Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1251-1150/2021 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 11 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2016 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių ir 28 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 metus 6 mėnesius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis – išieškoti valstybės naudai transporto priemonės „Nissan Primera“ vertę atitinkančią pinigų sumą, 1 950 Eur;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir BK 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. J., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, o būtent: 2021 m. liepos 6 d. apie 21.51 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – motorolerį „Kymco People S 125“, be valstybinio numerio, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilės etilo alkoholio koncentracija).

2. Be to, A. J. vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas supažindintas su probacijos planu ir žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu yra pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metų 6 mėnesių uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). Baudžiamasis įsakymas pradėtas vykdyti nuo 2019 m. spalio 9 d. ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminas nėra pasibaigęs. Tuo tarpu kaltinamasis 2021 m. liepos 6 d. 21.51 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) vairavo motorolerį „Kymco People S 125“, tokiu būdu tyčia, piktybiškai nevykdydamas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.6. Iš 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamojo įsakymo matyti, kad A. J. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 2 metus 6 mėnesius (b. l. 97–100).

A. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą A. J., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

6. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 243 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinamas A. J., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; apie padarytą žalą duomenų byloje nėra.

7. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus, suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-491-813/2019).

10. Nustatyta, kad kaltinamasis 2021 m. liepos 6 d. apie 21.51 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – motorolerį „Kymco People S 125“, be valstybinio numerio, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,24 promilės. Nurodytas aplinkybes patvirtinta paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, neblaivumo nustatymo akto, kuriame aprašyta asmens būklė, duomenys, taip pat – policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei įvykio vietos apžvalgos protokolas. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekyla. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

11. Taip pat nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsnio pagrindu A. J. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams 6 mėnesiams uždraudė naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Pats kaltinamasis paaiškino, jog žinojo, kad teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metams 6 mėnesiams vairuoti transporto priemones, tačiau nusižengimo padarymo metu važiavo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Tad konstatuotina, jog kaltinamasis vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

12. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 115–116).

Dėl A. J. skirtinos bausmės

13. Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje paskirti 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą; už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje paskirti 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą; kadangi nusikalstamos veikos bei baudžiamojo nusižengimo padarymas sudaro idealiąją sutaptį, bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą; paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 80 MGL (4 000 Eur) dydžio baudą; vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laiką praleistą laikinajame sulaikyme; taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 4 metams uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant kaltinamajam priklausantį motorolerį „Kymco People 125 S“, be valstybinio ženklo, VIN kodas (duomenys neskelbtini).

14. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų; už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje skiriama bauda arba areštas.

15. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

17. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad naują nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

18. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, ir vienas baudžiamasis nusižengimas, veikos baigtos. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas pagal analogišką (BK 281¹ straipsnio 1 dalį) nusikaltimą, teistumas neišnykęs, penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas 2 kartus, tačiau abu nusižengimai yra už KET pažeidimus, nuobaudos nesumokėtos, teistas (baustas) užsienio valstybėje, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

19. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą. Teismas taip pat sprendžia paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3 ir skiriama sumažinta bausmė – 80 MGL (4 000 Eur). Vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę teismas įskaito kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2021 m. liepos 6 d. 21.51 val. iki 2021 m. liepos 7 d. 00.36 val. (1 parą), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskiria 78 MGL (3 900 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra adekvati padarytų veikų ir kaltinamo asmens pavojingumui.

20. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutinė bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 37,73 MGL (1 886,50 Eur) dydžio bauda ir paskiriama galutinė bausmė – 115,73 MGL (5 786,50 Eur) dydžio bauda.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Visgi, teismas atsižvelgia į tai, jog baudos dydis, subendrinus bausmes, yra didelis, todėl sprendžia, kad 2 mėnesių terminas savanoriškai sumokėti baudą gali būti per trumpas ir realiai neįgyvendinamas. Tad teismas kaltinamajam nustatyto kitą baudos sumokėjimo laikotarpį – 18 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skiriamą kaltinamajam bausmę (5 786,50 Eur bauda), 18 mėnesių laikotarpis baudai sumokėti yra realiai įgyvendinamas.

22. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

23. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

24. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

25. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams.

26. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

27. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) – privalo būti konfiskuojama ex lege (pagal įstatymą).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

29. Nors nagrinėjamu atveju rašytinių duomenų patvirtinančių kam priklauso transporto priemonė – motoroleris „Kymco People 125 S“, be valstybinio numerio, VIN (duomenys neskelbtini), nėra, tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, t. y. paties kaltinamojo parodymų, nustatyta, kad kaltinamasis šią transporto priemonę įsigijo už 450 Eur, tačiau pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė ir įregistruoti savo vardu nespėjo. Nustačius, kad minėta transporto priemonė yra nusikalstamos veikos priemone bei tai, kad ji faktiškai priklauso kaltinamajam, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konfiskuoti minėtą transporto priemonę. Teismo vertinimu, turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.

30. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės (b. l. 35–38) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

31. Kaltinamajam Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2021 m. liepos 7 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 MGL (6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų 00 ct)) dydžio baudą.

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 120 MGL (6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. (A. J.) paskirti – 80 MGL (4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. J. (A. J.) į paskirtą bausmę įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. liepos 6 d. 21.51 val. iki 2021 m. liepos 7 d. 00.36 val. (1 para), vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir paskirti 78 MGL (3 900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirti galutinę bausmę – 115,73 MGL (5 786,50 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 50 ct) dydžio baudą.

A. J. (A. J.) įpareigoti paskirtą baudą sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. J. (A. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (keturis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – faktiškai A. J. (A. J.) priklausantį motorolerį „Kymco People 125 S“, be valstybinio numerio, VIN (duomenys neskelbtini).

A. J. (A. J.) skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

A. J. (A. J.) asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2021 m. liepos 7 d. nutarimu A. J. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.