Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-794-198/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
2S-794-198/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00945-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
A. A., A. M.
Skolininkas
E. M.
Kreditorius
Danske Bank A
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-794-198/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00945-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.5.20.7.; 3.4.5.11.;3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6621-912/2017 pagal pareiškėjo A. M. 2016 m. gruodžio 28 d. ir pareiškėjos A. A. 2017 m. sausio 2 d. skundus dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui V. M., skolininkui E. M., išieškotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, N. O. M., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai A. M., A. A. pateikė skundus dėl antstolio V. M. veiksmų, prašydami panaikinti antstolio V. M. 2016 m. gruodžio 23 d. patvarkymą nustatyti terminą išieškotojui įmokėti už prašomą paskirti pakartotinę ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/00916.Skunduose nurodyta, kad antstolis neteisėtai priėmė išieškotojo prieštaravimą dėl nustatytos kainos, pateiktą praleidus įstatymo nustatytą terminą prieštaravimui pateikti, bet ir vykdymo procesui esant jau kitoje stadijoje.Antstolis V. M. 2017 m. sausio 5 d. patvarkymais Nr. S2-83749, S2-83750 pareiškėjų skundų netenkino ir skundus kartu su vykdomąja byla Nr. 0240/14/00916 persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjų A. M., A. A. skundus dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas nurodė, kad iš ginčijamo patvarkymo turinio matyti, kad priimdamas šį patvarkymą, antstolis rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 1 ir 2 dalimis, t. y. tuo, jog jam kilo abejonių dėl turto vertės ir kad pasikeitė įkainoto sklypo vertė. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo sklypo rinkos turto vertė nustatyta du kartus: 2016 m. gegužės 30 d. ekspertizės akte – 28 000 Eur; 2016 m. lapkričio 8 d. ekspertizės akte – 7 000 Eur. Įvertinęs šių dviejų ekspertizių aktuose nustatytą ginčo sklypo rinkos verčių skirtumą, teismas konstatavo, kad antstoliui kilo pagrįstų abejonių dėl tikrosios sklypo vertės, todėl jis pagrįstai sustabdė vykdymo veiksmus ir atsisakė surašyti turto pardavimo skolininko (įkaito davėjo) pasiūlytam pirkėjui aktą. Teismas sprendė, jog šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis pareiškėjos nurodytoje kitoje civilinėje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės – pareiškėjos nurodytoje byloje antstoliui nekilo abejonių dėl areštuoto turto rinkos vertės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja A. A. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio V. M. veiksmų tenkinti.Nurodo, kad nesutinka su teismo išvadomis. Išieškotojo pavėluotai pateikti argumentai dėl nustatytos turto vertės neturėjo būti vertinami. Teigia, jog antstolio veiksmai priimant 2016 m. gruodžio 23 d. patvarkymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, daro žalą, yra neteisėti.Pažymi, kad tiek antstolis, tiek teismas situaciją turėjo spręsti, kaip ji buvo išspręsta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2582-656/2016, kurioje konstatuota, kad antstolis teisėtai paliko nenagrinėtiną prieštaravimą dėl turto kainos, pateiktą po termino pasibaigimo.Nesutinka su banko prieštaravimuose dėl sklypo vertės nurodytais argumentais, kurie nurodomi ir skundžiamame antstolio patvarkyme.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo apeliantės A. A. atskirąjį skundą atmesti.Nurodo, kad teismui nebuvo teisinio pagrindo vadovautis Vilniaus apygardos teismo nagrinėta civiline byla Nr. 2S-2582-656/2016, kadangi faktinės bylų aplinkybės nėra tapačios ar panašios. Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje antstoliui nekilo abejonių dėl eksperto nustatytos turto vertės, šiuo atveju priešingai. Šioje vykdomojoje byloje yra dvi ekspertizės, kurių išvados dėl turto vertės skiriasi daugiau nei 4 kartus.Pažymi, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas yra antstolio pareiga. Tai, kad bankas pavėluotai pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo išvadai, jog antstoliui negalėjo kilti abejonių dėl nustatytos turto vertės.Teigia, jog tai ar išieškotojas savo prieštaravimuose neteisingai/teisingai nurodė faktines aplinkybes, susijusias su areštuotu turtu, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo.Pažymi, kad siekis nustatyti turto realią rinkos kainą atitinka tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atmetė pareiškėjos A. A. prašymą – panaikinti 2016 m. gruodžio 23 d. antstolio patvarkymą Nr. S2-82877 dėl išieškotojui įmokėti už prašomą paskirti pakartotinę ekspertizę termino nustatymo ir turto realizavimo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo iki pakartotinės ekspertizės atlikimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Išanalizavęs bylos, vykdomosios bylos Nr. 0240/14/00916 medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo motyvus dėl antstolio veiksmų įkainojant hipoteka įkeistą turtą (0,5000 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)) ir turto realizavimo veiksmų sustabdymo, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl atskirojo skundo motyvų.Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėja teigia, jog išieškotojo pavėluotai pateikti argumentai dėl nustatytos turto vertės neturėjo būti vertinami. Pažymėtina, kad areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.Nagrinėjamoje byloje 2016 m. gegužės 30 d. buvo atlikta nekilnojamojo turto – poilsio paskirties statinių komplekso, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizė, akto Nr. 1605/17-1, kurios metu buvo įvertintas ir įkaito davėjo A. M. turtas – 0,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Ekspertizę atlikęs teismo ekspertas T. A. T. išvadose nurodė, kad ginčo turto rinkos vertė 2016 m. gegužės 17 d. yra 28 000 Eur. 2016 m. birželio 20 d. įkaito davėjas pateikė prieštaravimus dėl eksperto nustatytos turto vertės, nurodydamas, kad žemės sklypo kaina neatitinka tikrovės, prašydamas skirti pakartotinį turto vertinimą, vertintoju paskiriant UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ darbuotoją. 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ pateiktame ekspertizės akte Nr. E-16-11-08-AIR55, nurodyta 0,5000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos vertė – 7 000 Eur. Abi ekspertizės atliktos taikant tą patį - lyginamąjį metodą, tačiau pateiktos išvados dėl rinkos vertės iš esmės skiriasi, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo atveju antstolio abejonės dėl tikrosios sklypo vertės yra pagrįstos, o turto realizavimo veiksmų įkaito davėjo pasiūlytam pirkėjui sustabdymas iki pakartotinės ekspertizės atlikimo dienos yra teisėtas.Apeliantė teigia, kad antstolio veiksmai priimant 2016 m. gruodžio 23 d. patvarkymą ir turto realizavimo veiksmų sustabdymas pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, daro žalą jos turtiniams interesams, kadangi ji į antstolio sąskaitą sumokėjo 7 000 Eur kainą, už žemės sklypą, atliko projektavimo darbus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Nagrinėjamu atveju Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas nebuvo surašytas, nuosavybės teisė apeliantei neperėjo, todėl užsakinėdama projektavimo darbus ji veikė savo rizika. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. sausio 5 d. patvarkyme Nr. S2-83750 antstolis pareiškėjai išaiškino jos teisę atsisakyti pirkti turtą ir pateikti antstoliui prašymą dėl sumokėtų pinigų 7 000 Eur grąžinimo. Atsižvelgiant į minėtą, apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Apeliantė tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde nurodė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2582-656/2016, kuri pastarosios nuomone, nagrinėjamu atveju yra aktuali. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo, antstolio patvarkyme, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą, nurodytoms išvadoms, jog minėtoje civilinėje byloje analizuotos faktinės aplinkybės nesutampa su šioje civilinėje byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Visų pirma dėl to, kad apeliantės nurodytoje byloje antstoliui nekilo abejonių dėl areštuoto turto rinkos vertės. Antra – minėtoje byloje ginčas kilo dėl apie 20 procentų rinkos kainos neatitikimo, nagrinėjamu atveju tarp to paties turto dviejų ekspertizės išvadų rinkos kainos neatitikimas yra 400 procentų.Apeliacinės instancijos teismas pritaria išieškotojo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytam argumentui, kad vertinti ar išieškotojo 2016 m. gruodžio 20 d. prieštaravimuose nurodyti argumentai, dėl ko, jo manymu, areštuoto turto vertė yra didesnė, nei UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ ekspertizės akte nurodyta, yra teisingi/neteisingi, sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo nėra teisiškai reikšminga. Areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Esant šalių ginčui ar antstoliui kilus abejonėms dėl areštuoto turto įkainojimo, kitų būdų eksperto nustatytai turto vertei pakeisti įstatymas nenumato. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias areštuoto turto įkainojimą bei sprendė, kad antstolis, sustabdymas vykdymo veiksmus ir atsisakydamas surašyti turto pardavimo skolininko (įkaito davėjo) pasiūlytam pirkėjui aktą, elgėsi teisėtai, nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė