- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- eA-4498-822/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00228-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Elektros gelmė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašymas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2017 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. A1-47 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. abiejų pusių, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), netvirtinimo“ (toliau – ir Skundžiamas įsakymas); 2) įpareigoti Administracijos direktorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 30 d. prašymą „Dėl Teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. abiejų pusių detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad Skundžiamu įsakymu atsisakyta patvirtinti teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. abiejų pusių, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas). Teigia, kad atsakovui Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 27 straipsnio 5 dalies nuostatose suteikta teisė atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tik dviem atvejais – kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sutartį ir kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento (išskyrus valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą) patikrinimo aktas apskųstas teismui, – tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu, tačiau šiuo atveju atsakovas Skundžiamu įsakymu nurodė visai kitus argumentus. Pažymėjo, jog pagal Palangos miesto istorinės dalies specialųjį planą, Ginčo sklypas patenka į tausojamojo režimo teritoriją T1, kurioje leidžiama esamų vilų rekonstrukcija ir naujų statyba su visa infrastruktūra, ir kad jame nustatyta, jog būtina numatyti ne mažiau kaip 40 proc. viso žemės sklypo ploto želdynams, įskaitant vejas ir gėlynus, sklypams, kurie patenka į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte vertingąja savybe įvardinto pušų masyvo teritoriją. Tai ir yra numatyta Detaliajame plane, be to, gavus leidimus iš savivaldybės, nedraudžiama kirsti saugotinus medžius, už tai kompensavus ar atsodinus medžius kitoje vietoje. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog Detaliajame plane nenurodyta, kad Ginčo sklype bus kieto kuro katilinė, o nurodyta apskritai, kad visoje planuojamoje teritorijoje galima nežymi oro tarša, jei šildymui bus naudojamas kietas kuras. Vietinė dujinė katilinė – viena iš alternatyvų, nes gal tai ateityje bus elektra ar kieto kuro katilas, ir visa tai bus sprendžiama techninio projekto rengimo metu. Pareikėjo manymu, abejonės, kad numatyti statyti statiniai turi daugiabučio namo požymių, yra nepagrįstos.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Detaliojo plano aprašomosios dalies teiginiai negali prieštarauti vieni kitiems, todėl turi būti atskleisti visi, o ne numanomi šildymo būdai. Pareiškėjas nepaneigė, kad Ginčo sklypas patenka į Palangos miesto bendrajame plane pažymėtą kvartalą (duomenys neskelbtini), kuriame rekomenduojama išlaikyti ne mažiau kaip 8 proc. viešojo naudojimo želdynų, minėtoje teritorijoje želdynai yra saugotini ir jiems neturi būti daromas neigiamas poveikis, o Detaliojo plano sprendiniai bei vykdomi statybos darbai turės neigiamos įtakos jame augančioms stambiosioms pušims. Pagal Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą Ginčo sklype, kuris yra rekreacinėje teritorijoje, gali būti tik viena vila ir pagalbinis pastatas, tačiau pagal viešai paskelbtą informaciją tinklalapyje (duomenys neskelbtini) Ginčo sklypą planuojama naudoti pagal kitą būdą – minėti pastatai yra pardavinėjami butais. Teigė, kad minėtų pastatų ir daugiabučių namų užstatymo tankio, intensyvumo, projektavimo ir statybų normos skiriasi iš esmės, rekreacinėje teritorijoje daugiabučių namų statyba negalima, o pagalbiniame pastate jokių gyvenamųjų ar poilsio patalpų apskritai negali būti numatyta. Nuo visuomenės yra nuslepiamas tikrasis teritorijos naudojimo režimas, statybos ir veiklos privalomosios sąlygos – tikrieji statytojo ketinimai. Atsakovo manymu, TPĮ 27 straipsnio 5 dalis tiek, kiek ja nustatyta, kad planą tvirtinanti institucija, jei yra galiojantis teigiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) patikrinimo aktas, nors ir matydama teisės aktų pažeidimus, neturi teisės netvirtinti detaliojo plano, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, teisinės valstybės, teisingumo ar protingumo principų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.
Paaiškino, kad Inspekcija, atlikusi Detaliojo plano patikrinimą ir nustačiusi, kad teritorijų planavimo proceso procedūros, planavimo tikslai ir Detaliojo plano sprendiniai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, pritarė Detaliojo plano teikimui tvirtinti. Administracija atsisakė tvirtinti Detalųjį planą Skundžiamame įsakyme nurodydama motyvus, kurie TPĮ 26 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose nėra numatyti, todėl toks atsakovo sprendimas laikytinas neteisėtu.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Elektros gelmė“ skundą tenkino visiškai: panaikino Administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. A1-47 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. abiejų pusių, (duomenys neskelbtini), detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), netvirtinimo“; įpareigojo Administracijos direktorių per 7 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo UAB „Elektros gelmė“ 2016 m. gruodžio 30 d. prašymą dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. abiejų pusių detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini); tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė pareiškėjui UAB „Elektros gelmė“ iš atsakovo Administracijos 1 123 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad Skundžiamo įsakymo atsisakymo tvirtinti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą motyvai neatitinka TPĮ 27 straipsnio 5 dalyje ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės), 308 punkte nustatytų atvejų. Konstatavo, kad Administracijos direktorius, priimdamas Skundžiamą įsakymą ir papildomai vertindamas Detaliojo plano teisėtumą, pažeidė TPĮ 27 straipsnio 5 dalį bei Taisyklių 308 punktą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas Skundžiamą įsakymą pripažino naikintinu kaip neteisėtą iš esmės, t. y. kaip savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams. Kadangi iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo priimtas sprendimas nei tvirtinti Detalųjį planą, nei pateiktas kitas motyvuotas atsisakymas jį tvirtinti, teismas vadovaudamasis ABTĮ 88 straipsnio 3 punktu, atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 30 d. prašymą dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. abiejų pusių detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas (jo atstovas), matydamas Skundžiamame įsakyme nurodytus galimus teisės aktų pažeidimus, turėjo teisę atsisakyti tvirtinti Detalųjį planą Teritorijų planavimo komisijoje, tačiau bylos duomenimis tokio atsisakymo nebuvo. Vadovaudamasis TPĮ 27 straipsnio 5 dalies 2 punktu bei Taisyklių 309 punktu, atsakovas taip pat turėjo teisę kreiptis į teismą dėl teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto teisėtumo. Tai atsakovui būtų suteikę teisę tol, kol įsigalios teismo priimtas sprendimas, kuriuo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu, atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, tačiau bylos duomenimis atsakovas dėl patikrinimo akto teisėtumo į teismą nesikreipė. Teismas atkreipė dėmesį, kad tai, ar pareiškėjas ateityje laikysis Detaliojo plano sprendinių, nedaro įtakos šiuo metu rengiamo ir teikiamo tvirtinti planavimo dokumento teisėtumui, todėl turi būti vertinami Detaliajame plane numatyti sprendiniai, o ne galimi pareiškėjo ateities veiksmai. Tai, ar ateityje galimai bus statomi pastatai, turintys daugiabučio namo požymių, turės būti įvertinta projektuojant pastatus bei išduodant statybos leidimą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1 123 Eur. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2017 m. vasario 10 d. atstovavimo sutartį AS Nr. 2017-031, AB DNB banko 2017 m. vasario 13 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 154, AB DNB banko 2017 m. vasario 13 d. lėšų pervedimo nurodymą Nr. 155 ir AB SEB banko 2017 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymą Nr. 162, teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl pareiškėjo prašymą tenkintino ir iš atsakovo pareiškėjui priteisė 1 123 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Elektros gelmė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Detaliojo plano aprašomosios dalies teiginiai negali prieštarauti vieni kitiems. Turi būti atskleisti visi, o ne numanomi šildymo būdai.
2. Pareiškėjas neneigia ir nepaneigė, kad planuojama teritorija patenka į Palangos miesto bendrajame plane pažymėtą kvartalą (duomenys neskelbtini), kuriame rekomenduojama išlaikyti nemažiau kaip 8 proc. viešojo naudojimo želdynų. Brėžinyje pateiktos statybų ribos nuo Ginčo sklype augančių saugotinų pušų siekia tik 1–3 m, todėl tokie projektiniai sprendiniai turės neigiamos įtakos sklype augantiems saugotiniems želdiniams.
3. Detaliajame plane numatyti statyti statiniai turi daugiabučio namo požymių, o apie butų pardavimą yra viešai paskelbta interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini), nors Detaliajame plane numatyta statyti vilą su pagalbiniu pastatu. Detaliojo plano tikslas yra atskleisti teritorijos naudojimo režimą, statybos ir veiklos privalomąsias sąlygas, todėl nuslėpus ketinimą statyti statybos normų neatitinkančius daugiabučius namus, iš esmės pažeisti TPĮ 2 straipsnio 23 dalis, 35 ir 38 straipsniai. Be to, Ginčo sklype gali būti tik viena vila ir pagalbinis pastatas, o pagal teikiamą tvirtinti Detalųjį planą pagalbiniame pastate yra numatyti butai.
4. Teismo argumentas, kad Detalųjį planą patikrino ir siūlo tvirtinti Inspekcija, yra kritikuotinas, kadangi vėliau teismų procesų, kuriuose prašoma nugriauti pastatus, metu, Inspekcija teigia, kad jos išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo UAB „Elektros gelmė“ 2017 m. birželio 21 d. prašymas patvirtinti su atsakovu sudarytą taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukti. Prie prašymo pridėta 2017 m. gegužės 21 d. taikos sutartis su priedais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinės bylos dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas.
Po pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo ginčo šalys apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. gegužės 21 d. pareiškėjo UAB „Elektros gelmė“ ir atsakovo Administracijos sudarytą taikos sutartį Nr. 195-K (toliau – ir Taikos sutartis), kurią teismo prašo patvirtinti ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti.
ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pažymėtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).
Iš teismui pateiktos Taikos sutarties matyti, kad ją ginčo šalys sudarė siekdamos tarpusavio nuolaidomis taikiai išspręsti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą bylą ir užkirsti kelią kilti ginčui ateityje. Pareiškėjas prašyme patvirtinti Taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukti patvirtina, kad jam yra žinomos Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, t. y. kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 103, 104 str.). Iš teismui pateiktos Taikos sutarties matyti, kad ja bylos šalys išsprendė Ginčo sklype esančių medžių kirtimo, pastatų šildymo sistemų įrengimo bei statinių statybos, jų paskirties ir naudojimo būdo klausimus, dėl kurių iš esmės buvo keliamas ginčas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesų metu. Taikos sutarties šalys taip pat patvirtina, kad nuo šios sutarties pasirašymo dienos jos atsisako visų finansinio pobūdžio pretenzijų viena kitai, reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, su sąlyga, kad bus tinkamai įvykdytos visos Taikos sutartimi nustatytos šalių pareigos.
Įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo skundo reikalavimus, Taikos sutarties turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra minėtų ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, dėl kurių Taikos sutartis galėtų būti netvirtinama, todėl Taikos sutartis tvirtintina. ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Patvirtinus Taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla pagal pareiškėjo skundą atsakovui dėl įsakymo panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 51 str. 2 d., 103 str. 2 p., 144 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsniu, 103 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti.
Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2017 m. gegužės 21 d. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“ ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
Šioje Sutartyje didžiąja raide rašomos sąvokos turi toliau nurodytas reikšmes:
1.1 Bendrasis planas - 2008-12-30 Palangos miesto savivaldybės sprendimu Nr. T2-317 patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas su vėlesniais pakeitimais;
1.2 Sklypas - žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);
1.3. Direktoriaus įsakymas - 2017 m. sausio 13 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-47 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g.
(duomenys neskelbtini), netvirtinimo“;
1.4. Detalusis planas - Sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano korektūra rengta pagal 2015-12-02 pasirašytą Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. 75-DP.
2.1. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI- 763-386/2017 pagal Pareiškėjos skundą atsakovui Savivaldybei dėl Direktoriaus įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo Palangos mieto savivaldybės administracijos direktoriaus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016-12-30 prašymą „Dėl Teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. abiejų pusių detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“;
2.2. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu pilnai tenkino Pareiškėjo skundą - panaikino Direktoriaus įsakymą ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių per 7 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“ 2016-12-30 prašymą „Dėl Teritorijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. abiejų pusių detaliojo plano koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“;
2.3. Pareiškėjas ir Savivaldybė (toliau abi kartu - Šalys) siekia taikiai derybų ir abipusių nuolaidų būdu išspręsti ginčą bei užkirsti kelią kilti teisminiams ar neteisminiams ginčams ateityje, Šalys nutarė sudaryti Sutartį toliau nurodomomis sąlygomis.
3.1. Pareiškėjas įsipareigoja pagal Detalųjį planą rengdamas statinio projektą ir vykdydamas statybos darbus Sklype nekirsti ir kitais būdais nenaikinti, nežaloti pušų.
3.2. Tuo atveju jeigu Pareiškėjas nukertą ar kitais būdais sunaikina, sužaloja Sklype pušis atsako teisės aktų nustatyta tvarka bei Savivaldybei sumoka už kiekvieną Sklype nukirstą ar kitais būdais sunaikintą, sužalotą pušį po 5 000 Eur ir pušis įsipareigoja per 1 metus atsodinti Sklype. Pareiškėjas turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka šalinti tik tuos medžius, kurie kaip šalintini yra numatyti prie šios sutarties pridedamoje šalinamų medžių inventorizacijoje (šalinamų medžių inventorizacija pridedama).
3.3. Pareiškėjas įsipareigoja rengiant pastatų projektus numatyti šildymo sistemas atitinkančias teisės aktuose numatytus reikalavimus bei statinių projektus rengti ir statinius statyti tik pagal prie šios sutarties pridedamus projektinius pasiūlymus (projektiniai pasiūlymai pridedami).
3.4. Savivaldybė įsipareigoja per 2 savaites, nuo Sutarties įsigaliojimo, patvirtinti Detalųjį planą, kurio pagrindinis brėžinys atitiks prie šios taikos sutarties pridedamą pagrindinį brėžinį (pagrindinis brėžinys pridedamas).
3.5. Tuo atveju jeigu Savivaldybė nepatvirtina Detaliojo plano per 3.4. p. nustatytą terminą, Savivaldybė įsipareigoja sumokėti Pareiškėjui 100 (vieno šimto) Eur dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo dieną pagal atskirą Pareiškėjo rašytinį pareikalavimą.
3.6. Šalys susitaria, jog Sklype nebus gyvenamosios paskirties statinių ir patalpų, o pagalbinis pastatas tarnaus pagrindiniam pastatui.
3.7. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, t. y. kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
3.8. Šalys susitaria, jog Sutartis įsigalioja įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo.
3.9. Šalys susitaria, jog sudaryta Sutartis teikiama tvirtinti administracinę bylą nagrinėjusiam Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
3.10. Šalys susitaria, jog Sutarties tvirtinimo klausimas gali būti sprendžiamas rašytinio proceso tvarka.
3.11. Pareiškėjas įsipareigoja pagalbiniame pastate nenumatyti ir neįrengti gyvenamųjų ar poilsio patalpų ir ten laikinai ar pastoviai negyvens žmonės;
3.12. Šalys patvirtina, kad įsigaliojus šiai sutarčiai jos nebeturi jokių pretenzijų viena kitos atžvilgiu, pareiškėjas įsipareigoja atsiimti visus skundus, pateiktus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, bei apmokėti visas šalių bylinėjimosi išlaidas.
3.13. Tuo atveju, jei Sklypas ir pastatai bus parduodami ar kitaip perleidžiami, Pareiškėjas įsipareigoja būsimam pirkėjui perkelti visus su šia sutartimi susijusius įsipareigojimus, kurie privalo būti vykdomi.
4.1. Kiekviena Šalis patvirtina ir garantuoja viena kitai, kad:
4.2. Asmenys, pasirašantys šią Sutartį Šalių vardu, turi visus tinkamus įgalinimus, leidimus, sutikimus, taip pat visus jų įgalinimus patvirtinančius dokumentus, reikalingus pasirašyti šią Sutartį ir vykdyti joje numatytus įsipareigojimus;
4.3. Ši Sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims yra privalomas;
4.4. Ši Sutartis nereglamentuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka, taip pat nereglamentuoja klausimų, kurie išspręsti imperatyviomis teisės normomis. Sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų bei viešojo intereso teritorijų planavimo, statybų, žemės naudojimo, paveldosaugos, administracinio proceso ir kt. srityse, nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisiniu pagrindu pripažinti Sutartį negaliojančia ar niekine, Šalys turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytiną teisę sudaryti ir vykdyti šią Sutartį;
4.5. Sutartis yra sudaryta gera valia ir dėl to viena kitai Šalys jokių pretenzijų neturi ir ateityje nereikš;
4.6. Ši Sutartis yra perskaityta, suprasta dėl teisinių pasekmių, priimta ir pasirašyta, kaip atitinkanti Šalių valią. Šalys patvirtina, kad ši Sutartis sudaryta laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio Šalys būtų priverstos ją sudaryti. Visos Sutarties sudarymo aplinkybės Šalims yra žinomos;
4.7. Šalys sieks, kad visi iš Sutarties kylantys ar su ja susiję ginčai, nesutarimai ir pretenzijos būtų sprendžiami derybų keliu, tarpusavio susitarimu ir bendradarbiavimo pagrindu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Jei nesutarimų nepavyksta išspręsti derybų keliu, kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš Sutarties ar susijęs su jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas teisme.
5.1. Šia Sutartimi Šalys visiškai ir galutinai išsprendžia potencialų ginčą dėl Detaliojo plano nepatvirtinimo, taip pat dėl nuostolių, kuriuos patyrė ir (ar) gali patirti Pareiškėjas dėl ginčyto Direktoriaus įsakymo, atlyginimo. Šalys patvirtina, kad nuo tos dienos, kai šią Sutartį pasirašo visos Šalys, jos atsisako visų finansinio pobūdžio pretenzijų viena kitai, reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo, su sąlyga, kad bus tinkamai įvykdytos visos šia Sutartimi nustatytos šios Šalių pareigos.
5.2. Sutartis sudaryta 2 (dviem) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną kiekvienai Sutarties šaliai.
5.3. Sutartis įsigalioja įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo.
5.4. Sutartis sudaryta, vykdoma ir aiškinama, taip pat iš jos kylantys ginčai sprendžiami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teise.
5.5. Sutartis gali būti keičiama tik atskiru rašytiniu Sutarties šalių susitarimu.
5.6. Šio Sutarties neatskiriama dalimi yra laikomi šie priedai:
5.6.1. 2017 m. gegužės 19 d. įgaliojimas Nr. Į-17-2, 1 lapas;
5.6.2. Detalaus plano pagrindinio brėžinio schema, 1 lapas;
5.6.3. Šalinamų medžių inventorizacija, 1 lapas;
Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektros gelmė“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, dėl įsakymo panaikinimo nutraukti.
Nutartis neskundžiama.