Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-02-12 · Civilinė byla Nr. e2-630-676/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-12
Bylos Nr.
e2-630-676/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
A. N.
Advokatai
Vytautas Mačiulskis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-630-676/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08880-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.4.1.4.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,sekretoriaujant Renatai Garuolienei,dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui,išvadą byloje teikiančios institucijos atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui A. S. (A. S.), tretysis asmuo A. N., institucija teikianti byloje išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo nuginčyti tėvystę – pripažinti, kad atsakovas nėra nepilnamečio vaiko, D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o vaikas nėra atsakovo sūnus. Nurodė, kad su atsakovu santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 14 d. susilaukė sūnaus D. S., kurio tikrasis tėvas yra A. N.. Kadangi po santuokos nutraukimo iki vaiko gimimo nepraėjo 300 dienų, vaiko tėvu gimimo įraše įrašytas buvęs sutuoktinis. Taip pat nurodė, kad gyvena kartu su trečiuoju asmeniu pradėjo gyventi nuo 2016 m. kovo 5 d., jiems gyvenant kartu gimė sūnus Donatas, todėl nori, kad būtų nustatyta tikroji vaiko kilmė. Atsakovas išvyko gyventi į Angliją ir kiek jai žinoma jis gyvena su kita moterimi.

Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo A. N. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutinka, prašo jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovė su A. N. gyvena kaip šeima nuo 2016 m. kovo 5 d., su atsakovu kartu nebegyveno jau aštuonis mėnesius laiko iki santuokos nutraukimo. Atsakovas buvo išvykęs į Norvegiją, o grįžęs būdavo pas savo mamą. Ieškovė su trečiuoju asmeniu kartu pradėjo gyventi kai jau laukėsi. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. N. sutiko su ieškinio reikalavimais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad yra įsitikinęs, jog jis yra sūnaus tėvas.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovės Anželos Šumauskienės išvadomis byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadas, jog tretysis asmuo yra vaiko tėvas.

Atsakovas A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Liudytoja A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė yra jos duktė, jų santykiai labai geri, pažįsta atsakovą, santykiai normalūs, taip pat pažįsta trečiąjį asmenį, santykiai puikūs, jis yra būsimas žentas. A. N. pažįsta nuo 2016 m. kovo mėnesio, juos supažindino ieškovė, jie jau buvo išsinuomavę butą. Vėliau ji pas jų šeimą dažnai lankydavosi svečiuose. A. N. labai myli savo vaiką D., dalyvauja jo išlaikyme, auklėjime.

Liudytoja K. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė jos draugė nuo 2011 metų, bendrauja dažnai. Pažįsta A. N. nuo 2016 m. liepos mėnesio, jų santykiai labai geri. Ieškovė turi tris vaikus, Donato tėvas yra Andrius. 2016 m. liepos mėnesį nusipirko nėštumo tekstą ir jiems su Andriumi parodė ieškovė, kad yra nėščia. V. D. išlaiko D. N..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 14 d. gimė D. S.. (duomenys neskelbtini). išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. mama nurodyta A. S., tėvas – A. S.. Ieškovė A. S. ir atsakovas A. S. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Įrašas apie santuokos nutraukimą įregistruotas (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalį, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 5 dalis). CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

Ieškovės, jos atstovo, trečiojo asmens, liudytojų paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei A. S., kai ji su atsakovu A. S. jau buvo išsituokusi, gimė sūnus D. S.. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta (duomenys neskelbtini), vaikas D. S. gimė (duomenys neskelbtini) praėjus šešiems mėnesiams laiko po santuokos nutraukimo. Vadovaujantis CK 3.140 straipsnio 2 dalimi vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu nurodytas buvęs ieškovės sutuoktinis A. S.. Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, nors santuoka tarp ieškovės ir atsakovo A. S. nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai A. S. ir A. S. kartu nebegyveno septynis mėnesius iki santuokos nutraukimo, bylos duomenimis atsakovas buvo išvykęs į Angliją. Ieškovė su A. N. pradėjo kartu gyventi 2016 m. kovo mėnesį, vedė bendrą ūkį, šiuo metu gyvena kartu ir auklėja savo sūnų. Trečiasis asmuo A. N. pripažįsta, kad yra D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Atsakovas A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė, tačiau pateikė teismui 2017 m. gegužės 5 d. pareiškimą, kuriame nurodė, kad vyriškos lyties kūdikis D. S., kuris gimęs (duomenys neskelbtini), kurį pagimdė A. S., nėra jo sūnus. Išvadą byloje teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadomis iš nustatytų aplinkybių bei šalių paaiškinimų nėra pagrindo abejoti faktu, kad vaiko D. S. biologinis tėvas yra A. N..

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas A. S. nėra D. S. biologinis tėvas bei panaikinti vaiko gimimo įraše duomenis apie tai, kad atsakovas A. S. yra nepilnamečio D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 100 procentų. Už reikalavimą nuginčyti tėvystę mokėtinas žyminis mokestis sudaro 31 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis). Į bylą pateikta 2018 m. sausio 23 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-538, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei A. S., sudaro 209,04 EUR. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas 31 EUR žyminio mokesčio ir 209,04 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 392, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Pripažinti, kad atsakovas A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Panaikinti nepilnamečio D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraše (Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašą „tėvas A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 EUR žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 209,04 EUR bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos valstybei, priteistą sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), DanskeBank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai nuginčytos tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų, nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys