- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- 1-1352-814/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58864-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Nukentėjusysis
- V. Z.
- Kaltinamasis
- D. U.
nukentėjusiojo V. Z. įstatyminei atstovei Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro (toliau - centro) direktorei A. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, faktiškai gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. U., nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2018 m. gruodžio 5 d. apie 13.55 val., Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centre, esančiame (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš (duomenys neskelbtini) V. Z., tai yra tyčia pirštais įžnybė į nukentėjusiojo V. Z. kairiąją ranką, tuo padarė nukentėjusiajam V. Z. kraujosruvą kairiajame dilbyje. Tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Z. sveikatą.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, D. U. kaltę neigė. Parodė, kad jis nuo 2012 m dirbo (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis V. Z. yra (duomenys neskelbtini) gyventojas, su juo, kaip ir su kitais klientais, sutardavo gerai. Jam pradėjus dirbti, V. Z. centre jau gyveno, jis buvo gydomas (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 5 d. jis koridoriuje eidamas atspausdinti dokumentų, susitiko su V. Z.. V. garsiai juokėsi, jam grasino, sakydamas, kad užmuš, nupjaus galvą ir, eidamas paskui jį, sugriebė jam už dešinio šono, nagais apkabino šoną ir sudavė stipriai per šoną. Jam atsisukus, V. Z. sudavė lengvą smūgį ar į petį, ar į ranką, tačiau labai švelniai. Tai įvyko prie kabineto, kur nefiksuoja vaizdo kameros. Jis pradėjo Z. raminti, patraukė jo ranką, pasakė, kad iškvies apsaugą. Tada V. Z. sugriebė jį už rankos, nepamena už kurios, ir jis, savo ranka suėmęs V. Z. ranką, švelniai patraukė ir pasakė, kad jeigu jis bus negeras, negalės čia gyventi. Jis V. Z. už rankos suėmė nestipriai, į ranką neįžnybė. Viskas vyko labai trumpai, apie 20 sekundžių. Po įvykio jis nuėjo pas sandėlininkę R. J. atsispausdinti darbinių aprašų. Sandėlyje, kai spausdino aprašus, nieko daugiau nebuvo. Jis spausdino daug aprašų, iki 30-50 vnt. Atsispausdinęs grįžo į kabinetą. Po įvykio iš karto nespaudė pagalbos mygtuko, nes turėjo skubiai pristatyti dokumentus direktorei, kad ji nesikabinėtų. Aprašus direktorei lyg vėliau pateikė, bet kada, neatsimena. Pagalbos mygtuką paspaudė po įvykio praėjus 15-20 min., tikrino, ar veikia, pagalbos mygtukas neveikė. Pagalbos mygtukas yra dėl saugumo, esant agresyviam klientui, kviečia pagalbą. Po to nuėjo į direktorės kabinetą, tikslu informuoti apie situaciją, bet direktorės nerado. Tada grįžo dirbti į kabinetą, nes buvo klientų, negalėjo palikti jų vienų be priežiūros. Apie įvykį daugiau niekam nepranešė, nes buvo pietų metas, darbuotojų nebuvo. Pagal vidaus darbo tvarką, apie įvykius jis turi informuoti vadovą. Peržiūrint vaizdo įrašą, matyti, kad nukentėjusysis yra sunerimęs, vaikščioja atkišęs ranką, kodėl nukentėjusysis taip elgiasi, jis paaiškinti negali, tačiau mano, kad tai nėra susiję su šiuo įvykiu. Centro gyventojai po kelis kartus mušasi, pas nukentėjusįjį mėlynių būna nuolat. Po nukentėjusiojo apsikabinimo, suspaudimo, jo šonas buvo nubrozdintas pirštais ar nagais, matėsi paraudimas, lengvas įdrėskimas, šiek tiek juto skausmą. Po valandos į kabinetą atėjusi direktorė jį pasikvietė, pasakė, kad iškviesta policija. Jis su pareigūnais bendravo, bendraudamas, atsiprašęs pareigūnų, ėjo į tualetą. Po įvykio, tą pačią dieną, praėjus kuriam tai laikui, kreipėsi į medikus, vyko į Jonavos ligoninę, buvo jam nustatyti sužalojimai. Neįgaliųjų centre yra sąsiuvinis, kuriame rašoma apie įvykusius incidentus. Sąsiuvinis būna administracijoje, didžiajame kabinete, seniai jį buvo matęs, sąsiuvinio tuo metu neieškojo, pamiršo. Jis labai seniai buvo rašęs į sąsiuvinį dėl kito agresyvaus kliento. Paaiškinimą apie įvykį, įvykio dieną nerašė, rašė gruodžio 6 d. Po šio įvykio, balandžio 5 d. buvo incidentų su V. Z.. V. Z. sausio 21 d. taip pat buvo atėjęs į jo kabinetą ir jam grasino, sakė užmuš. Tuomet, norėdamas apsidrausti, paspaudė pagalbos mygtuką ir jis suveikė, atėjus pavaduotojai, V. Z. iš kabineto išėjo. Įvykio nespėjo parašyti į įvykių žurnalą, nes jį sausio 22 d. nušalino nuo darbo. V. Z. yra žemesnis už jį. Grasindamas jam V. Z. rankoje nelaikė nei šaunamojo ginklo, nei žirklių, nei kito žalojančio įrankio. V. Z. yra įkyrus, nenuspėjamas. Vieną akimirką būna linksmas, kitą - agresyvus. Iki gruodžio 5 d. tarp jo ir V. Z. konfliktai, incidentai užfiksuoti nebuvo. 2018 m. gruodžio 5 d. paaiškinime policijai nurodė, kad tą savaitę, antradienį, rytinio susirinkimo metu direktorei buvo užsiminęs, jog Z. suagresyvėjo, dėl jo elgesio raštu į direktorę nesikreipė. Su pareikštu nukentėjusiojo atstovų ieškiniu susipažinęs, su neturtine 500 eurų žala nesutinka. Kreiptis į medikus dėl nukentėjusiojo padaryto jam sužalojimo jį pastūmėjo direktorės iškvietimas policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos. Į medikus kreipėsi po įvykio praėjus pusantros valandos, nes manė, kad skausmas praeis. Su psichikos negalią turinčiais asmenimis periodiškai nutinka tokių susidūrimų. Jis įvykio metu žurnalo nepildė, centro darbuotojai R. J. apie įvykį nieko nepasakė, informavo tik direktorę. Pirmiausia apie įvykį jis ir turėjo pasakyti direktorei, o ne aptarinėti su kitais darbuotojais. V. Z. periodiškai persekioja L. T.. Direktorė vienu momentu buvo sumaniusi drausminimo modelį agresyviems, nesilaikantiems taisyklių gyventojams - sukrauti gyvenimo kambariuose lagaminus, lyg dviem gyventojams lagaminai buvo sukrauti. Su direktore jo santykiai buvo įtempti. Direktorė keitė pareigybių aprašymus, jis nesutiko su pareigybėse nurodytais aprašais, prasidėjo psichologinis persekiojimas iš direktorės pusės, nuteikinėjo darbuotojus prieš jį. Direktorė grasino jį atleisti iš darbo, jei nesutiks su keičiamomis pareigybėmis, reikalavo jas pasirašyti. Pakvietusi į kabinetą, direktorė jam pasakė, kad jis bus atleistas pagal darbo kodeksą. Negalint to padaryti, nes jis augina mažametį vaiką, direktorė pasakė, kad stebės jį ir suras už ką atleisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo kaltė be paties D. U. parodymų įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusiojo V. Z. atstovė pagal įstatymą A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos santykiai su kaltinamuoju buvo darbiniai, nesakytų, kad jie piktuoju ar nepiktuoju. 2018 m. gruodžio 5 d. į ją kreipėsi darbuotojos R. Š., R. B. ir J. P. kartu su V. Z. ir parodė, kad jam ant kairės rankos dilbio mėlynė. V. sakė, kad tai padarė D.. V. buvo sunerimęs, klausė, ar D. daugiau jam nieko nepadarys. Centre nėra kitų asmenų, nei tarp dirbančių, nei tarp klientų, vardu D.. Kvietė greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Greitosios medikai suleido V.raminamųjų vaistų. Po to atvyko pareigūnai, ėmė parodymus iš D.. Po apklausos D. parašė prašymą, nurodė, kad nori kreiptis į gydymo įstaigą ir išvykęs, į darbą tą dieną nebegrįžo. Po įvykio D. U. atėjęs pas ją nebuvo, ji D. pakvietė tik atvykus policijos pareigūnams. Atvykus pareigūnams, D. U. žodžiu aiškino, kad buvo susistumdymas tarp V. ir jo, tačiau raštiški jo parodymai skyrėsi nuo išsakytų žodžiu. Po to D. savo paaiškinime nurodė, kad V. Z. jį sužalojo. Ant nukentėjusiojo rankos ji matė sužalojimą. Pagal Vidaus darbo tvarkos taisykles, jei yra įvykis, reikia paspausti pavojaus mygtuką. Mygtukai buvo patikrinti prieš gruodžio 5 d., jie veikė. Pavojaus mygtukus tikrino pavaduotoja V. U.. V. Z. yra įkyrokas, tai vyrauja verksmingumas, tai dainuoja, uždavinėja klausimus, nes jis viena ausimi beveik negirdi, stengiasi žiūrėti į lūpas, nori matyti veidą, kad suprastų atsakymą, klausimus vis kartoja, mėgsta atėjęs apsikabinti, sako, kad myli L.. L. yra centro gyventoja ir yra neveiksni. V. su L. turėjo artimus santykius, jis dėl to sako, kad myli L., prie jos eina, ieško kontakto. Iš V. pusės agresijos nebūna, dažniau jis yra kitų skriaudžiamas. Neigiamų įvykių žurnale daugiausia fiksuota, kad V. yra nukentėjęs asmuo. Ji duomenų, kad kas nors nuo V. būtų nukentėjęs, neturi. Iki įvykio jokių konfliktų tarp kaltinamojo D. U. ir nukentėjusiojo V. Z. nebuvo. Per rytinius darbuotojų susirinkimus kaltinamasis nėra minėjęs, kad turi problemų su V. Z.. Po policijos pareigūnų apklausos D., atėjęs į jos kabinetą, pranešė, kad nori kreiptis į gydymo įstaigą dėl sužalojimo. Mano, kad V. Z. negalėjo D. U. padaryti tokius sužalojimus. Kaip atsirado D. U. sužalojimai, pasakyti negali. V. Z. nėra agresyvus. V. diagnozuotas sunkus protinis atsilikimas, jo mąstymas kaip 5 metų vaiko, o vaikai meluoti nemoka. Neigiamų įvykių registracijos žurnalas neslepiamas, yra socialinių darbuotojų kabinete, padėtas arba lentynoje, arba ant palangės. Pats kaltinamasis yra daręs įrašus jame dėl kitų klientų. Iki to laiko kiti centro darbuotojai nebuvo iškėlę klausimų dėl V. Z. agresijos. D. iš tų darbuotojų, kuris dėl visų atvejų kreipiasi tik raštiškai. Nė vienas darbuotojas nėra tiek daug pateikęs tarnybinių pranešimų, prašymų, kaip D.. Susirinkimų metu D. jokių pasiūlymų, problemų, ar jų sprendimo būdų neišsakydavo, buvo linkęs tylėti. Dirbdamas D. dažnai sirgdavo, turi sveikatos problemų. Ji mano, kad D. nebuvo patenkintas savo darbu, nes norėjo socialinį darbą su klientais dirbti nuotoliniu būdu, dėl to kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Jai nesuprantami kaltinamojo teiginiai, kad jis po įvykio jos nerado. Jų įstaiga nedidelė, įsikūrusi viename aukšte. Ji tuo metu buvo darbe ir vaikščiojo įstaigos viduje, problemos ją surasti nebuvo. Dėl kaltinamojo pateiktų nuotraukų, kuriose matyti V. sužalojimas kitoje rankoje gali paaiškinti, kad tas įvykis buvo tiriamas, buvo nustatyta, kad tai padarė ne R. A., o kitas centro dienos klientas - R. M.. Centras padalintas į dvi dalis - nuolat gyvenantys ir atvykstantys asmenys. V. Z. yra centro gyventojas, jis neturi artimųjų, jo globėja - įstaiga. R. M. turi protinį sutrikimą, taipogi neveiksnus. V. Z. yra įkyrus ir tai galėjo turėti įtakos konflikto kilimui. Po įvykio dėl V. Z. buvo kreiptasi į psichiatrus, nes pakito jo psichoemocinė būsena. Taip pat išaiškėjo, kad bendrosios praktikos slaugytoja G. neteisingai, ne taip, kaip buvo paskyręs gydytojas, davė V. Z. vaistus, buvo duodama mažiau, nei paskirta. Slaugytoja G. rašė pasiaiškinimus ir yra įspėta dėl vaistų dozės sumažinimo. Daugiausiai D. U. bendrauja ir palaiko draugiškus santykius su darbuotojomis G. ir J.. Buvo fiksuotas atvejis, kai D. pirmadienį informavo, kad V. užpuolė L.. Aiškinosi dėl to įvykio aplinkybes. L. pasakė, kad D. jos prašė išprovokuoti V., jį paerzinti, kad jis būtų agresyvus. Apie tai L. buvo apklausta kelių darbuotojų, yra centre protokolas arba aktas. Visi darbuotojai yra apmokyti, kaip elgtis su agresyviais asmenimis, išlaiko testą. Kylant kokiai tai situacijai, reikia stengtis nuraminti, ramiai elgtis, neprovokuoti agresijos. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinę žalą sudaro padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai. Po įvykio V. Z. sveikata suprastėjo, jo pozicija dabar daugiau kaip gynybinė, neramus, nuotaikos labilesnės.
Liudytoja V. U. nurodė, kad ji dirba Jonavos neįgaliųjų centre socialine darbuotoja, yra pavaduotoja socialiniams reikalams. 2018 m. gruodžio 5 d., apie pirmą valandą, atbėgo verkdamas V. Z., rodė įgnybtą ranką ir sakė, ar daugiau neįgnybs, pasakė, kad tai padarė jų kolega D.. Ji pasitikslino, ar tikrai tai padarė D., V. patvirtino, kad taip. V. Z. žinojo kaltinamojo vardą, jis tik nesugebėjo paaiškinti vietos, kur jį sužalojo, sakė, kad koridoriuje. V. atbėgo rodydamas atidengtą ranką, matėsi aiški monetos dydžio apvali raudona žymė, juostelės, kurios mėlynavo. Nukentėjusysis buvo su jais visą laiką, iki atvyko medikai. Ji kaltinamojo nematė, pamatė tada, kai atvykę pareigūnai paprašė jį pakviesti. Kai pareigūnai apklausinėjo D., ji buvo kartu. D. pareigūnui žodžiu pasakė, kad įvyko susistumdymas. Tada D. pasiprašė išleidžiamas į tualetą, ten buvo keletą minučių ir grįžęs paprašė jos ir kolegės J. pasišalinti. Jai nebuvo žinoma, kad kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai, tuo metu jis neminėjo. Išvykus pareigūnams, D. atsiprašė iš darbo ir išėjo į gydymo įstaigą. Ji mano, kad jeigu būtų tikrai įvykęs konfliktas ir D. būtų buvęs V. Z. sužalotas, jis būtų atėjęs ir pasakęs apie tai, atmosfera nebūtų buvusi rami. Nemano, kad D.i buvo padaryti sužalojimai ar įvyko konfliktinė situacija, ji mano, kad tokius sužalojimus galėjo ir pats D. pasidaryti. Nukentėjusysis V. Z. centro globotinis, neveiksnus asmuo, labai jautri asmenybė, jo nuotaikos banguojančios, vieną akimirką jis gali būti labai laimingas, po akimirkos jau gali verkti. Jis labai jaudinasi dėl neturimo ryšio su šeima, jam labai svarbu, kad atvažiuotų brolis, aplankytų sesuo. Jis turi klausos negalią, su juo reikia garsiai kalbėti, neišgirdęs, kas jam sakoma, pradeda dar kartą klausinėti. Vis klausia, ar nepyksti. Jei V. supyksta, sugniaužia kumščius, apsisuka, vėl ateina, sako „nepyk“. Neigiamų įvykių registracijos žurnale įrašomi įstaigoje buvę incidentai. Visais atvejais V. būna nukentėjęs asmuo, būtent į jį būdavo išliejama agresija. Pagalbos iškvietimo mygtukai įstaigoje yra ir jie yra veikiantys. Kaltinamasis fiksuodavo įvykius neigiamų įvykių registracijos žurnale, net buvo pažymėjęs, kad kažkuris klientas nenori dalyvauti veikloje, tačiau šis incidentas nebuvo fiksuotas. D. U. yra kūrybingas, gali kurti spektaklius, parinkti tinkamą garso takelį, tačiau linkęs konfliktuoti, konfliktuodavo su kitais kolegomis, gaudavo iš jų raštus, kad kolega netinkamai elgiasi, rodo negražius gestus. Nusiskundimų dėl V. Z. jai neteko girdėti. V. Z. padidintą dėmesį rodo tik centro gyventojai L. T., nes jie buvo labai artimi. Ji sužinojo, kad D. U. apie vasario mėnesį prašė L., kad ši erzintų V. Z., jį išprovokuotų. Apie tai jai pasakė pati L., tai girdėjo psichologė V. M. ir direktorė. D. ne visada geba valdyti emocijas. Ji pati yra mačiusi situaciją, kai D. trankė duris, spardė šiukšliadėžę. Centro darbuotoja J., G. labiau bendravo su D.. G. yra gavusi įspėjimą dėl vaistų nukentėjusiajam davimo, jam buvo duodamas per mažas kiekis - vietoj dviejų tablečių, buvo duodama viena. Ji gali daryti tik prielaidas, jog G. galėjo norėti, kad vaistai nukentėjusiojo neveiktų. Įvykių registracijos žurnalas yra didžiajame socialinių darbuotojų kabinete ir jis įvykio dieną buvo. Po įvykio pablogėjo V. Z. sveikata, jis pasidarė neramus, nuolat verkia, nori būti vienas, pats pasiprašė gyventi vienas, matosi, kad jis jaučiasi blogai. V. Z. taiko užimtumą, veda pas psichologą. Apie gruodžio 5 d. įvykį direktorei pranešė ji ir J. Š.. Susirinkimai vyksta kiekvieną rytą, D. U. nekalbėdavo ir nėra minėjęs apie V. Z. agresiją. Darbuotoja G. jai yra sakiusi, kad jai gaila vaiko ir kad jam, t. y. D. U. gadinamas gyvenimas.
Liudytoja G. R. G. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba neįgaliųjų centre slaugytoja. 2018 m. gruodžio 5 d. ji turėjo nedarbingumą dėl direktorės elgesio su ja. Buvo incidentas, direktorė ją labai barė, ji gavo įspėjimą dėl visos šios situacijos turėjo rimtą išgyvenimą. Į darbą grįžo tiktai 2019 m. vasario 18 d. Apie įvykį neįgaliųjų centre jai pasakė paskambinusi R. J., nurodė, kad į centrą atvyko greitoji ir policija. Po kelių valandų ji susiskambino su D., jis pasakė, kad dėl jo ir V. incidento iškviesti pareigūnai įvykio konstatavimui. Daugiau apie įvykį ji nežino, taip pat nežino, kad D. buvo sužalotas. V. Z. visi vadina V., niekas jo kitaip nevadina. Jis yra jos pacientas. V. Z. iš vaikystės turi psichinę negalią, visiškai kurčias viena ausimi, kita silpnai girdi. V. Z. yra meilus, nori apkabinti, nori prisiglausti. Jis su ja niekada piktai nekalbėdavo, ją „mamka“ vadina, glaudžiasi. Ji jo neatstumia, nes atstūmus labai greitai supyksta. Ji yra mačiusi, kaip V. einant koridoriumi buvo užsimojęs trenkti N. M., bet jos nepalietė. Taip pat matė, kaip eidamas paskui V. U. buvo užsimojęs virš galvos kumščiu, bet nesudavė. V. Z. kovo 19 d. sakė, kad jeigu jis papjaus L., parodė pirštais sukryžiavęs kaip grotas, klausė, ar jam taip bus. Kita centro lankytoja pasakojo, kad V. Z. su žirklėmis puolė L.. Kai kurie lankytojai nori muštis, o V., matyt, turi baimės, jis pyktį laiko, bet veiksmų iki galo neatlieka. Gruodžio 13 d. pats V. buvo sumuštas gyventojo M. Š.. Prasidėjus įvykiams dėl D. bylos, ji pasidarė nebepageidaujama centre, gavo tris įspėjimus dėl darbo sutarties nutraukimo. Centro darbuotojai dirba su turinčiais negalią, nenuspėjamais žmonėmis. Ne viena darbuotoja yra gavusi mušti. Centro darbuotojams yra pravedami mokymai, jie laikė testą, kaip reikia dirbti su tokiais žmonėmis. Su neigiamų įvykių registracijos žurnalu nesusipažinusi, jo nėra mačiusi. Ji nėra mačiusi D. U. pikto, jos atžvilgiu jis labai švelnus.
Liudytoja R. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji neįgaliųjų centre dirba kineziterapeute. Jai žinoma, kad nukentėjo V.. Įvykio datos nepamena, žino, kad buvo pietų metas. V. Z. atėjo rodydamas ranką ir pasakė, kad taip padarė darbuotojas D.. Matėsi raudona rankos vieta, žnybio vietoje - mėlynė. Ji nufotografavo V. ranką. Tuo metu kaltinamojo nematė, jį pamatė po įvykio gal sekančią dieną. Centre yra neigiamų įvykių registracijos žurnalas, įvykio dieną ji viską parašė. V. Z. daug dėmesio reikalaujantis žmogus. Jis dažnai klausia, dažnai prieina. Jai teko pajusti jo įkyrumą, be ne agresiją. Nežinomi atvejai, kad jis ką nors būtų sumušęs. Ji centre dirba pusantrų metų. Per tą laikotarpį jai neteko matyti D. pikto ar agresyvaus. Centre yra įrengti pagalbos mygtukai, jie veikia, negirdėjo, kad neveiktų. Ji apie V. konfliktą su Taranenko negirdėjo.
Liudytoja R. N. parodė, kad su D. U. yra tekę konfliktuoti, ji su juo piktuoju. Gruodžio pradžioje ji su kolegomis pieš Kalėdas repetavo Kalėdų spektaklį. A. V. Z. patraukė rankovę ir parodė ranką, pasakė, kad padarė D.. Matėsi mėlynė. Po įvykio su D. nekalbėjo. Iš kliento pirminis pasakymas parodžius mėlynę buvo, kad tai padarė D.. Iš kolegos D. nusiskundimų nebuvo. Jai nebuvo žinoma, kad buvo sužalotas D.. Ji su D. dirbo 4 metus. Nesutapus jų nuomonėms, buvo juntamas iš D. pusės spaudimas, negražus, pašaipus, nepagarbus elgesys moteriai, išsireiškiant žodžiais, kreipiniais. Ji pastebėjo, kad po įvykio V. Z. pradėjo daugiau konfliktuoti su savo draugais, dažniau verkia, prašosi būti vienas, įvykis įtakojo jo elgesį. Buvo kreiptasi į psichiatrus, buvo koreguotas V. gydymas, skirta papildomų vaistų, jo savijauta ėmė gerėti. V. Z. ateina norėdamas kontakto, paima už rankos, jo neišklausius, nervinasi, jaudinasi, nori būti išklausytas, būna V. veido išraiška pikta. Būna ir konfliktinių situacijų, V. Z. yra tas, kuris nuo kitų daugiau nukenčia. Ji nėra girdėjusi, kad V. Z. kada nors būtų išsakęs grasinimus. Jai neteko girdėti, kad D. būtų minėjęs, jog V. Z. elgiasi agresyviai. Neigiamų įvykių registracijos žurnalas centre yra, pati į jį yra rašiusi. Šiuo metu žurnalas administracijoje. Pagalbos mygtukai yra ir jie veikia. Nemano, kad V. Z. galėtų apkalbėti D.. Kad V. meluotų, ji nėra susidūrusi. Jos nuomone, kaltinamajam nepatinka klientai. Darbuotoja G. V. Z. davė mažiau vaistų, nei buvo paskirta gydytojo. Aiškino, kad ne taip supratusi, manė, kad vaistų dozė turi būti mažesnė. Negali paaiškinti, kodėl G. neduodavo reikiamo kiekio vaistų, gal norėjo taip paveikti V. Z., kad šis būtų agresyvus. Jai yra žinoma iš V. U. pasakojimo, kad L. buvo prašoma provokuoti V. Z.. Ji matė, kaip V. priėjus prie L. pasikalbėti, L. liepdavo nelįsti.
Liudytojas E. Ž. parodė, kad jis dirba neįgaliųjų centre socialinio darbuotojo padėjėju apie tris metus. Repeticijos metu užėjo V., parodė ranką ir pasakė, kad padarė D.. Paties įvykio jis nematė, įvykių žurnale nerašė. Įvykių žurnalas yra darbo kambaryje ant palangės. Pagalbos mygtukas yra. V. Z. yra labai įkyrus, kalba, kas jam svarbu, labai neprigirdi, jam reikia kartoti kelis kartus. Su kaltinamuoju D. U. jis bendrauja tik darbo reikalais. Nepastebėjo nieko blogo, ne vienoje patalpoje abu dirba. V. Z. gražiai draugauja su L.. V. laukia iš L. teigiamo atsakymo, nebūna, kad L. pasakytų, jog jo nemyli. Būna, kad V. Z. grasina užsimodamas suduoti, tačiau pasimuisto ir nueina į šalį. Neteko girdėti, kad grasinimui naudotų žirkles. Pagalbos mygtukai veikia, jų veikimą tikrina kiekvieną rytą.
Liudytoja R. J. parodė, kad dirba neįgaliųjų centre virš 20 metų sandėlininke. Ji pamatė atvykusius policijos pareigūnus, girdėjo kalbas, jog kažkas įvyko tarp D. ir V.. Ji matė mėlynę ant V. rankos, V. rodė ranką, ką jis sakė, nepamena. Kai parodė ranką, ji jau žinojo apie konfliktą tarp D. ir V., sakė D. suspaudė V. ranką ir atsirado mėlynė. Po kiek laiko, atrodo tą pačią dieną, D. rodė lyg kairės pusės šoną. Matė kažkokius nubrozdinimus, sakė, kad susikibo, laikė V. už rankos, kad jis daugiau nieko jam nepadarytų, padarė mėlynę. V. Z. įkyrus, priekabus, jį pastoviai reikia gaudyti, stabdyti, supykęs rėkia, kad užmuš. Jam pasakius tai, kas jam nepatinka, supyksta, sugniaužia kumščius. Prieš ją Z. nebuvo naudojęs smurto. Jis sekioja L.. L. su juo elgiasi gražiai, nekonfliktuoja, būna išsigandusi. L. V. nėra sužalojęs. V. pakelia kumščius, lyg grasindamas suduoti ir tai pastoviai vyksta. Slaugytojos padėjėja pasakė V. apsirengti striukę, šis bėgo koridoriumi šaukdamas, kad ją užmuš. Ji matė jo agresijos priepuolių. Pagalbos mygtukai pernai buvo neveikiantys. Neigiamų įvykių registracijos žurnalu nesidomėjo, jo nėra mačiusi. Ji būna sandėlyje, ten yra kompiuteris, spausdintuvas. Kaltinamasis po įvykio buvo atėjęs pas ją kažkokių dokumentų atsispausdinti. Tuo momentu D. jai nieko nepasakojo, jo susijaudinimo nematė, jis prašė leisti atsispausdinti dokumentus. Paklausus, kas buvo, D. parodė. Kada ji buvo apklausta tyrėjos, gruodžio 5 d. įvykius prisiminė geriau. Nepamena, ar tą pačią dieną, ar kitą, kalbėjosi su D. U..
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3711/2018(02) nustatyta, kad V. Z. nustatyta kraujosruva kairiame dilbyje. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Duomenų apie susirgimus ir (ar) kitus faktus, dėl kurių tiriamasis negalėtų susižaloti, nėra. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 36).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 523/2019(02) nustatyta, kad D. U. konstatuotas odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su buku objektu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. gruodžio 5 d. Sužalojimas vienas, padarytas vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas tiek sudavus smūgį buku objektu, tiek pačiam D. U. dešine krūtinės puse atsitrenkus į buką objektą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktas) (2 t., b. l. 31).
2019 m. kovo 15 d. teismo medicinos specialisto Ž. M. dėl specialisto išvadoje Nr. G 523/2019(02) D. U. konstatuotų sužalojimų nustatyta, kad medicinos dokumentuose D. U. konstatuotas odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje, tačiau nenurodyta konkrečiai, kuriame krūtinės paviršiuje, t. y. ar priekyje, šone ar nugaroje. Todėl negali konkrečiai pasakyti, kokioje tarpusavio padėtyje esant padarytas sužalojimas. Nubrozdinimas krūtinės srityje galėjo būti padarytas ir įžnybiant plaštakos pirštais, nes plaštakos pirštai, nagai taip pat yra kieti buki objektai. Tarptautiniame ligų klasifikatoriuje TLK-10-AM nėra atskiro kodo odos nubrozdinimui. Odos nubrozdinimas įeina į krūtinės sumušimų sudėtį, todėl koduojant šį sužalojimą buvo parinktas kodas S20.2 – Krūtinės ląstos sumušimas (2 t., b. l. 35, 36).
2018 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 21–26).
2018 m. gruodžio 18 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta USB atmintinė su dviem vaizdo įrašais 10 ir 1 min. trukmės, pateikta 2018 m. gruodžio 5 d. Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro raštu Nr. 10V-200. 10 minučių trukmės 2018 m. gruodžio 5 d. vaizdo įraše užfiksuotas 13.55.42 val. įrašo laiku prie kabineto, apžiūros metu įvardinto numeriu 1, priartėjęs vyras Nr. 2 (D. U.). Kabineto tarpduryje jis stabteli, žvilgteli į tuo pat metu pro jį koridoriumi praeinantį vyrą Nr. 1 (V. Z.). Pastarajam praėjus pro kabinetą Nr. 1 ir einant koridoriumi, vyras Nr. 2 (D. U.) eina jam iš paskos. Vyras Nr. 1 (V. Z.) eidamas vis atsigręžia į vyrą Nr. 2 (D. U.). Abu nueina koridoriumi ir dingsta iš vaizdo kameros stebėjimo lauko (1 t., b. l. 103–111).
2019 m. sausio 18 d. ir 2019 m. sausio 23 d. daiktų apžiūros protokolais nustatyta, kad apžiūrėta USB atmintinė su keturiais vaizdo įrašais, 2019 m. sausio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad pateikta Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro direktoriaus pavaduotojos – liudytojos V. U..
Vaizdo įrašo apžiūros metu nustatyta, kad valandos trukmės vaizdo įraše „DVR_ch6_main_20181205130000_20181205140000.asf“ 2018 m. gruodžio 5 d. 13.50 val. įrašo laiku užfiksuotas V. Z., nueinantis Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro koridoriumi bei tuo pat metu D. U., įeinantis į užimtumo kabinetą ir 13.51 val. - išeinantis, grįžtantis atėjimo kryptimi. 13.55 val. įrašo laiku vėl matomas V. Z., kuris eina koridoriumi, dainuoja, stabteli kabineto tarpduryje ir nueina ta pačia kryptimi, kaip ir D. U. - 13.55.27 val. įrašo laiku dingsta iš vaizdo kameros fiksavimo lauko. 13.55.39 val. įrašo laiku, praėjus maždaug 12 sekundžių nuo V. Z. praėjimo pro vaizdo fiksavimo įrenginį, ekrano kairiame apatiniame kampe pirmiausia matomas D. U. drabužio fragmentas. D. U. prieina prie kabineto durų, žiūri ta kryptimi, iš kurios atėjo. Jam stovint tarpduryje, pro jį greitai, dideliais žingsniais, susiėmęs už rankos praeina V. Z.. D. U. jį palydi žvilgsniu, eina iš paskos. V. Z. eina atsisukdamas. D. U. prieina prie kabineto, esančio koridoriaus kairėje, durų, šiek tiek pastovi, įeina į kabinetą ir iki įrašo pabaigos (13.59.59 val.) iš jo neišeina. 13.58 val. koridoriuje vėl matomas V. Z.. Panašu, kad kažkam ranka rodo į duris kabineto, į kurį įėjo D. U.. Parodęs apsisuka ir nueina, netrukus grįžta, atidaro kabineto duris, pažiūri, duris uždaro, nueina (1 t., b. l. 140–183).
2019 m. vasario 25 d. Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro raštu Nr. 10V-35 nustatyta, kad prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikta globotinio V. Z. charakteristika, 2014 m. vasario 27 d. rekomendacija apgyvendinti globos įstaigoje, 2004 m. balandžio 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartis, ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos sutartis, 1991 m. kovo 19 d. Jonavos teismo sprendimas dėl V. Z. pripažinimo neveiksniu, darbingumo lygio pažyma, 2017 m. kovo 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimas, neigiamo pobūdžio įvykių ir jų pasekmių asmeniui (lankytojui) registracijos žurnalas, 2018 m. kasdienės priežiūros-slaugos registracijos žurnalas (1 t., b. l. 38–93).
2018 m. gruodžio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą – Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro direktorė A. M. prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikė 1991 m. kovo 19 d. Jonavos teismo sprendimą dėl V. Z. pripažinimo neveiksniu, 2004 m. balandžio 19 d. Jonavos r. apylinkės teismo nutartį, 2018 m. birželio 13 d. Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro direktoriaus įsakymą Nr. Į-1-36 dėl vidaus darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo, Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro vidaus darbo tvarkos taisykles, su kuriomis darbuotojai supažindinti pasirašytinai, 2018 m. gruodžio 5 d. Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro vidaus darbo tvarkos taisyklių nesilaikymo aktą, veiklos centro neigiamo pobūdžio įvykių ir jų pasekmių asmeniui (lankytojui) registracijos žurnalo įrašų kopijas (1 t., b. l. 112-–127).
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Kaltinamasis D. U. neigia atlikęs kaltinime nurodytą tyčinį smurtinio pobūdžio veiksmą neįgaliųjų veiklos centro globotinio V. Z. atžvilgiu bei nurodo, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir centro globotinio V. Z. įvyko incidentas, per kurį jis nukentėjusiajam neįžnybė, nukentėjusysis V. Z. jam grasino, po grasinimo sugriebė nagais už šono, stipriai sudavė per šoną, o jam atsisukus, sudavė nestiprų smūgį į ranką ar į petį, po to sugriebė jo ranką, o jis, paėmęs V. Z. ranką, ją tik nestipriai suėmė, po įvykio spaudė pagalbos mygtuką, bet jis neveikė, apie įvykį neigiamų įvykių registracijos žurnale neatžymėjo, žurnalą buvo seniai matęs, jo neieškojo, pamiršo. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip jo norą situaciją pateikti sau naudinga linkme, aiškinant, kad nukentėjusysis jam grasino ir jį užpuolė, o jis nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir taip išvengti atsakomybės. Teismas, nepaisant tokių kaltinamojo parodymų, visgi vertina, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.
Nukentėjusysis V. Z. teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, turi negalią dėl psichikos ligos, jis negali dalyvauti teismo posėdyje ir duoti parodymus. Nesant nukentėjusiojo parodymų bei liudytojų, tiesiogiai mačiusių visą įvykį ir galinčių patvirtinti ar paneigti kaltinamojo parodymus, kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus liudytojų ir kaltinamojo aiškinimų nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu. Apklausta nukentėjusiojo V. Z. atstovė pagal įstatymą A. M. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad nurodytą dieną centro darbuotojos R. Š., R. B. ir J. P. kartu su V. Z. jai parodė, kad V. ant kairės rankos dilbio mėlynė, V. buvo sunerimęs, sakė, kad tai padarė D. ir vis klausė, ar D. daugiau jam nieko nepadarys, ji įvykio išsiaiškinimui kvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Įstatyminė atstovė taip pat nurodė, kad atvykus pareigūnams D. U. žodžiu paaiškino, jog buvo susistumdymas tarp V. ir jo, tačiau raštu nurodė jau kitokias įvykio aplinkybes, teigdamas, kad jį sužalojo V. Z.. A. M. teigimu, V. Z. negalėjo sužaloti kaltinamojo, nes jis nėra agresyvus, duomenų, kad kas nors nuo V. Z. būtų nukentėjęs, ji neturi, dažniausiai V. yra kitų skriaudžiamas, o kaip atsirado D. U. sužalojimai, atsakyti negali. Taip pat įstatyminė atstovė nurodė, kad įvykio dieną pavojaus mygtukai veikė, socialinių darbuotojų kabinete yra ir įvykio dieną buvo neigiamų įvykių registracijos žurnalas, kuriame kaltinamasis ne kartą pats yra daręs įrašus dėl kitų centro klientų, tačiau 2018 m. gruodžio 5 d. kaltinamasis įvykio neužfiksavo. Taip pat ji nurodė, kad įvykio dieną ji visą laiką buvo darbe, vaikščiojo įstaigos viduje, ją surasti nebuvo jokių problemų. Nukentėjusiojo įstatyminės atstovės A. M. parodymus apie tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamojo, patvirtino ir teisme apklausti liudytojai: V. U., R. Š., R. N., E. Ž. ir R. J.. Liudytoja V. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad 2018 m. gruodžio 5 d., apie pirmą valandą, atbėgęs verkdamas V. Z. rodė atidengtą ranką, matėsi įgnybimas, klausė, ar daugiau neįgnybs, sakė, kad tai padarė D.. Liudytoja teigė, kad ant V. rankos matėsi aiški monetos dydžio apvali raudona žymė. Kaltinamojo ji nematė, pamatė tik tada, kai atvykę pareigūnai paprašė jį pakviesti. Taip pat minėta liudytoja nurodė, kad pareigūnų apklausiamas D. U. pasakė, kad su nukentėjusiuoju įvyko susistumdymas, išvykus pareigūnams, D. atsiprašė iš darbo ir išėjo į gydymo įstaigą. Liudytoja V. U. mano, kad jeigu būtų tikrai įvykęs konfliktas ir D. būtų buvęs V. Z. sužalotas, jis apie įvykį būtų informavęs, atmosfera nebūtų buvusi rami. Liudytoja nemano, kad V. Z. galėjo Deividą sužaloti, nes V. yra labai jautrus ir visais atvejais agresija būna išliejama ant V.. Liudytojos nuomone, sužalojimus, kurie konstatuoti kaltinamajam, galėjo pasidaryti pats kaltinamasis D.. Be to, ši liudytoja pažymėjo ir tai, kad kaltinamasis fiksuodavo įvykius neigiamų įvykių registracijos žurnale, tačiau šis incidentas žurnale nebuvo fiksuotas. Liudytoja R. Š. nuosekliai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme paaiškino, kad atėjęs V. Z. rodė ranką, ji matė paraudimą, įžnybimo vietoje buvo mėlynė, V. Z. sakė, kad taip padarė D.. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad neįgaliųjų centre yra neigiamų įvykių registracijos žurnalas, į kurį ji įvykio dieną parašė, apibūdindama nukentėjusįjį nurodė, kad jis reikalauja daug dėmesio, jai teko pajusti jo įkyrumą, tačiau agresijos patirti niekada neteko ir jai nėra žinomi atvejai, kad jis ką nors būtų sumušęs. Liudytoja R. N. patvirtino, kad matė V. Z. rankos sužalojimą –mėlynę, kurį parodė atėjęs V. Z. ir pasakė, kad tai padarė D.. Apie kaltinamojo D. sužalojimus ji nieko nežinojo, nusiskundimų iš D. nebuvo. Ji nėra girdėjusi, kad V. Z. kada nors būtų išsakęs grasinimus ar elgtųsi agresyviai, iš V. U. pasakojimo jai yra žinoma, jog centro gyventojos L. buvo prašoma specialiai provokuoti V. Z., kad jis būtų agresyvus. Minėta liudytoja pažymėjo, kad neįgaliųjų centro didžiajame kabinete yra neigiamų įvykių registracijos žurnalas, taip pat centre yra pagalbos mygtukai ir jie veikiantys. Liudytojas E. Ž. parodė, kad matė sužalotą nukentėjusiojo ranką, girdėjo jį sakant, kad tai padarė D.. Šis liudytojas taip pat tvirtino, kad neįgaliųjų centro patalpose, darbo kambaryje, yra neigiamų įvykių žurnalas, centre taip pat yra pagalbos mygtukai, kurie veikia, jų veikimą tikrina kiekvieną rytą. Analogiškus parodymus liudytojas davė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Ant nukentėjusiojo rankos mėlynę matė ir liudytoja R. J., kuri apklausiama parodė, kad kaltinamasis D. U. jai pasakė, jog jis susikibo su V., laikydamas V. už rankos, kad daugiau nieko jam nepadarytų, padarė jam mėlynę. Taip pat ši liudytoja nurodė, kad ji girdėjo kalbant, jog D. suspaudė V. ranką ir atsirado mėlynė, taip pat ši liudytoja aiškino, kad po kiek laiko, lyg tą pačią dieną, D. jai rodė lyg kairės pusės šoną, matė kažkokius nubrozdinimus. Šie liudytojos parodymai paneigia kaltinamojo teiginius, kad jis nukentėjusįjį švelniai suėmė už rankos ir nestipriai patraukė, neįžnybė jam, mėlynės nepadarė. Taip pat liudytojos R. J. parodymai paneigia kaltinamojo aiškinimą, kad jam po įvykio užėjus į sandėlį atspausdinti dokumentų, sandėlyje nieko nebuvo, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia liudytojos R. J. parodymai, kur ji apklausiama nurodė, kad kaltinamasis po įvykio atėjo į sandėlį ir jos paprašė leisti atsispausdinti dokumentų, apie įvykį nieko nepasakojo, susijaudinęs nebuvo. Teismas tiki šiais liudytojos parodymais, nes jie neprieštarauja ir kaltinamojo parodymams, kur jis nurodė, kad iš karto po įvykio ėjo spausdinti dokumentų. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti šiais anksčiau išanalizuotais nuosekliais nukentėjusiojo įstatyminės atstovės bei liudytojų V. U., R. Š., R. N., E. Ž. parodymais, nes šie parodymai esminėse detalėse sutampantys. Anksčiau minėtus nukentėjusiojo įstatyminės atstovės bei liudytojų, kurie matė kraujosruvą ant nukentėjusiojo rankos, parodymus patvirtina ir bylos rašytinė medžiaga - būtent specialisto išvada Nr. G3711/2018(02), kurioje aiškiai užfiksuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai (kraujosruva kairiame dilbyje) ir padaryta išvada, kad sužalojimas padarytas buku daiktu, galėjo būti patirtas dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 36), bei teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad įvykio dieną nukentėjusysis V. Z. iki 13:55 val. yra geros nuotaikos, vaikšto koridoriumi, dainuoja, stabteli kabineto tarpduryje ir nueina ta pačia kryptimi, kaip ir D. U.. 13.55.27 val. įrašo laiku nukentėjusysis ir kaltinamasis dingsta iš vaizdo kameros fiksavimo lauko, 13.55.39 val. įrašo laiku, praėjus maždaug 12 sekundžių nuo V. Z. praėjimo pro vaizdo fiksavimo įrenginį, ekrane pirmiausia matomas D. U. drabužio fragmentas, D. U. prieina prie kabineto durų, žiūri ta kryptimi, iš kurios atėjo, jam stovint tarpduryje, pro jį greitai, dideliais žingsniais, susiėmęs už rankos praeina V. Z., D. U. jį palydi žvilgsniu, eina iš paskos, V. Z. eina atsisukdamas, D. U. prieina prie kabineto, esančio koridoriaus kairėje durų, šiek tiek pastovi, įeina į kabinetą ir iki įrašo pabaigos iš jo neišeina. 13.58 val. koridoriuje vėl matomas V. Z., kuris kažkam ranka rodo į kabineto duris, į kurį įėjo D. U.. Taigi, vaizdo įrašu objektyviai nustatyta, kad V. Z. rankos sužalojimą patyrė 13.55 val. koridoriaus gale, kaltinamajam būnant šalia.
Teismas taip pat pažymi, kad byloje nesurinkta, o kaltinamasis taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytą įvykio eigą, išskyrus medicininius dokumentus, kuriuose D. U. konstatuotas odos nubrozdinimas krūtinės dešinėje pusėje. Nors kaltinamasis teigė pats buvęs užpultas nukentėjusiojo einant koridoriumi, buvo jo sužalotas, tačiau negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl iš karto apie įvykį, apie neva jam padarytus sužalojimus nepranešė neįgaliųjų veiklos centro direktorei ar kitiems centro darbuotojams, nespaudė pagalbos mygtuko, (paneigta kaltinamojo versija, kad mygtukas neveikė), apie įvykį neatžymėjo neigiamų įvykių žurnale, nekvietė medicinos pagalbos, nevyko iš karto po įvykio į medicinos įstaigą, o kreipėsi tik po to, kai dėl įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai ir jis buvo apklaustas. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo teisiamajame posėdyje iškelta versija, kad nukentėjusysis jam grasino ir jį sužalojo, yra neįtikinama ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Specialisto išvadoje konstatuota, jog sužalojimas vienas, padarytas vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas tiek sudavus smūgį buku objektu, tiek pačiam D. U. dešine krūtinės puse atsitrenkus į buką objektą. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį po neva patirtų sužalojimų, kuris matosi iš peržiūrėto vaizdo įrašo, kaltinamasis ramiai vaikščioja po centrą, nueina į kabinetą, iš ten išeina po 15 minučių, bei į liudytojos R. J. parodymus teisiamojo posėdžio metu, kur ji nurodė, kad po įvykio į jos kabinetą atėjęs D. U. nebuvo susijaudinęs, prašė leisti atsispausdinti dokumentus, apie įvykį tą dieną nieko nepasakojo, bei specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis, jog sužalojimas taip pat galėjo būti padarytas ir pačiam D. U. dešine krūtinės puse atsitrenkus į buką objektą, negali atmesti prielaidos, jog kaltinamasis D. U. specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus galėjo pasidaryti ir pats.
Visuma išdėstytų aplinkybių leidžia teismui daryti išvadą, jog smurto veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko kaltinamasis iš esmės be jokios priežasties, galimai kaip priežastį panaudojant menkavertę dingstį – galimą nukentėjusiojo įkyrumą, kas ir buvo akcentuojamas visų byloje apklaustų asmenų. Akivaizdu, kad kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo - pirštais įžnybė veikdamas ne noro apsiginti, bet pykčio.
Apklausta liudytoja R. J., duodama parodymus teisme, taip pat nurodė, kad V. Z. įkyrus, priekabus, supykęs rėkia, kad užmuš, yra mačiusi jo agresijos priepuolius, tačiau prieš ją smurto nėra panaudojęs. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad centre pagalbos mygtukai pernai buvo neveikiantys, neigiamų įvykių registracijos žurnalo nėra mačiusi. Tačiau teismas šiuos liudytojos R. J. parodymus nelaiko visiškai nuosekliais, nes jie akivaizdžiai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo įstatyminės atstovės A. M., liudytojų V. U., R. Š., R. N., E. Ž. parodymams, kurie tvirtino, kad pagalbos mygtukai neįgaliųjų centre veikiantys ir įvykio metu veikė. Akivaizdu, kad liudytoja R. J. šiais savo prieštaringais parodymais bylos teisminio nagrinėjimo metu siekia padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką. Teismas liudytojos R. J. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. R. G. parodė, kad įvykio dieną jos nebuvo darbe, ji sirgo, apie įvykį sužinojo iš R. J. telefoninio skambučio, po kelių valandų ji susiskambino su D. U., pastarasis pasakė, kad dėl jo ir V. incidento iškviesti policijos pareigūnai, daugiau apie įvykį nežino, taip pat nežino, kad D. buvo sužalotas. Be to, minėta liudytoja nurodė, kad V. Z. su ja niekada piktai nekalba, ją vadina „mamka“, yra meilus, tačiau prieš kitus darbuotojus būna piktas, ne kartą buvo užsimojęs suduoti, bet jų nepalietė, nes yra bailus, laiko pyktį, bet veiksmų iki galo neatlieka. Minėta liudytoja, apibūdindama kaltinamąjį D. U., pažymėjo, kad jo pikto nėra mačiusi, su ja D. U. elgiasi švelniai. Teismas konstatuoja, kad šie liudytojos G. R. G. parodymai nėra informatyvūs, ši liudytoja pateikė daugiau charakterizuojančio pobūdžio aplinkybes apie nukentėjusįjį ir kaltinamąjį, jos parodymai nėra reikšmingi paneigiant ar patvirtinant smurto naudojimo faktą. Be to, kaip matyti iš šios liudytojos parodymų, ji, kaip ir kaltinamasis, pabrėžia nukentėjusiojo konfliktinį būdą ir, jų nuomone, negerus poelgius, tačiau šios liudytojos nurodytas aplinkybes ir kaltinamojo teiginius, kad nukentėjusysis būna agresyvus, nepatvirtina nei nukentėjusiojo įstatyminės atstovės A. M., nei apklaustų liudytojų V. U., R. Š., R. N. parodymai, nei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Apklausta teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. M. nurodė, kad nukentėjusysis nėra agresyvus, priešingai, jis yra labai jautrus ir ji duomenų, kad kas nors nuo jo būtų nukentėjęs, neturi, tokių duomenų jai nėra pateikęs ir pats kaltinamasis D. U.. Liudytoja V. U., apklausiama teisme, taip pat akcentavo nukentėjusiojo jautrumą, nurodė jo jaudulį dėl neturimo ryšio su šeima bei jo įkyrumą, kada jis, turėdamas klausos negalią ir neišgirdęs, kas jam sakoma, klausinėja viską iš naujo, vis klausia, ar ant jo nepyksta. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad neigiamų įvykių registracijos žurnale įrašai rodo, kad visais atvejais V. būna nukentėjęs asmuo, būtent į jį išliejama agresija, tačiau nusiskundimų dėl V. Z. elgesio jai taip pat nėra tekę girdėti. Priešingai, minėta liudytoja kaip linkusi konfliktuoti asmenį apibūdino būtent kaltinamąjį D. U., nurodydama, kad jis dirbdamas konfliktuodavo su kitais kolegomis, gaudavo iš kolegų nusiskundimus apie jo elgesį, apie jo rodomus negražius gestus. Ne visai iš teigiamos pusės kaltinamąjį apibūdino ir liudytoja R. N., kuri apklausiama teisme, nurodė, kad kaltinamasis yra mėgstantis pašiepti bei stokojantis pagarbos asmuo. Liudytoja mano, kad kaltinamajam nepatiko jo darbas, nes jis netoleruodavo klientų, reikšdavo jiems neapykantą. Taip pat ši liudytoja nurodė, kad kaltinamasis niekada neminėjo, kad V. Z. elgtųsi agresyviai. Nukentėjusįjį, kaip dėmesio reikalaujantį asmenį, apibūdino ir liudytoja R. Š. teismo posėdžio metu, tačiau, kad nukentėjusysis būtų agresyvus, teismui tokių aplinkybių nenurodė. Taigi, šie išanalizuoti nukentėjusiojo atstovės bei minėtų liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo bei liudytojos G. R. G. parodymus apie nukentėjusiojo agresyvumą. Apklausti liudytojai, nukentėjusiojo atstovė, patvirtino, kad pas nukentėjusįjį vyrauja nuotaikų kaita, tai jis juokiasi, tai verkia, tačiau iš esmės, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus anksčiau kokį nors konfliktą tarp centro gyventojų, kaltinamojo bei kitų neįgaliųjų centre dirbančiųjų su nukentėjusiuoju V. Z.. Tokių duomenų taip nėra užfiksuota ir neigiamų įvykių žurnale, kuris neįgaliųjų centre pildomas centro darbuotojų, tame tarpe ir paties kaltinamojo D. U..
Teismas akcentuoja, kad kaltinamasis raštiškai 2018 m. birželio 13 d. buvo supažindintas su Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro direktorės 2018 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. Į-1-36, kurių 57 punktas numato, jog visi neigiami ir neįprasti įvykiai turi būti registruojami Neigiamo pobūdžio įvykių ir jų pasekmių asmeniui registracijos žurnale, o 69 - ame minėtų taisyklių punkte nurodyta, jog socialiniai darbuotojai ir socialinio darbuotojo padėjėjai savo darbo metu yra atsakingi už jiems patikėtų klientų saugumą ir sveikatą, pastebėjus negaluojantį lankytoją, turi kreiptis į bendrosios praktikos slaugytoją, jai nesant, pranešti administracijai ir kviesti greitąją medicinos pagalbą ( t. 1 b. l. 120-123). Iš šių taisyklių, su kuriomis buvo supažindintas kaltinamasis, turinio akivaizdu, kad jam buvo žinoma, kaip jis turi elgtis esant ypatingai situacijai, tačiau kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, jis šių taisyklių nuostatų nepaisė. Kad ir tikint kaltinamojo pateikta versija, jog jam buvo grasinama, buvo naudojamas fizinis smurtas, tokie kaltinamojo, turinčio aukštąjį išsilavinimą, praėjusio specialius mokymus, susipažinusio su Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, o tai reiškia gerai žinančio, kaip reikia elgtis su protinę negalią turinčiais asmenims, bei būnant pranašesniam tiek fiziškai, tiek protiškai už nukentėjusįjį, smurtiniai veiksmai negalėtų būti pateisinami.
Anksčiau aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad D. U. 2018 m. gruodžio 5 d. apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini), dirbdamas (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš (duomenys neskelbtini) V. Z., pirštais įžnybdamas į nukentėjusiojo V. Z. kairiąją ranką padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai įrodo, kad jis nukentėjusiajam sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo D. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytas BK 41 straipsnyje, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, motyvus, stadiją, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, jo asmenybę.
D. U., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas dėl asmeninių priežasčių prieš neįgaliųjų veiklos centro globotinį, anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 65), yra vedęs, augina mažametį vaiką, nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 62), nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.
Parinkdamas D. U. bausmės rūšį teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 55 straipsniu, kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimo nesusijusias bausmes. Teismas neturi motyvų parinkti D. U. su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Viešųjų darbų bausmė skiriama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka. Kaltinamasis teismo posėdžio metu neišreiškė sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, todėl neesant kaltinamojo sutikimo, ši bausmė negali būti skiriama.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, jam turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artimesnis minimaliam.
BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog D. U. yra tikslinga įpareigoti pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 23 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 ² straipsnyje ir uždrausti 2 metams D. U. dirbti socialinį pedagoginį darbą, atsižvelgiant į tai, kad D. U. padarė nusikalstamą veiką darbinės veiklos srityje - dirbdamas (duomenys neskelbtini) globotinio atžvilgiu. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, taip pat nėra duomenų, kad jis anksčiau būtų baustas dėl netinkamo elgesio su neįgaliųjų centro kolegomis ar lankytojais, yra sukūręs šeimą, nors ir nedirba, tačiau yra registruotas užimtumo tarnyboje, veika daugiau atsitiktinio pobūdžio, teismas mano, kad prokuroro prašomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir kaltinamojo asmenybei, ir prieštarautų teisingumo principui.
Nukentėjusiojo V. Z. įstatyminis atstovas Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centras, atstovaudamas nukentėjusiojo interesus pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš civilinio atsakovo D. U. 500 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad 2017 m. kovo 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinės bylos Nr. 2YT-524-490/2017), V. Z. pripažintas neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse.
Ieškinyje nurodė, kad V. Z. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų - patirto sužalojimo, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis yra ribotų protinių galimybių, itin jautriai reaguoja į aplinką, fizinį skausmą, stipriau nei įprastai išgyvena įtampas. Po 2018 gruodžio 5 d. įvykio V. Z. ilgai verkė, nuolat rodydavo skaudančią ranką, jautėsi ir iki šiol jaučiasi nesaugus. Nukentėjusysis yra pastovus (duomenys neskelbtini) gyventojas, kitų artimųjų, kurie galėtų juo pasirūpinti, pas kuriuos galėtų gyventi, jis neturi. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, patirta dvasinė trauma, jo gyvenamojoje aplinkoje, ir tai padarė asmuo, kuriuo jis pasitikėjo, kas tuo pačiu dar labiau didina jo nesaugumo jausmą bei išgyvenimus. Po įvykio V. Z. tapo labiau pažeidžiamas, prašėsi gyventi vienas, išgyveno tam tikrą ligos paūmėjimą, buvo vedamas pas psichiatrą ir psichologą, buvo koreguojami vaistai. Jo patirti išgyvenimai jam yra labai stiprūs ir reikšmingi, su jais susidoroti jam yra sudėtinga. Kaltininko veiksmai sukėlė rimtas emocines pasėkmes asmeniui, priklausančiam itin jautriai socialinei grupei, kurios nariai negali patys savimi pasirūpinti, yra bejėgiški prieš fiziškai ir protiškai sveikus ir smurtą jų atžvilgiu naudojančius asmenis.
Kaltinamasis nesutiko su ieškiniu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli.
Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajam V. Z. dėl kaltinamojo tyčinių, veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (1 t. b. l. 36, specialisto išvada). Kaltinamasis neteisėtus veiksmus atliko prieš labai pažeidžiamą, psichiškai neįgalų asmenį. Neabejotinai aišku, kad jo patirti išgyvenimai yra daug didesni, nei sveiko žmogaus. Nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė ir fizinį skausmą. Atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu kaltininko veiksmu. Taip pat neabejotina, kad dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos nukentėjusiojo gyvenamojoje aplinkoje, dar labiau padidino jo psichologinį ir fizinį nesaugumą. Be to, nukentėjusįjį sužalojo centro darbuotojas, t.y. asmuo, kuriuo jis pasitikėjo. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam, turinčiam psichinę negalią tyčiniais kaltinamojo veiksmais padaryto sužalojimo sunkumą ir pobūdį, taip pat įvertindamas aplinkybę, kad kaltinamasis yra sveikas, galintis dirbti, jauno amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiojo įstatyminio atstovo reikalavimas priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nėra per didelis yra tenkintinas pilnai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas
advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Prašomos priteisti advokato atstovavimo bei suteiktų teisinių paslaugų 1500 Eur dydžio išlaidos. Byloje pateikti dokumentai, patvirtinantys turėtas išlaidas, t. y. 1500 Eur sumos sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2019/05/02V bei mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centras L. K. sumokėjo 1500 Eur pagal 2019 m. balandžio 10 d. teisinių paslaugų sutartį.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011). Dėl šių aplinkybių, teismas, spręsdamas išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą (byloje yra pateiktas civilinis ieškinys, kurio apimtis nedidelė, byla nebuvo sudėtinga, ypatingų specialių žinių nereikėjo iš viso įvyko 2 teisiamieji posėdžiai, viso posėdžiai truko apie 8 valandas), teismas mažina bylinėjimosi išlaidų dydį iki 800 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. U. civilinio ieškovo atstovo naudai (BPK 103 straipsnis, 106 straipsnio 2 dalis).
D. U. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 vnt. USB atmintinių su vaizdo įrašais – pakuotėje Nr. 1, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:
per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
nuo 23 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Visiškai patenkinti Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro civilinį ieškinį ir iš D. U. priteisti V. Z. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo D. U. civilinio ieškovo atstovui - Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centrui 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 2 vnt. USB atmintinių su vaizdo įrašais – pakuotėje Nr. 1, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.