkybės ar kaltinamasis vairavo automobilį davė nenuoseklius parodymus. Atsakydamas į prokuroro klausimą, ar automobilyje buvo kaltinamasis parodė, kad J. P. buvo automobilyje, sėdėjo vairuotojo vietoje ir vairavo automobilį. Atsakydamas į kaltinamojo J. P. advokato klausimą dėl tų pačių aplinkybių parodė, kad kai kurių aplinkybių gerai neprisimena ir nėra įsitikinęs, kad automobilį vairavo J. P., buvo tamsu, galėjo suklysti. Vėliau teismo posėdžio metu parodė, kad nežino, kas vairavo automobilį, gali būti suklydo pasakydamas, kad automobilį vairavo J. P..

Liudytojas E. Z. parodė, kad 2014 m. spalio 12 d. jis, E. R., A. J. ir V. O. važinėjo po Druskininkų miestą su jo tėvo automobiliu „Audi 100“ žalios spalvos. Kadangi buvo išgėręs, vairuoti negalėjo, tai automobilį vairavo A. J.. Važiavo iki degalinės „Tomega“, kiek prisimena pirkti cigarečių, bevažiuojant sutiko stabdantį pakeleivingas mašinas nukentėjusįjį, kurį paėmė. Nuvažiavus iki degalinės „Tomega“, važiavo atgal. Automobilyje įvyko kažkoks konfliktas, tarp ko nežino, kadangi sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ant galinės sėdynės sėdėjo trise: V. O., E. R. ir D. R.. Konfliktas įvyko tarp D. R. ir E. R. dėl kažkokio telefono. Gardino gatvėje išsiskirstė. Automobilis sustojo Gardino gatvėje, iš automobilio išlipo V. O., E. R. ir D. R.. Automobilyje daugiau jokių kitų asmenų nebuvo, J. P. taip pat nebuvo.

Kaltinamasis E. R. parodė, kad 2014 m. spalio 12 d. automobiliu „Audi“ važinėjosi kartu su E. Z., V. O. ir A. J., kuris automobilį ir vairavo. J. P. automobilio nevairavo, automobilyje jo nebuvo, tame tarpe ir tuo metu vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl 2014 m. spalio 12 d. vartoto smurto nukentėjusysis kreipėsi po dviejų dienų 2014 m. spalio 14 d. (t1, b.l. 12;). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2014 m. spalio 22 d. protokolo (t1, b.l. 60-63;) matyti, kad nukentėjusysis atpažino J. P., kaip asmenį 2014 m. spalio 12 d. vairavusį automobilį. Iš 2015 m. spalio 31 d. liudytojo J. P. apklausos protokolo (atliktos nuo 16 val. 00 min. iki 16 val. 25 min.) matyti, kad kaltinamasis parodė – 2014 m. spalio mėn. su pažįstamais E. R., A. J., E. Z., V. O. automobiliu nevažinėjo, taip pat su D. R. nebendravo, jo nepažįsta, jokių konfliktų su juo niekada nėra turėjęs (t1, b.l. 97-98;). Iš 2015 m. sausio 31 d. D. R. ir J. P. akistatos protokolo (atliktos nuo 16 val. 30 min. iki 17 val. 00 min.) matyti, kad nukentėjusysis parodė, kad J. P. vairavo automobilį, kad jis vėliau jam automobilyje „buvo suėmęs už krūtinės bei gnaibė, tačiau jokių smūgių jam nesudavė“, J. P. parodė, kad 2014 m. spalio mėnesį su automobiliu nevažinėjo, jokio automobilio nevairavo ir neturėjo jokio konflikto su nukentėjusiuoju (t1, b.l. 99-102;).

Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančius šią konstitucinę nuostatą, asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą. EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

BPK 80 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus. Asmens sutikimas dėl tokios apklausos išreiškia jo procesinę valią dėl bendradarbiavimo su tyrimo institucijomis tiriant nusikalstamą veiką, kurios padaryme jis galimai dalyvavo, tačiau nepanaikina BPK 80 straipsnio 1 punkte numatytos aplinkybės, draudžiančios kaip liudytoją apklausti asmenį, galintį duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. P. 2015 m. sausio 31 d. apklausiant jį, kaip liudytoją, taip pat 2015 m. sausio 31 d. atliekant akistatą su nukentėjusiuoju egzistavo vertimo duoti parodymus prieš save aplinkybės. Teismas sprendžia, kad nors J. P. ir buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, tačiau turėjo realų pagrindą manyti, kad jis apklausiamas ne kaip neutralus liudytojas, bet kaip potencialus įtariamasis, kadangi buvo apklaustas dėl jo galimai atliktų neteisėtų veiksmų nes buvo aiškinamasi ar turėjo konfliktą su nukentėjusiuoju, ar vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu automobilyje, ar vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Tokioje situacijoje J. P., kaip liudytojas galėjo būti apklaustas tik jo sutikimu, išaiškinant teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintam įtariamuoju, neįspėjant dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, atsisakymą ar vengimą juos duoti (BPK 82 straipsnio 3 dalis), tačiau tai padaryta nebuvo, todėl sutinkamai su imperatyvia BK 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisykle, J. P. negali atsakyti už melagingų parodymų davimą. Be to, svarbu pažymėti, kad nėra pagrindo pripažinti asmenį kaltu už melagingų parodymų davimą, dar ir dėl to, kad šioje byloje, kurioje asmuo kaltinamas dėl melagingų parodymų davimo, dar nėra priimtas nuosprendis, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti, kurie parodymai melagingi.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, turinį, kaltinamojo E. R. asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis E. R. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, kaltu prisipažino, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis bylos duomenimis anksčiau neteistas, baustas (t2, b.l. 24-25), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t4, b.l. 23;). Nukentėjusysis D. R. su kaltinamuoju E. R. susitaikė (t3, b.l. 136;), prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi. Bylos duomenys liudija, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė. E. R. davė išsamius parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tai suteikia pakankamo pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Dėl išdėstyto E. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju D. R. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BPK 254 str. 5 d., BPK 303 str. 4 d., BK 38 str. 1 d.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2015-05-18 pažymą Nr. NTP -7-(2.10)-2040 ir 2015-06-09 pažymą Nr. NTP-7-(2.10)-2433, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam E. R., kurios sudaro (138,96 + 231,60) 370,56 Eur (t3, b.l. 113; 128). Šios išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos, kadangi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Kaltinamasis J. P. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas dešimt kartų (t2, b.l. 70-10), teistumas neišnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis), baustas administracine tvarka (t2, b.l. 101-117), nedirba, nesimoko, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (t2, b.l. 123), šiuo metu kaltinamojo ir nukentėjusiosios santuoka nutraukta, nukentėjusioji teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl vartoto smurto jos atžvilgiu iš dalies yra ir jos kaltė, šiuo metu su kaltinamuoju susitaikė. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja išvyko iš Lietuvos gyventi ir dirbti kartu (t3, b.l. 124-127;).

Sutinkamai su BK 41 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas privalo atsižvelgti į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas sprendžia, kad teisinga ir protinga laikytina tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri vertinant nusikaltimo pobūdį, aplinkybes, asmenybę, nėra per griežta. Paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, tai yra tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes J. P. skirtinas areštas, kurio dydis nustatytinas artimas vidutiniam sankcijos ribose.

Kaltinamajam J. P. 2015 m. birželio 10 d. (t3, b.l. 131-133) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, 437-438 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam E. R., kad jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 370,56 Eur – priteisimo iš kaltinamojo E. R. netenkinti.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 30 (trisdešimt) parų arešto bausme. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo suėmimo dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti J. P., kad nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo suimamas. Į arešto bausmės atlikimo vietą nuteistasis per tris dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos LR Vyriausybės tvarka pristatomas vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, atsakingų už viešąjį saugumą. Arešto atlikimo tvarką ir sąlygas bei nuteistojo teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50 – 61 straipsniai.

J. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis kaltinamojo E. R. per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus. Kaltinamasis J. P. per 20 dienų nuo nuosprendžio įteikimo jo gynėjui momento nuosprendį gali skųsti Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 438 straipsnio 1 dalimi, nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.