- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- 1-788-659/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00016-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Teisutis Milickis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
civilinių ieškovių Valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui R. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotai atstovei Dainai Sodienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės rajonas, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini) ", aukštojo išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, Klaipėdos mieste, laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-07-27, veikdamas tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX – 2112 40 straipsnio nuostatas kuriame nurodyta, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę <...> 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“. 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio 3 dalį kurioje nurodyta, kad „Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms“, 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos <...> privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“; 35 straipsnio 2 dalies nuostatas kur nurodyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“. 2004 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 2 straipsnio 8 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad „Savarankiškai dirbantys asmenys – <...> asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys)“, 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad „asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip: <...> asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma“ (galioja nuo 2017-01-01, 7 straipsnis 2 dalis 2 punktas laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31). 2015 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 m. rodyklių patvirtinimo įstatymo Nr. XII-2164 8 straipsnio nuostatas kur nurodyta, kad „Patvirtinti savarankiškai dirbantiems asmenims <...> valstybiniam pensijų, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, draudimo įmokų 28,5 procento dydžio tarifą <...> 1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento; 2) ligos ir motinystės socialiniam draudimui, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, – 2,2 procento“. 2016 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 m. rodyklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIII-174 8 straipsnio nuostatas kur nurodyta, kad „Patvirtinti savarankiškai dirbantiems asmenims <..> valstybinio pensijų, ligos, motinystės socialinio draudimo įmokų 29,7 procento 1) pensijų socialiniam draudimui – 26,3 procento (nuo 2017 m. liepos 1 d. – 25,3 procento), 2) ligos socialiniam draudimui – 1,2 procento, 3) motinystės socialiam draudimui – 2,2 procento“, Lietuvos Respublikos 1996 m. gegužės 21 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 str. 4 d. nuostatas, kur nurodyta, kad „9 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“. Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 71 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad „prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas <...> privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju“; 71 straipsnio 2 dalies nuostatas „Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju <...> jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta“; 92 straipsnio 1 dalies nuostatas „Apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 straipsnį arba pagal 71 (1) straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju”; 92 straipsnio 3 dalies nuostatas „už konkretų kalendorinį mėnesį mokėtiną į biudžetą (grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą apskaičiuoja <...> iki kito mėnesio 25 dienos pateikdami centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens PVM apyskaitą. Už konkretų kalendorinį mėnesį apskaičiuota mokėtina į biudžetą PVM suma į biudžetą turi būti sumokėta iki kito mėnesio 25 dienos“- neįkūręs įmonės bei kitais būdais neįteisinęs savo vykdomos individualios veiklos, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės-komercinės veiklos pirkdamas-parduodamas transporto priemones, t.y. 6 atvejais įsigijo transporto priemones ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o ūkinei komercinei veiklai vykdyti ir laikotarpiu nuo 2016-04-12 iki 2017-07-27 vykdydamas transporto priemonių pardavimo veiklą 6 atvejais gavo iš šios veiklos 233700,00 Eur, pajamų t.y.;
1. 2016-04-12 pardavė automobilį ,,BMW 535i” kurio VIN Nr. WBA5B31090D028076 ST CAR S. T., Vokietija ir gavo 38500,00 Eur pajamų,
2. 2016-04-15 pardavė automobilį ,,Porsche 911 Carerra”, kurio VIN Nr. WP0CA29969S740290 C. G., Vokietija ir gavo 47000,00 Eur pajamų,
3. 2016-06-09 pardavė automobilį ,,Maserati Granturismo”, kurio VIN Nr. ZAMGH45B000035913 T. K., Vokietija ir gavo 41000,00 Eur pajamų,
4. 2016-10-17 pardavė automobilį ,,Porsche Boxter”, kurio VIN Nr. WPOZZZ98ZDS104469 ST CAR S. T., Vokietija ir gavo 37800,00 Eur pajamų,
5. 2017-05-08 pardavė automobilį ,,Porsche Panamera”, kurio VIN Nr. WP0AA2A79BL017700 A. A., Vokietija per tarpininką ST CAR S. T., Vokietija ir gavo 34 700,00 Eur pajamų,
6. 2017-07-27 pardavė automobilį ,,Porsche”, kurio VIN Nr. WP0AB2A73AL064684 Adem Akdemirici, Vokietija per tarpininką ST CAR S. T., Vokietija ir gavo 34 700,00 Eur pajamų,
nuo kurių nepriskaičiavo, nedeklaravo iš viso 37 141,06 Eur (2016 m. - 24 536,75 Eur, 2017 m. – 12 604,31 Eur) įmokų ir mokesčių susijusių su pajamomis gautomis iš vykdytos veiklos - 4698,02 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 10 570,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 16 660,54 Eur socialinio draudimo įmokų, 5 212,50 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Be to, A. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL (25 000 Eur) vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t.y.:
laikotarpiu nuo 2015-11-30 iki 2017-04-14 turėjo 104 896,60 Eur turto, žinodamas, kad turėtos piniginės lėšos kurios išleistos įsigyjant 6 automobilius negalėjo būti įgytos teisėtomis pajamomis, t.y.;
1. 2015-11-30 iš UAB D&R company, Lietuva už 17 500,00 Eur įsigijo automobilį “Maserati Granturismo”, kurio VIN Nr. ZAMGH45B000035913,
2. 2015-12-28 iš Santforce auto limited, Kipras už 3 043,15 Eur įsigijo automobilį “Porsche 911 Carerra”, kurio VIN Nr. WP0CA29969S740290,
3. 2016-01-22 iš R. L., Lietuva už 18 000,00 Eur įsigijo automobilį “BMW 535i”, kurio VIN Nr. WBA5B31090D028076
4. 2016-07-15 iš SIA TOP FILM, Latvija už 32 000,00 Eur įsigijo automobilį “Porsche Boxter”, kurio VIN Nr. WPOZZZ98ZDS104469,
5. 2016-07-16 iš Santforce auto limited, Kipras už 2 353,45 įsigijo automobilį “Porsche Panamera”, kurio VIN Nr. WP0AA2A79BL017700,
6. 2017-04-14 iš Steelcore overseas LP, Junktinė Karalystė už 32 000,00 Eur įsigijo automobilį “Porsche”, kurio VIN Nr. WP0AB2A73AL064684.
Tokiu būdu A. P. kaltinamas turėjęs 104 896,60 Eur piniginių lėšų, žinodamas, kad jos negalėjo būti įgytos teisėtomis pajamomis.
Kaltinamasis A. P. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad vykdė veiklą pradžioje nesuprasdamas, kad neteisėtai. Tik, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, suprato, kad tai nusikalstama veika, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad pirko-pardavė automobilius, tuo vertėsi, bet nepripažįsta, kad pinigus įgijo neteisėtai, nes pinigus automobilių pirkimui skolinosi. Stengiasi, kad visa žala būtų atlyginta ir daugiau nebenusikalsti. Pinigai verslui iš uošvio ir giminaičio S. P. buvo pasiskolinti. Skolintasi buvo dalimis, automobiliai nebuvo pirkti vienu metu. Buvo atskirai pirkti automobiliai ir pinigai buvo pasiskolinti grynais. Su uošviu nesudarė jokių pinigų perdavimo sutarčių, su žmona kartu yra 13 m., uošvis pasitiki juo, tiesiog buvo žodinis susitarimas, o giminaitis S. P. taip pat skolino be sutarčių, tiesiog žodžiu susitarus. Uošviui nėra skolos atidavęs. S. P. skolą grąžino visą - dalį grąžino pavedimu, dalį grynais. Vienas automobilis buvo šeimos poreikiams pirktas, tuo metu su žmona neturėjo nei vieno automobilio, jį eksploatavo, pirko ne pardavimui, ne kad užsidirbti, tiesiog savo poreikiams. Sodrai, yra sumokėjęs 1127 eurus, dėl likusios 3000 Eur sumos yra parašęs prašymą, kad išdėstytų mokėjimą dalimis. Taip pat su VMI - yra sumokėjęs didžiąją dalį, likutį taip pat prašys išdėstyti dalimis. R. Č. davė pinigus, kaip šeimai, nebuvo pasakyta, kad paskolinu ir už mėnesio turėsi grąžinti. Jis tiesiog davė pinigų, o kai turės galimybę-grąžins. Uošvis turi savo įmonę.
Iš 2018-02-19 A. P. rašto ,,Dėl informacijos pateikimo" matyti, kad jis pranešė, kad laikotarpyje 2010-12-11 - 2017-05-01 yra daug kartų skolinęsis iš tėvų L. P., R. P., žmonos tėvų D. Č., R. Č., giminaičio S. P., taip pat iš artimų draugų, taip pat jiems skolinęs. Paskolų sutartys nebūdavo sudaromos, nes tai jam artimi žmonės, susitarimas būdavo žodinis (4 t., b.l.30).
Iš 2015-03-28 CMR Nr.1016221 matyti, kad A. P. automobilį ,,Porsche" gabena pardavimui į VFR ir jį priima S. T. (6 t., b.l.120).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Kaltinamasis A. P. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje bei 189¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Kaltinamasis A. P. neneigia, jog 2015 m. pabaigoje ėmėsi verslo, tačiau nesutinka, jog neteisėtai praturtėjo, nes pinigus verslui skolinosi iš artimųjų. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. parodė, kad norėjo užsidirbti ir užsiimti kokia tai veikla, iš kurios gautų pajamų pragyvenimui, todėl pradėjo automobilių pardavimo veiklą. Pripažįsta, kad vykdė prekybą automobiliais ir šios vykdomos veiklos nebuvo deklaravęs Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau tai padarė nepiktybiškai, o dėl žinių stokos. Pripažįsta, kad vertėsi ūkine komercine veikla, pirkdamas ir parduodamas 5 (penkis) automobilius (vieną automobilį įsigijo šeimos reikmėms), nedeklaravo mokėtinų mokesčių, t.y. nepateikė Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir tokiais veiksmais padaręs žalą valstybei (t. 9 b. l. 69-71). Be paties kaltinamojo prisipažinimo dėl vertimosi komercine- ūkine veikla, A. P. kaltę pagrindžia liudytojo R. V. parodymai, 2016-10-03 autoplius.lt skelbimo išrašai dėl parduodamų automobilių, kratų protokolai, 2018-05-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame fiksuota, kad A. P. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo vykdytą automobilių prikimo-padavimo veiklą bei mokėjimo nurodymus, patvirtinančius gyventojo pajamų mokesčio nuo vykdytos neregistruotos veiklos sumokėjimą, specialisto išvada.
Pažymėtina, kad BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia, t.y. neteisėtai veikdamas asmuo suvokia savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti arba numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti atitinkami padariniai ir jų norėjo (tiesioginė tyčia) arba nors ir nenorėjo neigiamų padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad A. P. suvokė, jog imasi automobilių pirkimo-pardavimo verslo, taigi ir numatė, kad dėl šios veiklos turi deklaruoti pajamas ir mokėti atitinkamus mokesčius valstybei ir nors, savo veiksmais nesiekė padaryti žalos, tačiau žala atsirado, ir todėl darytina išvada, kad A. P. veikė netiesiogine tyčia. Aukščiau aptartų įrodymų visuma yra susieta logine grandine ir neabejotinai pagrindžia, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.
BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį kilti, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bei Konstitucinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, būtinos šios sąlygos: 1) turtas asmeniui turi priklausyti nuosavybės teise; 2) turto vertė turi viršyti 500 MGL; 3) asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis; 4) šį turtą nuosavybės teise asmuo įgijo ir turi (turėjo) po 2010 m. gruodžio 11 d.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Kartu pabrėžė, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014).
Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad A. P. neigia kaltę dėl neteisėto praturtėjimo. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad pradėjęs automobilių pirkimo-pardavimo verslą, pinigų automobilių įsigijimui gavo iš uošvio, t.y. sutuoktinės tėvo, R. Č. ir giminaičio S. P.. Liudytojas R. Č. patvirtino, kad per kelis kartus davė, o neskolino, pinigų dukros šeimai. Pinigai buvo skirti tikslu paremti jauną šeimą, gerbūvio susitvarkymui. Sumos buvo įvairios – 10 000 Eur ir 20 000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Č. parodė, kad A. P. pinigus pradėjo duoti nuo 2014 m. ir iki apklausos dienos, t.y. 2019-07-17, yra davęs apie 120 000 Eur (t. 9 b. l. 187-188; 119) Liudytojas S. P. taip pat patvirtino, kad skolino pinigus giminaičiui A. P. automobilių įsigijimui. 2015-2016 m. skolino 2 kartus po 10 000 Eur. Skolą jam A. P. yra grąžinęs. Analogiškas aplinkybes šis liudytojas nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 10 b. l. 48-49; 9 t. b. l. 114-115). Abu liudytojai patvirtino, kad skolindami pinigus A. P., nesudarė rašytinių sutarčių ir netvirtino jų notarine forma, taip pat nedeklaravo deklaracijose. Teismas, vertindamas liudytojų parodymus, atsižvelgia į tai, kad tiek A. Č., tiek S. P. yra verslininkai. Iš viešojoje erdvėje esančių duomenų matyti, kad A. Č. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir savininkas (šią aplinkybę patvirtino R. Č. teisiamojo posėdžio metu), įmonės pajamos per metus 2014-2018 m. laikotarpiu siekė 3-5 mln. Eur, įmonė įsiskolinimų SODRAI neturi, todėl akivaizdu, kad R. Č., būdamas pelningos įmonės vadovu, kaip fizinis asmuo, turėjo realią galimybę disponuoti jo nurodytomis pinigų lėšomis. Analogiška situacija pastebima ir dėl S. P., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius. Įmonės pajamos 2014-2015 m. siekė 2-3 mln. Eur, 2016-2017 - 3-5 mln. Eur, todėl akivaizdu, kad ir S. P. turėjo realią galimybę disponuoti jo nurodytomis pinigų sumomis. Nors S. P. skolindamas pinigus A. P., o A. Č. dovanodamas dideles sumas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl sutarčių įforminimo notarine forma, tačiau ši aplinkybė būtų esminė kilus ginčui tik dėl tokių sutarčių nevykdymo (sprendžiant ginčą dėl civilinių teisinių santykių), tačiau ne sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą. Kaip ir buvo minėta, pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką, viena iš būtinų sąlygų baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 189¹ straipsnį, yra ta, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad tiek R. Č., tiek S. P. turi legalų pragyvenimo šaltinį, yra pelningų bendrovių vadovai, neabejotina, kad jie turėjo realią galimybę paskolinti A. P. jų nurodytas sumas. Tokiu būdu A. P. pagrindė įgyto turto teisėtumą, t.y. pinigai jam buvo skolinti bei dovanoti asmenų, kurie, kaip nustatyta, turėjo galimybę tokiomis pinigų sumomis disponuoti, todėl konstatuotina, kad A. P. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių ir dėl šio nusikaltimo jis išteisintinas.
Dėl bausmės
2019-11-07 teisme gautas kaltinamojo A. P. gynėjo advokato Teisučio Milickio prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais.
Prašymas grindžiamas tuo, kad dalinai yra atlyginta padaryta žala ir sudaryti susitarimai dėl likusios žalos atlyginimo su Valstybine mokesčių inspekcija ir VSDFV Klaipėdos skyriumi, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek VSDFV Klaipėdos skyrius susitaikymui neprieštaravo (t. 10 b. l. 58-59).
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant iš komentuojamos teisės normos turinio, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 dalies 1 – 4 punktuose nurodytų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, visuma. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į vieną esminių sąlygų, kuriai esant gali būti taikomos komentuojamo straipsnio nuostatos – pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes, liudijančias, kad padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių visuma.
Kaltinamasis A. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, tačiau kaip matyti būtent dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, kaltę pripažino viso ikiteisminio tyrimo metu ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos ir dėl likusios neatlygintos dalies sudarė susitarimus tiek su Valstybine mokesčių inspekcija, tiek su VSDFV Klaipėdos skyriumi, atsiprašė dėl savo elgesio. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, dirba, turi šeimą, administracine tvarka baustas tris kartus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 9 b. l. 16-18). Aptartos aplinkybės rodo, kad A. P. nėra piktybinis, linkęs pažeidinėti įstatymus asmuo, dirba, gailisi dėl savo elgesio ir išgyvena dėl šio įvykio pasekmių, kas taip pat rodo, kad kritiškai vertina savo elgesį, kad padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl teismo vertinimu, yra visos sąlygos BK 38 straipsnio nuostatų taikymui kaltinamojo atžvilgiu ir A. P. atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Kardomoji priemonė A. P. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta.
Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas civilinio ieškinio atsisakė, nes sudarė susitarimą su kaltinamuoju dėl 4 548 Eur mokėjimo dalimis (t. 10 b. l. 42-43; 65), todėl procesas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio, nutrauktinas.
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad likusi neatlyginta žala sudaro 3 000 Eur, taip pat priimtas sprendimas dėl įsiskolinimo mokėjimo dalimis iki 2020 m. spalio mėn. (t. 10 b. l. 46, 63), todėl vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šis susitarimas tvirtintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame 6 CD skaitmeninės laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
A. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.
Procesą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Patvirtinti Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir A. P. susitarimą dėl žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame 6 CD skaitmeninės laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės išaiškintina, kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.