Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei, kaltinamajam R. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-06-05 Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dekso (toliau – BK) 199(2) str. 1 d. - 148 MGL dydžio (5 572,29 Eur) bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 291 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

R. A. 2015 m. lapkričio 30 d. apie 22.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, Vilkaviškio r. sav., Kybartų sen., Sakalupio kaimo ribose, Lieponos užkardos veikimo teritorijos kvadrate AE6, pagal bendrus kvadratus su Rusijos federacija 12D6, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jis apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. reikalavimus, neteisėtai, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, apeidamas pasienio kontrolės punktą, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją ir atgal iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką.

Kaltinamasis R. A. kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d. apie 21.30 val. su kitu asmeniu atėjo iki valstybės sienos su Rusija parnešti dėžes su cigaretėmis. Kartu atėjęs asmuo jam buvo sakęs, kad jam nereikės eiti į Rusijos pusę, o dėžės su cigaretėmis tas asmuo jam perduos iš Rusijos pusės. Todėl valstybės sienos jis neperėjo, tą padarė tik minėtas kitas asmuo. Žino, kad siena eina upeliu, bet per jį jis nebuvo perėjęs. Jis liko Lietuvos pusėje, o minėtas asmuo perėjęs į kitą upelio pusę iš už krūmo permetė cigarečių dėžes jam. Po to jie abu cigaretes nešė į sutartą vietą, bet jį pasieniečiai sulaikė, o minėtas asmuo pabėgo. Pirmoje apklausoje prisipažino perėjęs valstybės sieną, nes buvo streso būsenoje, o pareigūnas Ž. sakė, kad jeigu jis prisipažins, jo neuždarys į areštinę.

Liudytojas D. G., patvirtino, kad 2015 m. lapkričio 30 d. pagal turimą žvalgybinę informaciją apie būsimą cigarečių gabenimą jis dirbo pasaloje ir su naktinio matymo prietaisu stebėjo valstybės sieną su Rusija. Jis matė kaip du asmenys iš Lietuvos teritorijos perėjo valstybės sieną į Rusijos teritoriją ir pasiėmę ryšulius grįžo atgal. Toje vietoje valstybės siena eina Širvintos upės senvage. Nuo pažeidimo vietos iki jo stebėjimo vietos buvo apie 100 metrų atstumas. Stebėdamas per naktinio matymo prietaisą matė, kaip du asmenys perėję upelį nuėjo už krūmo, kuris yra apie 20 m. nuo upelio kranto Rusijos pusėje, ir netrukus vėl pasirodė bei perėjo valstybės sieną atgal iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką. Šie asmenys visada ėjo kartu, išsiskyrę nebuvo, ryšulių vienas kitam nemėtė. Apie šiuos asmenis radijo ryšiu jis pranešinėjo savo kolegai pasieniečiui A. M. ir sekė paskui šiuos asmenis iki jų sulaikymo vietos. Sulaikant asmenis vienas iš jų pabėgo, o kaltinamasis buvo sulaikytas. Sienos pažeidėjų jis nebuvo pametęs iš akių per visą stebėjimo laiką. Sulaikytas kaltinamasis buvo pristatytas į Lieponos užkardą ir neneigė, kad buvo perėjęs valstybės sieną.

Liudytojas A. M. patvirtino, kad 2015 m. lapkričio 30 d. organizavo pasalą pagal žvalgybinę informaciją apie būsimą cigarečių gabenimą. Pasieniečiui D. G. pavedė naktinio matymo prietaisu stebėti valstybės sieną su Rusija, o jis su kitais pareigūnais laukė sulaikymo vietoje. Pasienietis D. G. radijo ryšiu pranešė, kad du asmenys perėjo valstybės sieną į Rusijos pusę, prie krūmo pasiėmė ryšulius ir grįžta atgal. D. G. juos sekė iš paskos ir maždaug už 2 km nuo sienos jie sulaikė kaltinamąjį. Sulaikymo metu kitas asmuo pabėgo. Sulaikytas kaltinamasis pripažino, kad buvo perėjęs valstybės sieną.

Liudytojas R. Ž. patvirtino, kad 2015 m. lapkričio 30 d. taktikos sumetimais jis buvo namuose, kurie yra netoli pažeidimo vietos, nes kontrabandos gabentojai stebi pareigūnų namus ir veiksmus. Tačiau per radijo ryšį jis girdėjo kolegų D. G. ir A. M. pokalbius ir girdėjo, kad du asmenys perėjo valstybės sieną į Rusijos pusę, pasiėmė ryšulius ir grįžo atgal. Jis atvyko į sulaikymo vietą tuo metu, kai kaltinamasis jau buvo sulaikytas. Jį nugano į Lieponos užkardą. Kaltinamajam jis jokių nurodymų ką kalbėti nedavė ir nesakė, kad nepaleis iš sulaikymo jeigu jis neprisipažins. Jis neturėjo jokių įgaliojimų sulaikyti ar paleisti kaltinamąjį, jo užduotis buvo tik pristatyti jį į užkardą, o pats kaltinamasis neneigė perėjęs valstybės sieną.

2015-12-01 VSAT Lazdijų rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjo A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 30 d. Vilkaviškio r. sav. Žagrėnų kaimo ribose, buvo organizuojama pasala ir apie 22.45 val. su naktinio matymo prietaisu buvo pastebėti du asmenys, kurie iš Rusijos Federacijos atėjo į Lietuvos Respubliką per valstybės sieną ir ant savęs nešė ryšulius, panašius į cigarečių dėžių. Sulaikant asmenis vienas iš jų nepakluso teisėtiems pareigūno reikalavimas sustoti ir metęs ryšulius pabėgo. Kitas asmuo - R. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas su cigarečių dėžėmis (b. l. 3).

2015-12-01 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta Vilkaviškio r. sav., Kybartų sen., Sakalupio kaimo ribose, Lieponos užkardos saugomame valstybės sienos ruože kvadrate AF8, bendrame su Rusijos Federacijos kvadrate 12D6, šiaurinėje Lieponos užkardos pusėje. Valstybės siena su Rusijos Federacija įvykio vietoje eina vingiuota Širvintos senvage. Širvintos senvagė ir jos krantai apaugę švendrais bei aukšta sausa žole. Įvykio vietoje senvagės plotis 2 metrai. Širvintos senvagėje yra 15 cm vandens. Įvykio vietoje matosi žolėje ir švendruose išmintas takelis, kuris veda nuo patrulio tako vakarų kryptimi per Širvintos senvagę į Rusijos Federaciją. Lietuvos Respublikos pusėje išminto takelio ilgis 5 metrai, plotis apie 80 cm. Pakėlus žolę įvykio vietoje ant Širvintos senvagės kranto silpnai matosi avalynės slydimo pėdsako fragmentas. Prie senvagės matosi šviežiai nulaužyti meldai. Rusijos Federacijos pusėje matosi aukštoje žolėje išmintas takelis, kuris veda per Širvintos senvagę į Rusijos Federacijos teritorijos gilumą. Rusijos Federacijos pusėje ant Širvintos senvagės kranto matosi krūmas (b. l. 4-7).

2015-12-01 įtariamojo R. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis vietoje nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodė ėjimo kryptį link Lietuvos-Rusijos valstybių sienos, nurodė valstybės sienos pažeidimo vietą, patvirtino, kad peršokti upelį nebuvo sunku, kad peršokus upelį, už krūmo, buvo paslėptos 4 dėžės cigarečių, kurias jie dviese ta pačia kryptimi nešė atgal iš kur buvo kuria buvo atėję (b. l. 41-56).

201512-01 administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas R. A. pasiaiškinimas, kad jis 2015-11-30 apie 22.30 val. Vilkaviškio r. Žirgėnų k. nešė 4 dėžes cigarečių iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką (b. l. 86).

2016-01-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą patvirtina, kad R. A. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 201 straipsnio 1 d., t. y., už tai, kad jis 2015-11-30 apie 22.45 val. Vilkaviškio r. sa. Kybartų sen. Sakalupio k. neteisėtai pėsčiomis pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Rusijos Federacija kvadrate AE6, bendrame su Rusijos Federacija kvadrate 12D6, nedeklaruodamas ir nepateikdamas tikrinimui muitinei, nešdamas ant savęs neteisėtai gabeno iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką 4960Eur bendros muitinės vertės su privalomais sumokėti mokesčiais cigaretes be banderolių (b. l. 88-90).

Nors kaltinamasis neigia kirtęs Lietuvos valstybės sieną, tačiau jo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina visi kiti ištirti įrodymai. Tuo tarpu jo paties parodymai vertinami tik kaip būdas išvengti atsakomybės, nes jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

Patį sienos pažeidimo faktą patvirtina įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys - matomas žolėje išmintas takas per valstybės sieną žyminčią Širvintos senvagę. Kaltinamojo parodymus, kad jis neperėjo valstybės sienos paneigia liudytojų parodymai, kuriais teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Liudytojas D. G. patvirtino, kad betarpiškai stebėjo visą valstybės sienos pažeidimo eigą ir matė kaip valstybės sieną, einančią Širvintos upės senvage, perėjo ne vienas, o du asmenys, kurie į Rusijos gilumą įėjo apie 20 m, t. y. iki krūmo, prie kurio pasiėmė ryšulius. Liudytojas paneigė kaltinamojo parodymus, kad šie asmenys ryšulius mėtė vienas kitam per upę ir patvirtino, kad jie visą laiką ėjo kartu, atsiskyrę nebuvo ir ryšulius abu paėmė iš tos pačios vietos Rusijos teritorijoje, o ne mėtė vienas kitam per upelį. Liudytojas patvirtino, kad jis visą laiką matė sienos pažeidėjus, juos sekė iki pat jų sulaikymo momento ir apie juos nuolat informavo savo kolegas radijo ryšiu. Liudytojas A. M. patvirtino, kad pagal pasieniečio D. G. radijo ryšiu perduodamą informaciją pradėjo dviejų sienos pažeidėjų sulaikymą, tačiau vienas iš jų pabėgo, o sulaikytas buvo būtent kaltinamasis. Šie liudytojų parodymai visiškai atitinka paties kaltinamojo parodymus apie jo sulaikymo aplinkybes, kuomet jo bendrininkas pabėgo, o jis buvo sulaikytas su cigaretėmis. Todėl šių parodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis yra vienas iš dviejų liudytojo D. G. matytų asmenų, kurie neteisėtai perėjo valstybės sieną. Abejoti apklaustų liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes sulaikydami kaltinamąjį, kuris jų akivaizdoje akivaizdžiai pažeidė valstybės sieną, jie tik vykdė savo pareigą ir jokio išankstinio priešiškumo kaltinamajam ar suinteresuotumo jį apkaltinti tuo, ko jis nepadarė, neturėjo. Nors kaltimasis teigia, kad pareigūnai teisme meluoja, tačiau nenurodo jokių argumentų kodėl, būdami prisiekę sakyti tiesą ir žinodami atsakomybę už melagingų parodymų davimą, valstybės pareigūnai turėtų taip elgtis. Nei kaltinamais, nei liudytojai nenurodė, kad yra pažįstami iš anksčiau, kad turi kokių nors nesutarimų, dėl kurių liudytojams būtų bent menkiausia pretekstas neteisingai apklabėti R. A.. Vien tik deklaratyvus kaltinamojo teiginys, kad pareigūnai meluoja, negali būti pagrindu nesivadovauti liudytojų parodymais ir juos laikyti melagingais ar nepatikmais.

Tuo tarpu paties kaltinamojo parodymai šioje byloje buvo nenuoseklūs, o teisme jo duotų parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Todėl teismas vadovaujasi ne teisme duotais, o ikiteisminio tyrimo metu pirmosios įtariamojo apklausos metu duotais R. A. parodymais bei jo parodymų patikrinimo vietoje metu duotais parodymais. Abiem atvejais kaltinamasis buvo pripažinęs, jog kartu su kitu asmeniu valstybės sieną jis buvo perėjęs ir tokie jo parodymai atitinka visus kitus byloje esančius įrodymus. Nors vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, įtariamojo, kuris nebuvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teisminio nagrinėjimo metu perskaityti ikiteisminio tyrimo tyrėjui ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymas, tačiau remiantis to paties BPK 276 straipsnio 4 dalimi, tokie parodymai bylos nagrinėjimo metu gali būti perskaitomi esantiems įrodymams patikrinti. Pagal teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Šie duomenys gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009, Nr. 2K-193/2014). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-193/2014). Atsižvelgiant į tokią teismų praktiką, kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai įtariamojo parodymai, nors ir nėra savarankiškas jo kaltės įrodymas, tačiau visiškai patvirtina visų liudytojų parodymus, kuriais ir grindžiamas kaltinimas, patikimumą.

Nesivadovauti pirminiais R. A. įtariamojo parodymais dėl to, kad jis nurodo, jog juos davė būdamas streso būsenoje ir įtakotas pareigūno R. Ž. nėra pagrindo, nes liudytojas R. Ž. paneigė tokius kaltinamojo parodymus. Tiek šis liudytojas, tiek kiti liudytojais apklausti pasieniečiai patvirtino, kad kaltinamasis nuo sulaikymo momento visą laiką pripažino perėjęs valstybės sieną, todėl kaltinamojo teiginys, kad liudytojas R. Ž. darė psichologinį spaudimą pripažinti sienos perėjimą yra nelogiškas. Akivaizdu, kad savo kaltę pripažįstančiam asmeniui nėra jokio reikalo daryti spaudimą ar papildomai jį įkalbinėti prisipažinti tai, ką jis ir taip pripažįsta. Be to, tiek įtariamojo pirmos apklausos metu, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamąjį gynė advokatas, tačiau jokių pastabų protokoluose dėl neleistinų poveikio priemonių įtariamajam nėra. Taigi, nėra jokių duomenų apie kaltinamojo nurodomą neleistiną pareigūno poveikį prieš jo pirmąją apklausą. Tuo tarpu kaltinamojo bandymas atsiriboti nuo savo pirminių parodymų pasiteisinant stresu taip pat yra neįtikinantis. Iš ankstesnio jo teistumo matyti, kad iš esmės tokią pat veiką, susijusią su cigarečių gabenimu, jis buvo padaręs ir anksčiau, kuomet taip pat buvo sulaikytas. Todėl šis sulaikymas jam nebuvo nei pirmas, nei visiškai nepažįstama ir išskirtinį stresą sukėlusi situacija, dėl kurios jis negalėtų tinkamai vertinti savo padėties ir vien dėl streso apkalbėti save. Be to, įtariamojo apklausos metu tam ir dalyvauja gynėjas, kad padėtų ginamajam, jeigu stresinė būsena trukdo jam pačiam priimti sprendimus.

Galiausiai pažymėtina, kad faktas, jog kaltinamasis perėjo valstybės sieną yra nustatytas teismo ir kitoje, administracinio teisės pažeidimo, byloje, kurioje 2016-01-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimu konstatuota, kad kaltinamasis cigaretes kontrabanda gabeno iš Rusijos į Lietuvą. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą dėl neteisėto sienos perėjimo jokių duomenų, paneigiančių šį teismo nutarimą nebuvo gauta, todėl remiantis pateiktais įrodymais nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis nebuvo perėjęs valstybės sienos, kaip teigias jis pats.

Kaltinamojo veiksmai, kuriais išorinę Lietuvos Respublikos sieną jis kirto išvengdamas patikrinimo pasienio kontrolės punkte, pagal Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 punkto reikalavimus laikytini neteisėtu valstybės sienos perėjimu ir atitinka BK 291 str. 1 d. požymius, todėl jo veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.), nes valstybės sieną neteisėtai perėjo turėdamas neišnykusį teistumą (BK 27 str. 1 d.).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą būdamas teistas ir teistumui neišnykus, todėl jis laikomas recidyvistu. Remiantis BK 55 str., su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė paprastai skiriama pirmą kartą teisiamiems asmenims, todėl kaltinamajam, kuris yra recidyvistas, įstatyme nėra įtvirtinta pirmenybė skirti švelnesnes bausmes. Tokiu atveju svarbu įvertinti kokį poveikį recidyvistui padarė anksčiau skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė ir ar tokia bausmė galėtų būti efektyvi už pakartotinai padarytą nusikaltim. Šiuo atveju iš 2014-06-05 Kauno apygardos teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad R. A. vos prieš metus ir kelis mėnesius buvo nuteistas už labai panašią veiką, padarytą beveik toje pat vietovėje. Šioje byloje nagrinėjama veika skiriasi tik tuo, kad neteisėtai jis gabeno mažesnį kiekį cigarečių, užtraukiantį administracinę atsakomybę, tačiau šį kartą jas gabeno per valstybės sieną. Akivaizdu, kad už ankstesnį nusikaltimą paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nebuvo efektyvi ir neleido pasiekti bausmės tikslų, nes kaltinamasis ir vėl padarė pagal faktines aplinkybes panašią veiką, tik kvalifikuojamą skirtingai. Todėl šį kartą skirti vienintelę BK 291 str. 1 d. sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, teismas neturi pagrindo, nes ši bausmės rūšis akivaizdžiai nesulaiko kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų ir nėra efektyvi siekiant bausmės tikslų. Be to, dar vienos baudos skyrimas kaltinamajam, iš kurio ir taip nesėkmingai išieškoma didelė bauda, iš viso neturėtų esminio bausmės poveikio ir nebūtų adekvatus ir teisingumo principą atspindintis bausmės paskyrimas. Todėl šiuo atveju R. A. skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė.

Bausmės dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę, jo asmenybę ir veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, nustatytinas žemiau sankcijos vidurkio. Šiuo atveju nusikaltimo recidyvas labiau reikšmingas kaip argumentas parenkant bausmės rūšį nei kaip bausmės dydį reikšmingai įtakojanti atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tuo tarpu kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kurios lemtų bausmės skyrimą virš vidurkio, byloje nėra.

Kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 65 str., 66 str.).

Siekiant už­ti­k­rinti netrukdomą nuosprendžio įvykdymą kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 291 str. 1 d., ir nuteisti 30 (trisdešimčia) parų arešto.

Remiantis BK 64 str. 1 d. ir 2 d. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2014-06-05 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neišieškota baudos dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą ir 5 397,70 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt septynių eurų 70 centų) baudą.

Remiantis BK 66 str., į arešto bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-11-30 iki 2015-12-02 (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti arešto bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.