Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis, 1-788-659/2019

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-12-18
Bylos Nr.: 1-788-659/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-04-6-00016-2017-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Violeta Balčiūnienė
Kaltinamasis: A. P.
Civilinis ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai: Teisutis Milickis

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-788-659/2019Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00016-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.3.; 1.2.14.13.1.; 1.2.17.6.1.; 2.1.3.1.; 2.1.15.3.2.; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, Linai Beniušienei,dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorui Linui Kiaurakiui,kaltinamajam A. P., kaltinamojo gynėjui advokatui Teisučiui Milickiui,

civilinių ieškovių Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui R. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotai atstovei Dainai Sodienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės rajonas, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini) ", aukštojo išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla:

jis, Klaipėdos mieste, laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-07-27, veikdamas tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX – 2112 40 straipsnio nuostatas kuriame nurodyta, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“. 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 3 dalį kurioje nurodyta, kad „Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms“, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <...> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“; 35 straipsnio 2 dalies nuostatas kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“. 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 2 straipsnio 8 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad „Savarankiškai dirbantys asmenys – <...> asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys)“, 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad „asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip: <...> asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma“ (galioja nuo 2017-01-01, 7 straipsnis 2 dalis 2 punktas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31). 2015 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 m. rodyklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-2164 8 straipsnio nuostatas kur nurodyta, kad „Patvirtinti savarankiškai dirbantiems asmenims <...> valstybiniam pensijų, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, draudimo įmokų 28,5 procento dydžio tarifą <...> 1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento; 2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, – 2,2 procento“. 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 m. rodyklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-174 8 straipsnio nuostatas kur nurodyta, kad „Patvirtinti savarankiškai dirbantiems asmenims <..> valstybinio pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų 29,7 procento 1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento (nuo 2017 m. liepos 1 d. – 25,3 procento), 2) ligos socialiniam draudimui – 1,2 procento, 3) motinystės socialiam draudimui – 2,2 procento“, Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 str. 4 d. nuostatas, kur nurodyta, kad „9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“. Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas <...> privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“; 71 straipsnio 2 dalies nuostatas „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju <...> jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta“; 92 straipsnio 1 dalies nuostatas „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71 (1) straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”; 92 straipsnio 3 dalies nuostatas „už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja <...> iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos“- neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos pirkdamas-parduodamas transporto priemones, t.y. 6 atvejais įsigijo transporto priemones ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o ūkinei komercinei veiklai vykdyti ir laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-07-27 vykdydamas transporto priemonių pardavimo veiklą 6 atvejais gavo iš šios veiklos 233700,00 Eur, pajamų t.y.;

1. 2016-04-12 pardavė automobilį ,,BMW 535i” kurio VIN Nr. WBA5B31090D028076 ST CAR S. T., Vokietija ir gavo 38500,00 Eur pajamų,

2. 2016-04-15 pardavė automobilį ,,Porsche 911 Carerra”, kurio VIN Nr. WP0CA29969S740290 C. G., Vokietija ir gavo 47000,00 Eur pajamų,

3. 2016-06-09 pardavė automobilį ,,Maserati Granturismo”, kurio VIN Nr. ZAMGH45B000035913 T. K., Vokietija ir gavo 41000,00 Eur pajamų,

4. 2016-10-17 pardavė automobilį ,,Porsche Boxter”, kurio VIN Nr. WPOZZZ98ZDS104469 ST CAR S. T., Vokietija ir gavo 37800,00 Eur pajamų,

5. 2017-05-08 pardavė automobilį ,,Porsche Panamera”, kurio VIN Nr. WP0AA2A79BL017700 A. A., Vokietija per tarpininką ST CAR S. T., Vokietija ir gavo 34 700,00 Eur pajamų,

6. 2017-07-27 pardavė automobilį ,,Porsche”, kurio VIN Nr. WP0AB2A73AL064684 Adem Akdemirici, Vokietija per tarpininką ST CAR S. T., Vokietija ir gavo 34 700,00 Eur pajamų,

nuo kurių nepriskaičiavo, nedeklaravo iš viso 37 141,06 Eur (2016 m. - 24 536,75 Eur, 2017 m. – 12 604,31 Eur) įmokų ir mokesčių susijusių su pajamomis gautomis iš vykdytos veiklos - 4698,02 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 10 570,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 16 660,54 Eur socialinio draudimo įmokų, 5 212,50 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

Be to, A. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (25 000 Eur) vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t.y.:

laikotarpiu nuo 2015-11-30 iki 2017-04-14 turėjo 104 896,60 Eur turto, žinodamas, kad turėtos piniginės lėšos kurios išleistos įsigyjant 6 automobilius negalėjo būti įgytos teisėtomis pajamomis, t.y.;

1. 2015-11-30 iš UAB D&R company, Lietuva už 17 500,00 Eur įsigijo automobilį “Maserati Granturismo”, kurio VIN Nr. ZAMGH45B000035913,

2. 2015-12-28 iš Santforce auto limited, Kipras už 3 043,15 Eur įsigijo automobilį “Porsche 911 Carerra”, kurio VIN Nr. WP0CA29969S740290,

3. 2016-01-22 iš R. L., Lietuva už 18 000,00 Eur įsigijo automobilį “BMW 535i”, kurio VIN Nr. WBA5B31090D028076

4. 2016-07-15 iš SIA TOP FILM, Latvija už 32 000,00 Eur įsigijo automobilį “Porsche Boxter”, kurio VIN Nr. WPOZZZ98ZDS104469,

5. 2016-07-16 iš Santforce auto limited, Kipras už 2 353,45 įsigijo automobilį “Porsche Panamera”, kurio VIN Nr. WP0AA2A79BL017700,

6. 2017-04-14 iš Steelcore overseas LP, Junktinė Karalystė už 32 000,00 Eur įsigijo automobilį “Porsche”, kurio VIN Nr. WP0AB2A73AL064684.

Tokiu būdu A. P. kaltinamas turėjęs 104 896,60 Eur piniginių lėšų, žinodamas, kad jos negalėjo būti įgytos teisėtomis pajamomis.

Kaltinamasis A. P. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad vykdė veiklą pradžioje nesuprasdamas, kad neteisėtai. Tik, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, suprato, kad tai nusikalstama veika, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad pirko-pardavė automobilius, tuo vertėsi, bet nepripažįsta, kad pinigus įgijo neteisėtai, nes pinigus automobilių pirkimui skolinosi. Stengiasi, kad visa žala būtų atlyginta ir daugiau nebenusikalsti. Pinigai verslui iš uošvio ir giminaičio S. P. buvo pasiskolinti. Skolintasi buvo dalimis, automobiliai nebuvo pirkti vienu metu. Buvo atskirai pirkti automobiliai ir pinigai buvo pasiskolinti grynais. Su uošviu nesudarė jokių pinigų perdavimo sutarčių, su žmona kartu yra 13 m., uošvis pasitiki juo, tiesiog buvo žodinis susitarimas, o giminaitis S. P. taip pat skolino be sutarčių, tiesiog žodžiu susitarus. Uošviui nėra skolos atidavęs. S. P. skolą grąžino visą - dalį grąžino pavedimu, dalį grynais. Vienas automobilis buvo šeimos poreikiams pirktas, tuo metu su žmona neturėjo nei vieno automobilio, jį eksploatavo, pirko ne pardavimui, ne kad užsidirbti, tiesiog savo poreikiams. Sodrai, yra sumokėjęs 1127 eurus, dėl likusios 3000 Eur sumos yra parašęs prašymą, kad išdėstytų mokėjimą dalimis. Taip pat su VMI - yra sumokėjęs didžiąją dalį, likutį taip pat prašys išdėstyti dalimis. R. Č. davė pinigus, kaip šeimai, nebuvo pasakyta, kad paskolinu ir už mėnesio turėsi grąžinti. Jis tiesiog davė pinigų, o kai turės galimybę-grąžins. Uošvis turi savo įmonę.

Liudytojas R. Č. parodė, kad yra Andriaus uošvis. Kol buvo neįteisinta šeima, gyveno viename bute, jis laikėsi gyvenimo tam tikrų tiesų, manė, jei duos žmogui aukštesnę startinę vietą, tai jis galės duoti aukštesnę startinę vietą ir savo vaikams. Jis savo dukrai davė gerą startinę poziciją ir tai pasireiškia ne tik pinigine forma, bet ir dvasine bei dorovine. Tie pinigai buvo duoti pirmiausia dukters šeimos gerbūviui. Tai tiesiog buvo pagalba pinigais jaunai šeimai. Dukra dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, žentas pirko-pardavė mašinas. Pinigai tiesiogiai nebuvo skirti mašinų pirkimui. Kadangi vaikai turi galvas, tikėjosi, kad panaudos tuos pinigus teisinga linkme. Pinigų nebuvo prašoma, tiesiog būdavo momentai, kai dukra ar žentas Andrius sakydavo, gal būtų galima paskolinti, bet buvo ir proginiai, šventiniai dovanojimai. Tai nebuvo prašoma, kad duok, duok, duok. Tiesiog prie stalo pasidalindavo mintimis, kam ir ko reikia, ir kiek tam reikia lėšų. Pinigai buvo duodami, dovanojami, bet neskolinami. Tai investiciją į jų šeimą, vaikus ir į jo senatvę. Kokį jie susikurs gerbūvį, taip, tikisi ir senatvėje jį išlaikys. Neįvardins, per kelis kartus buvo duodami pinigai. Tai yra laikotarpis nuo 2013 Kalėdų, įvairioms progoms, gimtadieniams ir esant reikalui. Kaip ir minėjo, kad prie vakarienės stalo tardavosi, kiek ir kam reikėtų. Sumos įvairios buvo dovanojamos. Tai būdavo ne jo vieno sprendimai, jis turi žmoną, būdavo apsitariama, kiek gali tam skirti pinigų ir duodavo. Būdavo įvairios sumos ir 10 000, ir 20 000 eurų, būdavo ir šiaip duodama, ir progoms. Pinigų perdavime niekas nedalyvaudavo, tiesiog į jo darbą atvažiuodavo Andrius ar bare susitikdavo ir paduodavo pinigus. Tuo metu nesureikšmino šito dalyko, tai tiesiog elementari buitis. Kadangi yra šeima, tai jokių sutarčių nebuvo. Pagal profesiją yra mokytojas, pagal pašaukimą yra „kriaučius“ ir šiai dienai iš to daro verslą - užsiima darbo drabužių siuvimu ir asmeninės saugos priemonėmis. Jis vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas R. V. parodė, kad yra pažįstamas su A. P.. Tarp jų draugiški santykiai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur parodė, jog pardavinėdamas automobilį susipažino su A. P., kuris domėjosi, kaip nusipirkti automobilį iš JAV. Jis jam papasakojo, kad disponuoja JAV aukcionų prisijungimų kodais ir gali pats asmeniškai pirkti automobilius iš JAV aukcionų. A. P. paprašė, kad jam padėtų kartais nusipirkti JAV aukcionuose išsirinktą automobilį. Po kiek laiko paskambino A. P. ir paprašė, kad jam nupirktų automobilį iš JAV aukcionų, nurodė konkretų automobilį bei sumą iki kurios galėtų mokėti. Nupirko automobilį ir A. P. pranešė. Koks tai automobilis nepamena. A. P. atnešė grynais pinigų sumą, už kurią buvo nupirktas automobilis. Kai automobilis atvyko į Klaipėdą, paskambino A. P. ir jis automobilį išsivežė. A. P. dažniausiai pirkdavo tokius automobilius, kaip ,,Porsche", ,,Merceses", ,,Audi". Kreipdavosi dėl automobilių pirkimo kartą į du mėnesius, tačiau ne visada buvo galima nupirkti automobilį už pageidaujamą kainą. Jam yra nupirkęs nuo keturių iki penkių automobilių (2 t., b.l.8-9).

Liudytojas S. P. parodė, kad su kaltinamuoju yra giminaičiai. A. P. yra pusseserės sūnus. Ikiteisminio tyrimo metu davė tyrėjai parodymus. Jo buvo klausta, ar jis skolino Andriui pinigų. Patvirtina, kad skolino A. P. 2 kartus po 10 000 eurų, mano, kad skolino eurais, o ne litais. Pinigus skolino ar 2015 metais, ar 2016 metais, nepamena tiksliai. Kiek žino, A. P. pinigus skolino jo verslui – automobilių pirkimui. Per metus vieną kartą paskolino A. P. 10 000 eurų ir kitą kartą dar 10 000 eurų kitais metais. Nesirašė jokių paskolos raštelių, sumos nebuvo labai didelės. Pinigus A. P. perdavė niekam nedalyvaujant. Pinigų perdavimo niekas nematė, grynais pinigais perdavė pinigus. Pinigai jam grąžinti. Būdavo, kad jis A. P. paskolindavo pinigų, būdavo, kad ir A. P. jam paskolindavo 500 eurų ar 100 eurų. Kartais neturėdavo grynų pinigų, tai tuo metu A. P. jam paskolindavo. Tai būdavo smulkios sumos. Gyvena Šilutėje, kartais atvykęs į Klaipėdą neturėdavo grynų pinigų, tai Andrius ir paskolindavo. Jis yra verslininkas, turi savo UAB, užsiima žuvies perdirbimu ir prekyba, pajamas deklaruoja. Paskolino Andriui pinigų, nes tai nebuvo jam didelė suma. Savo asmeninius pinigus paskolino Andriui. Nedeklaravo paskolinimo, nes tai nedidelė suma. Žino, kad reikėjo notariškai apiforminti paskolinimą, bet tai ne biznio pinigai. Andrius paskolintus pinigus grąžino, dalį pinigų pervedė bankiniu pavedimu, dalį grynais grąžino. Sąskaitos banke yra. Nepamena, kaip Andrius nurodė bankiniame pavedime grąžindamas jam skolą. A. P. nėra jam pirkęs automobilio. Jo firma deklaruoja pelną 300 000 eurų ar 400 000 eurų per metus, jis deklaravęs daug pinigų, turėjo iš ko skolinti A. P., nes 10 000 Eur jam nėra didelė suma. Nežinojo, kad reikia deklaruoti paskolą Andriui, nes giminaičiui paskolino, pasitikėjo juo.

2017-05-09 vyriausiojo tyrėjo A. T. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad pagal gautus kriminalinės žvalgybos duomenis, A. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1 b. l. 1).

Iš 2016-10-03 autoplius.lt gautos informacijos matyti, kad skelbimus portale 2011-2016 m. dėl automobilių ir automobilių detalių talpino registruotas vartotojas, kurio tel. Nr.37061470777 bei apmokėti skelbimai iš J. Č. sąskaitos (1 t., b.l.67-198).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilis ,,Porsche", kurio VIN Nr.WP0AB2A73AL064684, 2017-04-25 priklausė A. P. (t. 2 b. l. 61).

Iš 2017-08-11 kratos protokolo matyti, kad A. P. gyvenamojoje vietoje adr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata, kurios metu, be kitų daiktų, buvo rasta ir išimta rankraštiniai įrašai, automobilių pirkimo-pardavimo dokumentai, sąskaitos (2 t., b.l.137-141).

Iš 2017-08-11 kratos protokolo matyti, kad atliktos kratos R. A. gyvenamojoje vietoje, adr. (duomenys neskelbtini) metu, buvo rasti ir paimti dokumentai, susiję su A. P. vykdytu automobilių pardavimu (2 t., b.l.173-175).

Iš 2017-08-11 kratos protokolo matyti, kad atliktos kratos R. A.darbo vietoje, adr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti dokumentai, susiję su A. P. vykdytu automobilių pardavimu (2 t., b.l.176-177).

Iš 2017-08-11 kratos protokolo matyti, kad atliktos kratos N. R. veiklos vykdymo vietoje, adr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta įvairūs dokumentai, patvirtinantys automobilių pervežimą CMR, tame tarpe ir A. P. gabenamus automobilius (3 t., b.l.35-37).

VĮ „Regitra“ išrašuose fiksuoti A. P. priklausę automobiliai (t. 3 b. l. 52-138).

2017-08-03 sąskaita -faktūra nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį Porsche, VIN WPOBB2A7XEL063607 už 4500 Eur, už pinigų sumokėjimą pasirašė A. P. (t. 3 b. l. 143-147)

2017-07-17 įgaliojimu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo direktorių A. P. atstovauti įmonę, pasirašant sutartis dėl automobilio pirkimo, remonto (t. 3 b. l. 148).

Iš banko išrašų matyti A. P. turėtos lėšos už laikotarpį nuo 2015-06-06 iki 2017-09-20 (t. 3 b. l. 161-191; t. 4 b. l. 9-24).

Iš 2018-02-19 A. P. rašto ,,Dėl informacijos pateikimo" matyti, kad jis pranešė, kad laikotarpyje 2010-12-11 - 2017-05-01 yra daug kartų skolinęsis iš tėvų L. P., R. P., žmonos tėvų D. Č., R. Č., giminaičio S. P., taip pat iš artimų draugų, taip pat jiems skolinęs. Paskolų sutartys nebūdavo sudaromos, nes tai jam artimi žmonės, susitarimas būdavo žodinis (4 t., b.l.30).

Iš 2018-05-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo vykdytą automobilių prikimo-padavimo veiklą bei mokėjimo nurodymus, patvirtinančius gyventojo pajamų mokesčio nuo vykdytos neregistruotos veiklos sumokėjimą (1441 kodas) (4 t., b.l.53-125).

Iš 2017-03-31 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2017-03-20 prie namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame gyvena A. P., pastatytas automobilis ,,Porsche Cayman", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l.168-170).

Iš 2017-03-03 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2017-03-03 prie namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame įsikūrusi UAB ,, (duomenys neskelbtini) " pastatytas automobilis ,,Porsche Cayman", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l.176-178).

Iš 2017-04-26 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2017-04-26 prie namo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame gyvena A. P. tėvai ir kur nurodoma A. P. deklaruota gyvenamoji vieta, pastatytas automobilis ,,Porsche Cayman", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ,,Porsche Boxter", valst. Nr. KN7078 (Latvijos Respublikos registracijos Nr.) (4 t., b.l.179).

Iš 2017-05-19 tarnybinio pranešimo dėl telefonų abonentų priklausomybių matyti, kad A. P. naudojasi Nr.37061470777 (5 t, b.l.17).

Iš 2017-09-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu buvo apžiūrėta 2017-08-11 kratos metu pas A. P. gyvenamojoje vietoje rasta 2017-04-14 transporto įsigijimo sąskaita, pagal kurią A. P. įsigyja automobilį ,,Porshe", VIN Nr.WPOAB2A73AL064684 už 32 000 Eur (5 t., b.l.51-56).

Iš 2017-09-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu buvo apžiūrėta 2017-08-11 kratos metu pas A. P. gyvenamojoje vietoje rasta 2017-01-27 transporto pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. P. ir G. Ž. perka automobilį ,,Porshe", valst. Nr.(duomenys neskelbtini) už 32 000 Eur. (5 t., b.l.64-66).

Iš 2017-09-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu buvo apžiūrėta 2017-08-11 kratos metu pas A. P. gyvenamojoje vietoje rasta užrašų knygutė, kurioje įvairūs rankraštiniai įrašai, susiję su A. P. pirktų ir parduotų automobilių apskaita (5 t., b.l.71-116).

Iš 2017-09-25 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu buvo apžiūrėta 2017-08-11 kratos metu pas A. P. gyvenamojoje vietoje rasta juodos spalvos užrašų knygutė, kurioje įvairūs rankraštiniai įrašai, susiję su A. P. pirktų ir parduotų automobilių apskaita (5 t., b.l.117-152).

Iš 2017-09-26 apžiūros protokolo matyti, kad 2017-08-11 kratos metu pas R. A. darbo vietoje surasta: 2016-04-15 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. P. parduoda automobilį ,,Porsche Carerra" pil. K. G., 2016-06-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią A. P. parduoda automobilį ,,Maserati" pil. T. K. (6 t., b.l.30-34).

Iš 2017-09-26 apžiūros protokolo matyti, kad 2017-08-11 kratos metu pas R. A. gyvenamojoje vietoje rasta 2015-11-30 PVM sąskaita faktūra DEF Nr.516, kurioje nurodyta, kad A. P. už 17 500 Eur įsigijo automobilį ,,Maserati", UAB ,,D R Company" automobilio įsigijimo iš ,,De Angelis" sąskaitoje rankraštinis įrašas ,,Aš A. P. už Maserati Grandturismo lieku skoloje 3 800 Eur, techninį pasą gavau, A. P. ir parašas" (6 t., b.l.41-45).

2019 m. vasario 27 d. specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-9-2248 ,,Dėl gyventojo A. P. ūkinės-finansinės veiklos" konstatuota, kad gyventojas A. P. laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-07-27 6 atvejais transporto priemonių pirkimo – pardavimo, motorinių transporto priemonių pirkimo, privalomo užsakymo sutartimis pagrindė transporto priemonių pardavimą iš viso už 233 700,00 Eur, iš jų: 2016 m. – 4 atvejais už 164 300,00 Eur, 2017 m – 2 atvejais už 69 400,00 Eur. Nustatyta, kad gyventojas A. P. 6 atvejais sąskaitomis faktūromis, pirkimo – pardavimo sutartimis pagrindė transporto priemonių įsigijimą (kurios parduotos laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31) iš viso 104 896,60 Eur, iš jų: laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2016-10-17 4 atvejais parduotos transporto priemonės įsigytos už 70 543,15 Eur, laikotarpiu nuo 2017-05-08 iki 2017-07-27 2 atvejais parduotos transporto priemonės įsigytos už 34 353,45 Eur. Nustatyta, kad A. P. 2 atvejais sąskaitomis faktūromis pagrindė iš viso 2 400 Eur tarpininkavimo paslaugų įsigijimą iš „ST Cars - S. T.“ (Allensteinstrasse D-38110, Braunschweig), iš jų: 2017-05-08 sąskaita Nr. 004/005/017 – 700,00 Eur už tarpininkavimą parduodant Porche Panamera VIN: WP0AA279BL017700; 2017-07-27 sąskaita Nr. 009/007/017 – 1700,00 Eur už tarpininkavimą parduodant Porche Panamera 4.8 VIN: WP0AB2A73AL064686, išrašyta „ST Cars - S. T.“. Gyventojas A. P. laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-07-27 parduotos transporto priemonės 4 atvejais transporto priemonės (BMW 535i xDrive VIN: WBA5B31090D028076, Porsche 911 Carerra VIN: WP0CA29969S740290, Porsche Panamera VIN: WP0AA2A79BL017700, Porsche VIN: WP0AB2A73AL064684) įsigytos su trūkumais/defektais/po avarijos, tačiau parduotos jau be trūkumų/defektų. Gyventojas A. P. įsigytas, o vėliau parduotas transporto priemones 2 atvejais (Maserati Granturismo VIN: ZAMGH45B000035913, Porsche Boxter VIN: WPOZZZ98ZDS104469) neįregistravo VĮ „Regitra“, 4 atvejais įregistravo VĮ „Regitra“, t. y. 3 atvejais (BMW 535i xDrive VIN: WBA5B31090D028076; Porsche 911 Carerra VIN: WP0CA29969S740290; Porsche VIN: WP0AB2A73AL064684) įregistravo „laikinai“ - 1 mėn. laikotarpiui, 1 atveju (Porsche Panamera VIN: WP0AA2A79BL017700) 7 mėnesių ir 10 dienų laikotarpiui. Pagal gyventojo A. P. 2 atvejais sudarytus „Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimus“ su AB „Lietuvos draudimas“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl transporto priemonių Maserati Granturismo VIN: ZAMGH45B000035913, Porsche VIN: WP0AB2A73AL064684 draudimo matyti, kad transporto priemonės apdraustos 1 mėnesio laikotarpiui. Jeigu gyventojas A. P. 6 atvejais transporto priemones (kurios parduotos laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-07-27) įsigijo už 104 896,60 Eur ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o veiklai vykdyti ir gyventojas A. P. laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-07-27 vykdydamas transporto priemonių pardavimo veiklą 6 atvejais gavo 233 700,00 Eur pajamų, iš jų; 2016 m. – 4 atvejais 164 300,00 Eur, 2017 m – 2 atvejais 69 400,00 Eur, tai gyventojas A. P. neįsiregistravo nuo 2016-04-12 individualios veiklos mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Taip pat nustatyta, kad jeigu gyventojas A. P. laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-07-27 vykdė transporto priemonių pardavimo veiklą ir gavo 233 700,00 Eur pajamų, tai nesilaikė:1) Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX – 2112 40 str., kuriame nurodyta, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“; 2) Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 str. 2 d. nuostatų „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“; 27 str. 1 d. nuostatų, kuriame nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <...> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“; 6 str. 3 d. nuostatų, kurioje nurodyta, kad „Pajamų mokesčio 5 proc. tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms“, t. y. Metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308) už 2016 m. priede „Individualios veiklos pajamos“ (GPM308V) nedeklaravo transporto priemonių pardavimo pajamų iš individualios veiklos V6 laukelyje „Pajamų suma“ – 160 221,00 Eur, V7 laukelyje „Leidžiamų atskaitymų suma“- 70543,15 Eur, V10 laukelyje „Apmokestinamųjų pajamų suma“- 89 677,85 Eur, V18 laukelyje „Mokėtina VSDĮ ir PSDĮ suma“ – 16814,60 Eur ir iki 2017-05-01 neapskaičiavo ir nesumokėjo 3643,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio tuo padarė 3643,16 Eur nuostolį valstybės biudžetui; Metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308) už 2017 m. priede „Individualios veiklos pajamos“ (GPM308V) nedeklaravo transporto priemonių pardavimo pajamų iš individualios veiklos V6 laukelyje „Pajamų suma“ – 62909,00 Eur, V7 laukelyje „Leidžiamų atskaitymų suma“- 36753,45 Eur, V10 laukelyje „Apmokestinamųjų pajamų suma“ – 26155,55 Eur, V18 laukelyje „Mokėtina VSDĮ ir PSDĮ suma“ – 5058,45 Eur ir neapskaičiavo 1054,86 gyventojų pajamų mokesčio, iš viso 2016 – 2017 m. neapskaičiavo 4698,02 Eur (3643,16+1054,86) gyventojų pajamų mokesčio.3) Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 2 str. 8 p., kur nurodyta, kad „Savarankiškai dirbantys asmenys – <...> asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys)“, 10 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad „asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip: <...> asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma“ (galioja nuo 2017-01-01, 7 straipsnis 2 dalis 2 punktas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31). Lietuvos Respublikos 2015 m. gruodžio 10 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-2164 8 str., kur nurodyta, kad „Patvirtinti savarankiškai dirbantiems asmenims <...> valstybiniam pensijų, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, draudimo įmokų 28,5 proc. dydžio tarifą <...> 1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 proc.; 2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, – 2,2 proc.“. Lietuvos Respublikos 2016 m. gruodžio 22 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-174 8 str., kur nurodyta, kad „Patvirtinti savarankiškai dirbantiems asmenims <..> valstybinio pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų 29,7 proc. 1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 proc. (nuo 2017 m. liepos 1 d. – 25,3 proc.), 2) ligos socialiniam draudimui – 1,2 proc., 3) motinystės socialiam draudimui – 2,2 proc.“, t. y. jeigu gyventojas A. P. vykdė individualią veiklą laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2017-07-31, tai nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 16660,54 Eur socialinio draudimo įmokų, iš jų: laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-10-31 – 12779,09 Eur, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30 – 3805,25 Eur, laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31 - 76,20 Eur.4) Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 str. 4 d. nuostatų „9 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“, t. y. jeigu gyventojas A. P. vykdė individualią veiklą laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2017-07-31, tai nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 5 212,50 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų (bazę sudaro 50 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų), iš jų: laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2016-10-31 – 4035,50 Eur, laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2017-07-31 – 1177,00 Eur. 5) Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu Nr. IX-751 71 str. 1 d. nuostatų „prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas <...> privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“; 71 str. 2 d. nuostatų „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju <...> jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta“; 92 str. 1 d. nuostatų „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 str. arba pagal 711 str., tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”; 92 str. 3 d. nuostatų „už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja <...> iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos“, t.y. A. P. nepateikė „Pridėtinės vertė mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos“ (forma FR0608) už 2016 m. 4 mėn., 6 mėn., 10 mėn., 2017 m. 5 mėn., 7 mėn. ir jose nedeklaravo 195 200,00 Eur PVM apmokestinamųjų sandorių, neapskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 10570,00 Eur PVM, iš jų: 2016 m. 6 mėn. - 4079,00 Eur, 2017 m. 5 mėn. - 6022,00 Eur, 2017 m. liepos mėn. - 469,00 Eur.Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad gyventojas A. P. laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2017-07-31 nepriskaičiavo, nedeklaravo iš viso 37 141,06 Eur (2016 m. - 24 536,75 Eur, 2017 m. – 12604,31 Eur) įmokų ir mokesčių susijusių su pajamomis gautomis iš vykdytos veiklos:1) 4698,02 Eur gyventojų pajamų mokesčio, iš jų: 2016 m. - 3 643,16 Eur, 2017 m. – 1054,86 Eur;2) 10 570,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, iš jų: 2016 m. - 4 079,00 Eur, 2017 m.- 6 491,00 Eur;3) 16 660,54 Eur socialinio draudimo įmokų, iš jų: 2016 m. - 12779,09 Eur, 2017 m. - 3881,45 Eur; 4) 5 212,50 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš jų: 2016 m. - 4 035,50 Eur, 2017 m.- 1 177,00 Eur (t. 6 b. l. 62-75).

Iš 2015-03-28 CMR Nr.1016221 matyti, kad A. P. automobilį ,,Porsche" gabena pardavimui į VFR ir jį priima S. T. (6 t., b.l.120).

Iš 2017-05-03 CMR Nr.1016261 matyti, kad į VFR pardavimui gabenamas A. P. priklausantis automobilis ,,Porsche" VIN Nr.WP0AB2A73AL064684 (6 t., b.l.121).

Iš Braunšveigo policijos inspekcijos pažymos (pastabos) matyti, kad liudytojas S. T. apklausos metu perdavė dokumentus, susijusius su verslo santykiais tarp jo įmonės ,,ST Cars" ir A. bei P.. Liudytojas T. K. perdavė dokumentus, susijusius su automobilio ,,Maserati" pirkimu, kurį pirko iš P.. Įvertinimo ir aiškumo sumetimais visos sutartys, kurios buvo perduotos, buvo suvestos į lentelę. Lentelėje pavaizduota, kas buvo automobilio pirkėjas ir pardavėjas, už kokią kainą automobilis buvo parduotas ir kas buvo pardavimų tarpininkas. Nurodyti tarpininkavimo komisiniai, mokėjimo rūšis, kaina. Lentelėje nurodyta, kad A. P. pardavė penkis automobilius, mokėjimai A. P. už automobilius sudaro 184 300 Eur (7 t., b.l.120-125).

Iš SODROS duomenų išrašo apie A. P. gautas pajamas, susijusias su darbo santykiais matyti, kad A. P. nuo 2015-01-01 iki 2016-12-31 gaudavo vidutiniškai 180 Eur darbo užmokesčio, o nuo 2017-01-31 iki 2019-02-28 apie 500 Eur darbo užmokesčio (8 t., b.l.35-37).

Iš VRM duomenų bazės išrašo asmens duomenys matyti, kad A. P. sutuoktinės pavardė iki santuokos (2016-09-17) buvo J. Č. (9 t., 2 l.).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis A. P. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje bei 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Kaltinamasis A. P. neneigia, jog 2015 m. pabaigoje ėmėsi verslo, tačiau nesutinka, jog neteisėtai praturtėjo, nes pinigus verslui skolinosi iš artimųjų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. parodė, kad norėjo užsidirbti ir užsiimti kokia tai veikla, iš kurios gautų pajamų pragyvenimui, todėl pradėjo automobilių pardavimo veiklą. Pripažįsta, kad vykdė prekybą automobiliais ir šios vykdomos veiklos nebuvo deklaravęs Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau tai padarė nepiktybiškai, o dėl žinių stokos. Pripažįsta, kad vertėsi ūkine komercine veikla, pirkdamas ir parduodamas 5 (penkis) automobilius (vieną automobilį įsigijo šeimos reikmėms), nedeklaravo mokėtinų mokesčių, t.y. nepateikė Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir tokiais veiksmais padaręs žalą valstybei (t. 9 b. l. 69-71). Be paties kaltinamojo prisipažinimo dėl vertimosi komercine- ūkine veikla, A. P. kaltę pagrindžia liudytojo R. V. parodymai, 2016-10-03 autoplius.lt skelbimo išrašai dėl parduodamų automobilių, kratų protokolai, 2018-05-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame fiksuota, kad A. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo vykdytą automobilių prikimo-padavimo veiklą bei mokėjimo nurodymus, patvirtinančius gyventojo pajamų mokesčio nuo vykdytos neregistruotos veiklos sumokėjimą, specialisto išvada.

Pažymėtina, kad BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia, t.y. neteisėtai veikdamas asmuo suvokia savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti arba numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti atitinkami padariniai ir jų norėjo (tiesioginė tyčia) arba nors ir nenorėjo neigiamų padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad A. P. suvokė, jog imasi automobilių pirkimo-pardavimo verslo, taigi ir numatė, kad dėl šios veiklos turi deklaruoti pajamas ir mokėti atitinkamus mokesčius valstybei ir nors, savo veiksmais nesiekė padaryti žalos, tačiau žala atsirado, ir todėl darytina išvada, kad A. P. veikė netiesiogine tyčia. Aukščiau aptartų įrodymų visuma yra susieta logine grandine ir neabejotinai pagrindžia, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį kilti, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei Konstitucinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, būtinos šios sąlygos: 1) turtas asmeniui turi priklausyti nuosavybės teise; 2) turto vertė turi viršyti 500 MGL; 3) asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis; 4) šį turtą nuosavybės teise asmuo įgijo ir turi (turėjo) po 2010 m. gruodžio 11 d.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Kartu pabrėžė, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014).

Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad A. P. neigia kaltę dėl neteisėto praturtėjimo. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad pradėjęs automobilių pirkimo-pardavimo verslą, pinigų automobilių įsigijimui gavo iš uošvio, t.y. sutuoktinės tėvo, R. Č. ir giminaičio S. P.. Liudytojas R. Č. patvirtino, kad per kelis kartus davė, o neskolino, pinigų dukros šeimai. Pinigai buvo skirti tikslu paremti jauną šeimą, gerbūvio susitvarkymui. Sumos buvo įvairios – 10 000 Eur ir 20 000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Č. parodė, kad A. P. pinigus pradėjo duoti nuo 2014 m. ir iki apklausos dienos, t.y. 2019-07-17, yra davęs apie 120 000 Eur (t. 9 b. l. 187-188; 119) Liudytojas S. P. taip pat patvirtino, kad skolino pinigus giminaičiui A. P. automobilių įsigijimui. 2015-2016 m. skolino 2 kartus po 10 000 Eur. Skolą jam A. P. yra grąžinęs. Analogiškas aplinkybes šis liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 10 b. l. 48-49; 9 t. b. l. 114-115). Abu liudytojai patvirtino, kad skolindami pinigus A. P., nesudarė rašytinių sutarčių ir netvirtino jų notarine forma, taip pat nedeklaravo deklaracijose. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, atsižvelgia į tai, kad tiek A. Č., tiek S. P. yra verslininkai. Iš viešojoje erdvėje esančių duomenų matyti, kad A. Č. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir savininkas (šią aplinkybę patvirtino R. Č. teisiamojo posėdžio metu), įmonės pajamos per metus 2014-2018 m. laikotarpiu siekė 3-5 mln. Eur, įmonė įsiskolinimų SODRAI neturi, todėl akivaizdu, kad R. Č., būdamas pelningos įmonės vadovu, kaip fizinis asmuo, turėjo realią galimybę disponuoti jo nurodytomis pinigų lėšomis. Analogiška situacija pastebima ir dėl S. P., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius. Įmonės pajamos 2014-2015 m. siekė 2-3 mln. Eur, 2016-2017 - 3-5 mln. Eur, todėl akivaizdu, kad ir S. P. turėjo realią galimybę disponuoti jo nurodytomis pinigų sumomis. Nors S. P. skolindamas pinigus A. P., o A. Č. dovanodamas dideles sumas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl sutarčių įforminimo notarine forma, tačiau ši aplinkybė būtų esminė kilus ginčui tik dėl tokių sutarčių nevykdymo (sprendžiant ginčą dėl civilinių teisinių santykių), tačiau ne sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kaip ir buvo minėta, pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, viena iš būtinų sąlygų baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 189¹ straipsnį, yra ta, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad tiek R. Č., tiek S. P. turi legalų pragyvenimo šaltinį, yra pelningų bendrovių vadovai, neabejotina, kad jie turėjo realią galimybę paskolinti A. P. jų nurodytas sumas. Tokiu būdu A. P. pagrindė įgyto turto teisėtumą, t.y. pinigai jam buvo skolinti bei dovanoti asmenų, kurie, kaip nustatyta, turėjo galimybę tokiomis pinigų sumomis disponuoti, todėl konstatuotina, kad A. P. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių ir dėl šio nusikaltimo jis išteisintinas.

Dėl bausmės

2019-11-07 teisme gautas kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Teisučio Milickio prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.

Prašymas grindžiamas tuo, kad dalinai yra atlyginta padaryta žala ir sudaryti susitarimai dėl likusios žalos atlyginimo su Valstybine mokesčių inspekcija ir VSDFV Klaipėdos skyriumi, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek VSDFV Klaipėdos skyrius susitaikymui neprieštaravo (t. 10 b. l. 58-59).

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.

Kaltinamasis A. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, tačiau kaip matyti būtent dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, kaltę pripažino viso ikiteisminio tyrimo metu ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos ir dėl likusios neatlygintos dalies sudarė susitarimus tiek su Valstybine mokesčių inspekcija, tiek su VSDFV Klaipėdos skyriumi, atsiprašė dėl savo elgesio. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, dirba, turi šeimą, administracine tvarka baustas tris kartus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 9 b. l. 16-18). Aptartos aplinkybės rodo, kad A. P. nėra piktybinis, linkęs pažeidinėti įstatymus asmuo, dirba, gailisi dėl savo elgesio ir išgyvena dėl šio įvykio pasekmių, kas taip pat rodo, kad kritiškai vertina savo elgesį, kad padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl teismo vertinimu, yra visos sąlygos BK 38 straipsnio nuostatų taikymui kaltinamojo atžvilgiu ir A. P. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kardomoji priemonė A. P. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas civilinio ieškinio atsisakė, nes sudarė susitarimą su kaltinamuoju dėl 4 548 Eur mokėjimo dalimis (t. 10 b. l. 42-43; 65), todėl procesas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio, nutrauktinas.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad likusi neatlyginta žala sudaro 3 000 Eur, taip pat priimtas sprendimas dėl įsiskolinimo mokėjimo dalimis iki 2020 m. spalio mėn. (t. 10 b. l. 46, 63), todėl vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šis susitarimas tvirtintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame 6 CD skaitmeninės laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.

Procesą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Patvirtinti Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir A. P. susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame 6 CD skaitmeninės laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės išaiškintina, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė