Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-15666-748/2016 pripažintas nepaduotu ir grąžintas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“ ieškinys atsakovei Giedrei E. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1.Šalindama teismo nurodytus trūkumus, ieškovė pateikė papildomus dokumentus, kurie būtent ir patvirtina, kad ieškovė administruoja namą (duomenys neskelbtini), t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ pakeitimo“ bei mokesčio už (duomenys neskelbtini) seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą dydžius. Iš šių dokumentų matyti, kad ieškovė administruoja ginčo namą, kadangi šis namas yra įtrauktas į sąrašą namų, kuriems yra taikomas administravimo mokestį nustatantis dydis.

5.2. 2006 m. gegužės 5 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovei buvo pavesta administruoti ir namą (duomenys neskelbtini). Taigi, remiantis 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu ieškovė 2006 m. gegužės 5 d. sudarė sutartį su Kauno miesto savivaldybės administracija dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir iš sąrašo, nustatančio objektų priežiūros administravimo dydžius, matyti, jog į šį objektų sąrašą patenka ir namas esantis (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Apeliacine tvarka byloje, nagrinėjamoje pagal ieškovės atskirąjį skundą, sprendžiama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys yra su trūkumais ir ieškovė teismo nustatytu laiku nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų, dėl ko ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, o yra realizuojama tam tikra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

8. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su ieškiniu reikalavimus (ieškinio formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė.

9. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, dar 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nepagrįstai ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. CPK 115 straipsnio 2 dalis leidžia teismui nustatyti terminą trūkumams pašalinti tais atvejais, kai įstatymo keliamų procesinio dokumento formai ar turiniui reikalavimų neatitinka pats teismui teikiamas procesinis dokumentas. Ieškovės ieškinys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitiko CPK 111 str. 2 d. ir CPK 135 str. 1d. ieškiniui keliamus reikalavimus. Procesiniame dokumente nurodytoms aplinkybėms patvirtinti pateiktų įrodymų nepakankamumas, ką pripažino pirmosios instancijos teismas, nėra procesinio dokumento, byloje nagrinėjamu atveju – ieškinio, trūkumas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pareikalavęs ieškovę šalinti ieškinio trūkumus, negalėjo vertinti, kad ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino ir laikyti, kad ieškinys grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

10.Įvertinęs, kad Kauno apylinkės teismas ieškovės UAB „Būsto valda“ 2016-05-30 pateiktą ieškinį grąžino ieškovei remdamasis nepagrįstai priimtomis 2016 m. birželio 9 d. ir 2016 m. birželio 15 d. nutartimis, apeliacinės instancijos teismas panaikina šias abi nutartis ir ieškinio priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovės dėmesį, kad teikiantis ieškinį asmuo, kaip tą nustato CPK 135 str. 2 d., privalo prie ieškinio pridėti dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir kuriuos nurodė ieškinyje, tai daryti privalo atidžiai ir rūpestingai. Byloje nagrinėjamu atveju pirmosios teismas pripažino, kad šios pareigos ieškovė tinkamai neįvykdė. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamu būdu pareikalavo, kad ieškovė pateiktų trūkstamus įrodymus. Dėl įrodymų trūkumo teismas negali nepriimti ieškinio. Trūkstamus įrodymus pateikti teismas gali siūlyti ieškovei ir bylos nagrinėjimo metu, jai to nepadarius, turi teisę ieškinį atmesti. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas naikina Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. ir 2016 m. birželio 15 d. nutartis, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirajame skunde nurodytu teiginiu, kad ši pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad ji administruoja namą adresu (duomenys neskelbtini). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nesprendžia dėl įrodymų pakankamumo, pateiktų įrodymų nevertina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto valda“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. ir 2016 m. birželio 15 d. nutartis ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.