- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 1-3432-919/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01486-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Nukentėjusysis
- M. Š.
- Kaltinamasis
- R. A.
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai M. Š., gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas (2013-11-07 baudžiamoji byla pagal LR BK 140 str. 2 d. nutraukta kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. 2014 m. gruodžio 05 d., apie 23.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, savo sugyventinei M. Š. tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, po to tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į dešinį šoną, tokiu būdu mušdamas nukentėjusiąją sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Kaltinamasis R. A. teisme kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad įvykus šeimyniniam konfliktui sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei, labai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido.
Nukentėjusioji M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai pirmas kartas kada sugyventinis prieš ją smurtavo, mano, kad kaltas alkoholis. Atleido kaltinamajam ir susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamajam R. A. visiškai pripažinus padarytą nusikalstamą veiką, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
- M. Š. pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad 2014-12-05 apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos sugyventinio R. A., gim. (duomenys neskelbtini), kolo žodinis konfliktas, o jo pasėkoje, pastarasis, sudavė jai kumščiu į nosį ir į dešinį šoną. Dėl tokio jo elgesio ji patyrė fizinį skausmą, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 3).
- Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2014-12-05 apie 23.40 val. gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus sugyventinis smurtauja prieš sugyventinę. Įvykio vietoje M. Š. nurodė, kad tarp jos ir sugyventinio kilo konfliktas, kurio metu šis sudavė į veidą, nosį. Smurtu įtariamas asmuo – R. A. – įvykio vietoje paaiškino, kad neranda bendro skalbos su savo moterimi, daugiau nieko neaiškino. Dėl šio įvykio jis buvo pristatytas į Santakos PK (b.l. 10-11).
- Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta – laiptinė, esanti (duomenys neskelbtini) ir jame esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5).
- Nukentėjusiosios M. Š. parodymais, kad 2014-12-05 apie 23.00 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis R. A. susimušė su tuo metu kartu su juo alkoholį vartojusiu savo draugu, kurio ji nepažįsta, tačiau girdėjo iš R,, kad jo vardas lyg ir A.. Dėl to ji iškvietė policiją, ir bandė juos išskirti. Tuomet sugyventinis ją užsipuolė ir jiems išėjus iš buto, minėto namo laiptinėje, jai vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, tai jai sukėlė fizinį skausmą taip pat vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į dešinį šoną, tai jai taip pat sukėlė fizinį skausmą. Po to, jis sugrįžo atgal į butą ir apytikriai po 10 min. atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Kiti asmenys to momento kai buvo smurtaujama nematė. Sužalojimų mastui nustatyti pas teismo medicinos tarnybos specialistus nenuvyko, nes jokių smurto žymių neliko. Taip pat papildo, kad panašūs konfliktai buvo kilę ir anksčiau, tačiau į policiją nesikreipė. Šiuo metu gyvena kartu minėtame bute, nesipyksta (b.l. 6, 7).
- Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1293, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2014-12-06 00:41:52 val. R. A. nustatytas 3,66 proc. (promilių) girtumas (b.l. 17)
- R. A. laikinai sulaikytas 2014-12-05 23.40 val., paleistas – 2014-12-06 16.15 val. (b.l. 16; 23).
- R. A. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 24-25).
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo R. A. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios M. Š. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad R. A. 2014 m. gruodžio 05 d., apie 23.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, savo sugyventinei M. Š. tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, po to tyčia vieną kartą sudavė kumščiu į dešinį šoną, tokiu būdu mušdamas nukentėjusiąją sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.), kadangi tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 20 str.).
R. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, suprato savo veikos žalingą poveikį, nurodė, kad taip pasielgė dėl girtumo.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. A. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš moterį - savo sugyventinę, į tai, kad nukentėjusioji jam atleido. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – 2013-11-07 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 str. pagrindais, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau neteistas (b.l. 27). Nebaustas administracine tvarka (b.l. 31), nedirbantis, priklausomybės ligų centre registruotas (b.l. 352), skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 39), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, R. A. paskyrus laisvės apribojimo bausmę skiriant įpareigojimus, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą. Taip pat teismas sprendžia, kad viešųjų darbų bausmė neskirtina, kadangi kaip teismo posėdžio metu nurodė kaltinamasis ir nukentėjusioji, R. A. dirba pavienius darbus, uždirba pragyvenimui, todėl paskyrus viešųjų darbų bausmę stipriai nukentėtų šeimos biudžetas, kaltinamasis negalėtų uždirbti lėšų pragyvenimui. Teismo nuomone R. A. netaikytinos BK 38 str., nuostatos, kadangi kaltinamasis anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius ir nepraėję keturi metai.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, R. A. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2014-12-05 iki 2014-12-06 (viena para).
Turtui areštas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Byloje 2014-12-11 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4690 (b.l. 44), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Tomas Liutauras Petkauskas teikė antrinę teisinę pagalbą R. A. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014-12-11 dienos sudaro 80 litų.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto R. A. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. A. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tris mėnesius.
Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant R. A. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose tris mėnesius.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti R. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-12-05 iki 2014-12-06 (viena para).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. A. nepriteisti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.