Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2016-07-29, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus.

A. J. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. parodė, kad pripažįsta kaltę. Tai buvo penktadienis. Penktadienį važiuoja į parduotuvę, perka maistą. Tą dieną žmona išvažiavo jo automobiliu. Jam teko sėsti į jos. Tą dieną lijo. Pareigūnas jam pasakė, kad buvo smūgis. Ten tik mažą įbrėžimą pamatė, ten bamperis jau anksčiau buvo kliudytas. Jis grįžo, o kaimynas, kuriam jis įbrėžė mašiną, sakė, kad žmona kliudė kitą mašiną. Jis pasakė, kad žmona negalėjo, nes buvo darbe. Priėjo, pasižiūrėjo, tai galėjo ir jis užkabinti. Jis tik prieš tris mėnesius nusipirko butą. Pasiūlė jam atlyginti žalą, nesutiko, sakė, kad kvies policiją. Laukė policijos, kad išsiaiškintų, ar tai jis. Policijoje buvo parašyta (duomenys neskelbtini) butas, jie tik vėliau pataisė. Jokio kontakto nepajuto, nesustojo, nes nieko nepajuto. Vėliau pamatė įbrėžimą, ant savo bamperio pamatė. Jokia signalizacija nesuveikė. Nei smūgio, nieko nebuvo. Pripažįsta, kad kontaktas galėjo būti, bet jis nepajautė.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. L. parodė, kad buvo namie ir atėjo kaimynas, pasakė, kad už mašinos užkištas lapelis, nubraukta mašina. Išėjo liudininkė, papasakojo, kad atsitrenkė ir išvažiavo. Paskambino policijai. Laukė, po 20 minučių grįžo kaimynas, suprato, kuris. Pamatė, kad nevažiavo į kiemą, nors buvo laisvų vietų. Jis prisipažino, sakė, kad jam pasakė, kad jis važiuotų, taip gaunasi, jie buvo dviese. Jis pyko, kad K. L. iškvietė policiją. Jis išėjo, grįžo už 5 min., siūlė pinigus, K. L. nesutiko, nes jis pabėgo iš įvykio vietos. Jis nesutiko duoti savo adreso. Jo žmona irgi nesuko į kiemą, vėliau bandė susitarti. Pašnekėjo 5 minutes ir išėjo. Jis visą laiką buvo kieme. I. M. mama. Ji pasakė, kad jie iš pirmo aukšto, paskambino, žino, kas kur gyvena, paskambino į abi duris, neatidarė. Jis tikrai žinojo, kad jie yra, nes matė, kaip neišėjo iš namų. Automobilių apgadinimų aukštis atitinka. Žalos sumos jam nenurodė. Policija adresą išsiaiškino.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. L. parodė, kad liepos 29 d. atėjo į virtuvę ir pamatė, kaip tamsios spalvos VOLVO įvažiavo važiuodama galu į Audi ir išvažiavo iš įvykio vietos, prie vairo buvo vyras. Parašė lapelį, kad Volvo, užkišo už Audi, išėjo į kiemą ir papasakojo, kas įvyko. Įvykio metu langai buvo uždaryti. Garsą, kai atsitrenkė, girdėjo. Vairuotojas neišlipo, tiesiog išvažiavo. Į kairę pusę atsitrenkė, jeigu žiūrint iš priekio. Signalizacija nesuveikė.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė, kad sunkiai prisimena, tokios aplinkybės ir buvo, kaip parašyta. Iškvietė, pasakė, kad apgadino, liudytojos nematė, jos motina buvo išėjusi. Buvo sugretinimas, durų neatidarė. Volvo automobilis buvo priparkuotas kitoje aikštelėje, nurodžius piliečiui nuvažiavo. Įvykio nematė, atvažiavo pagal iškvietimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos.

Teismo posėdžio metu liudytoja S. Z. parodė, kad kalbėjo su kaimynu. Siūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Kaimynas nesutiko. Siūlė atlyginti žalą, tačiau jis nesutiko. Pasakė, kad iškvietė policiją, ir kad lauks policijos. Jie buvo namie, pas juos niekas neužėjo. Iš policijos pareigūnų niekas jų nekvietė. Tyrėja juos surado, iškvietė, jie parašė paaiškinimus. Nežino, kodėl kaimynas K. L. atsisakė pildyti deklaraciją. Apgadinimus matė iš nuotraukų. Smūgio jis nepajautė. Pripažįsta. Liudininkė yra jos bendradarbė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). A. J. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, teigia, kad 2016-07-29 vairuodamas Volvo S60 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. Z., išvažinėjo iš kiemo (duomenys neskelbtini). Jokio smūgio ir signalizacijos suveikimo mašinoje jis nepajautė. Grįždamas namo kieme laukė jo kaimynas, sakydamas, kad jo žmona su savo mašina subraižė jo mašiną. O tai jam pasakė kaimynė iš pirmo aukšto. Jis pasakė jam, kad vairavo jis. Ir jei tai jo kaltė siūlo pildyti deklaraciją. Kaimynas nesutiko ir iškvietė policiją. Taip pat pasiūlė atlyginti materialinę žalą, bet jis taip pat atsisakė. Tada nuėjo namo ir laukė policijos. Bet pas jį taip niekas ir neatėjo. (b. l. 13). Nors A. J. savo kaltę pripažįsta iš dalies, jo kaltę patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Be to, A. J. iš esmės neneigė, kad vairavo transporto priemonę ir galėjo atsitrenkti į svetimą transporto priemonę, jo teigimu, kontaktas galėjo būti, bet jis nepajautė. Prie bylos esančioje fotolentelėje atvaizduoti transporto priemonių apgadinimai (b. l. 15). A. J. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, taip pat patvirtina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulės A. V. 2016-07-29 tarnybinis pranešimas, kuriame nustatyta, kad 2016-07-29, apie 12.45 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi automobilio Audi vairuotojas, kuris paaiškino, kad atėjęs prie savo automobilio rado kaimynės paliktą raštelį, kuri matė, kas apgadino jo automobilį. Prie K. L. buvo priėjęs VOLVO automobilio vairuotojas, tačiau susitarti nepavyko, jis sakė, kad nieko neapgadino ir išėjo. Taip pat prie K. L. priėjo minėto Volvo automobilio savininkė, kuri norėjo su juo užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau K. L. nesutiko, nes automobilį vairavo ne ji (b. l. 124); eismo įvykio vietos schema (b. l. 7); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nustatyta, kad eismo įvykio metu apgadinta Audi A4 priekinis bamperis, Volvo S60 (duomenys neskelbtini) keleivinis automobilis (b. l. 8); K. L. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad apie 12.35 val. kaimynas paskambinęs į duris pranešė, kad nubrauktas jo automobilis ir paliktas lapelis. Išėjęs pamatė apgadinimus. Kaimynė pranešė, jog Volvo (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į mašiną ir greitai išvažiavo. Automobilio savininkai gyvena (duomenys neskelbtini). Kol laukė policijos, pamatė kol grįžo Volvo vairuotojas. Iš pradžių jis neprisipažino, sakė jog nepajautė ir siūlė 100 eurų. Jis nesutiko ir išėjo. Siūlydamas motyvavo, kad nenori, kad pabrangtų draudimas. Kažkur už 15 minučių grįžo jo žmona, ji taip pat bandė susitikti, ji rašė, kad mašina registruota jo vardu. L. M. sakė, kad vairavo vyras apie 35 metus (b. l. 9). Iš M. L. paaiškinimo matyti, kad 2016-08-05 liepos 29 d. adresu (duomenys neskelbtini), priėjusi prie lango pamatė, jog automobilis Volvo (duomenys neskelbtini) atsitrenkė važiuodamas atbulai į automobilį Audi (duomenys neskelbtini) pro uždarytą langą išgirdo atsitrenkimo garsą, tačiau vairuotojas vyras atsitrenkęs iš savo automobilio neišlipo, tiesiog išvažiavo. Atpažinti galėtų; S. Z. paaiškinimas, kuriame nustatyta, kad 2016-07-29 buvo darbe. Jai paskambino vyras ir papasakojo apie įvykį kieme su kaimynu. Grįžus namo jis išėjo pasikalbėti su kaimynu į kiemą. Siūlė pildyti deklaraciją, nes mašina registruota jos vardu. Bet kaimynas atsisakė ir pasakė, kad lauks policijos. Ji išėjo namo ir su vyru namuose laukė policijos. Bet pas juos niekas neatėjo (b. l. 14). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. L. patvirtino, jog A. J. prisipažino apgadinęs jo automobilį, norėjo susitarti, siūlė pinigų, tačiau jis nesutiko. A. J. pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

A. J. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinęs, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos A. T. 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013 ir kt.). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. proceso eigoje nuosekliai tvirtino, jog jokio kontakto nepajuto, nesustojo, jokia signalizacija nesuveikė. Pripažįsta, kad kontaktas galėjo būti, bet jis nepajautė. Tokius parodymus jis davė tiek apklausiamas teisme, tiek ir tyrimo metu. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Nors įvykį mačiusi liudytoja M. L. apklausiama teisme parodė, jog girdėjo automobilių kontakto garsą, tačiau pažymėtina, jog A. J. sėdėjo važiuojančiame (judančiame) automobilyje, todėl neatmetama galimybė, jog dėl transporto priemonės judėjimo bei kitų pašalinių garsų jis iš tiesų galėjo nepajusti kontakto, priešingai nei atrodo liudytojai, kuri įvykį stebėjo iš šalies. Pagrindą manyti, jog A. J. galėjo nepajusti eismo įvykio, ir todėl, neturėdamas tyčios, pasišalino iš eismo įvykio vietos, sustiprina ir jo elgesys po eismo įvykio, t. y. tai, jog A. J. nesiekė nuslėpti įvykio ir apsunkinti tyrimo. Iš byloje užfiksuotų automobiliams padarytų apgadinimų matyti, jog šie apgadinimai yra gan nežymūs, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus, braukiamojo pobūdžio, taigi objektyviai keliantis mažesnį garsą. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog A. J. būtų vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Nei teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis K. L., nei policijos pareigūnė A. V. patys tiesiogiai įvykio nematė.

Teismo nuomone, visos šios išvardintos aplinkybės ir abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) ir sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. veiksmai jam pasitraukiant iš įvykio vietos nagrinėjamu atveju nevertintini kaip tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio vietos vengiant atsakomybės, todėl teismas konstatuoja, jog A. J. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teismas, skirdamas A. J. nuobaudą už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadinti du automobiliai), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbantis, vidurinio išsilavinimo, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. A. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, A. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 30, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 40 Eur (keturiasdešimties eurų) dydžio baudą.

A. J. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16061086340 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.