- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- e2YT-9425-328/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05978-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- V. Č., I. Č., S. Č., D. Č., A. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vitės valdos“
suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui L. A.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. Č., I. Č., D. Č., A. Č., V. Č., S. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Vitės valdos“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, jog mūriniai sandėliukai, pažymėti pridedamame plane, esantys prie namo adresu (duomenys neskelbtini), yra naudojami daugiau kaip septynis metus buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini), savininkų krosninio kuro laikymui.
Pareiškime nurodė, jog namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1900 – 1905 m. laikotarpiu. Nuo pat pastatymo momento šiame name yra tik krosninis šildymas. Daugiabučiame name gyvena trečioji pareiškėjų giminės karta. Lietuvai būnant tuometinėje Tarybų Sąjungoje miesto valdžia papildomai prie namo pastatė mūrinius sandėliukus tam, kad gretimų namų, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai galėtų tvarkingai sandėliuoti būtų šildymui, šaltuoju metu laiku, malkas arba akmens anglis, nes pačiuose namuose nebuvo numatyta tam tikslui kuro saugojimo patalpų. Namą, adresu (duomenys neskelbtini), ilgus metus administruoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau –UAB) „Vitės valdos“. Šios bendrovės darbuotojai neturėjo jokių pretenzijų dėl pastatytų mūrinių sandėliukų ir neprieštaravo tam, kad namo gyventojai juos naudotų pagal tiesioginę paskirtį. Nurodė, jog su namo (duomenys neskelbtini), gyventojomis R. A. T. (butas Nr. 7) 1992 metais ir S. S. (butas Nr. 11) 1997 metais, buvo sudarytos sandėliuko perleidimo sutartys pagal kurias už piniginį atlygi buvo užleisti joms priklausantys sandėliukai, nes jos su artimaisiais tuo metu ketino įsivesti elektrinį šildymą arba išviso išsikelti gyventi į kitą vietą, todėl turimi sandėliukai jau joms buvo nereikalingi. Papildomai nurodė, jog nors sandėliukai nėra tinkamai apskaityti, yra sudedamoji tinkamo gyvenamojo namo eksploatavimo dalis, nes tik ten galima laikyti šaltam metų sezonui skirtą kurą, Mano, jog teismo sprendimas būtų pakankamas teisinis pagrindas pagaliau išjudinti ir išspręsti problemą, nes name gyvena nepasiturinčios šeimos, kurios savo lėšomis negali įsivesti kito tipo šildymą, todėl kroninis namo šildymo būdas lieka vieninteliu įmanoma (realia) priemone nesušalti žiemą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, jog sutinka su pareiškėjų pareiškime nurodyta aplinkybe, jog ginčo statinys buvo pastatytas už tuometines valstybines lėšas. Klaipėdos miesto savivaldybė, būdama neprivatizuoto valstybinio turto valdytoja bei vykdydama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 103 „Dėl teritorijos tarp Naujosios Uosto, Gegužės, Puodžių ir Naujojo Sodų gatvių detaliojo plano“ (toliau – detalusis planas) sprendinius, nugriovė ginčo statinį. Detaliojo plano grafinėje dalyje ginčo statinys pažymėtas „39“ geltona spalva, kaip griautinas statinys. Detaliojo plano lentelėje taip pat paaiškinta, jog „39“ objektas yra griautini menkaverčiai sandėliukai, stovintys šalia rekonstruotinos transformatorinės. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai informavus apie naujas aplinkybes, mano, jog neliko ginčo dalyko. Papildomai nurodė, jog privatizavimo procese taikytini specialieji teisės aktai nustatė priešingą, nei įtvirtintas 1964 m. civilinio kodekso 153 straipsnyje, principą, t. y., kad nuosavybės teisė įgyjama tik į privatizuojamą daiktą (tiek pagrindinį, tiek antraeilį) konkrečiai nurodžius jį sutartyje, jį įkainojus ir už jį sumokėjus. Pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, jog paveldėtas būstas (duomenys neskelbtini) buvo anksčiau privatizuotas kartu su kokiais nors priklausiniais. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, jog buvo kreiptasi į VĮ Registrų centras informacijos apie ginčo statinio istorinius duomenis. Tai, kad ginčijami ginčo patalpa neįregistruoti dar nereiškia, jog VĮ Registrų centras neturi jokių istorinių duomenų. Nurodė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos su atsiliepimu pateiktuose oficialiuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose ir kadastro žemėlapiuose ginčo statinys nėra užfiksuotas kaip kurio nors gyvenamojo namo priklausinys – bendrojo naudojimo objektas. Nurodė, jog pareiškėjai reiškia pretenzijas į ginčo statinį, kurio žinoma vieta yra tik apytikslė, ir kurio negalima identifikuoti, t. y. neaišku, ar po teismo sprendimo atlikti kadastriniai matavimai bus to paties ginčo statinio.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Vitės valdos“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 dalis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 dalis), prašymų negauta.
Teismo posėdyje pareiškėjas V. Č. papildomai paaiškino, jog į teismą kreipėsi tada, kai pamatė, jog sandėliukus ketinama nugriauti. Nurodė, jog sandėliuką turėjo nuo senų laikų. Sandėliukus prižiūrėjo, remontavo. Nori nustatyti faktą, kad sandėliukus naudojo. Mano, jog jei savivaldybė sandėliukus nugriovė, turėjo pasirūpinti, kur jis turi laikyti malkas šildymui. Prašo pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdyje pareiškėjas S. sutiko su pareiškėjo V. Č. paaiškinimais. Papildomai nurodė, jog nugriovus sandėliukus susidūrė su problema, kur laikyti malkas, kurą būsto šildymui. Norėtų, kad sandėliukus jiems atstatytų atgal arba pateiktų šildymo formos alternatyvą (pravestų dujas ar pan.). Sandėliukus naudojo nuo pat senų laikų. Prašo pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. Č. teismo posėdyje papildomai paaiškino, jog neturi kur laikyti kietojo kuro šildymui. Sandėliukus naudojo iš senų laikų. Niekas nesiūlė jų įteisinti. Prašo pareiškimą tenkinti.
Teismo posėdyje pareiškėjas V. Č. paaiškino, jog į namą įsikėlė nuo 1969 m. Butas priklausė jam ir uošviui. Kai uošvis gavo kitą butą, visą butą gavo V.. Nuo senų laikų jiems buvo priskirtas sandėliukas. Namų valdyba priskyrė. Paaiškino, jog į rūsį negali malkas sudėti, nes jiems nepakas vienam sezonui, tokia masė ten netelpa. Ten niekada nebuvo malkų. Nurodė, jog sandėliukus remontavo. Mano, jog turi sandėliukus atstatyti, arba jiems pastatyti garažą, kad turėtų kur laikyti kurą. Prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepimą ir jame nurodytus argumentus. Mano, jog pareiškimas nepagrįstas. Teismas turėtų nutraukti bylą, kadangi neliko ginčo dalyko. Papildomai paaiškino, jog patys pareiškėjai nurodė, jog pastate yra rūsys, palėpė. Mano, jog kurą galima laikyti rūsyje. Atkreipė dėmesį, jog rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti dujų balionus, sprogiąsias medžiagas, draudimo laikyti kietąjį kurą nėra. Mano, jog nelikus ginčo dalyko, bylą reikėtų nutraukti. Pareiškėjai reiškia naujus reikalavimus, kurie nėra šios bylos dalykas. Paaiškino, jog sandėliukų nugriovimu įgyvendintas senai patvirtintas Detalusis planas. Savivaldybė turtą valdė patikėjimo teise, sandėliukai nebuvo privatizuoti. Nurodė, jog sandėliukai neidentifikuojami. Paaiškino, jog netikslinga įteisinti objektus, kurie turi būti nugriauti. Prašo pareiškimą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjams V. Č. ir S. Č. nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje po ½ dalį priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-47, 170-171, t. I). Nurodytu adresu yra deklaruota visų pareiškėjų gyvenamoji vieta (b. l. 19, t. I). Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas šalia namo, pažymėto Nr. 16, esantis plytinis statinys su atskiromis patalpomis (b. l. 5-10, 22-23, 25-27, 30-31, t. I). Pareiškėjas pateikė teismui savivaldybės administracijos miesto tvarkymo skyriaus pranešimą sandėliukų naudotojams, kuriame nurodoma iki 2018 m. liepos 12 d. ištuštinti sandėliukus, priešingu atveju juose rasti daiktai už išgabenti į sąvartyną (b. l. 17, t. I). Pareiškėjai taip pat pateikė teismui pačių pareiškėjų parengtą schemą (planą), kuriame detalizuojama sandėliukų, kurių naudojimo faktą prašo pripažinti pareiškėjai, buvimo vieta tarp statinių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, t. I) bei planų (žemėlapių) ištrauktas apie statinius tarp (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 32, t. I). Pareiškėjai teismui pateikė 1997 m. spalio 8 d. R. A. T., pakvitavimą, kuriuo ji už simbolinius 7 litus atiduoda Č. šeimai sandėliuką (b. l. 28, t. I) bei 1992 m. balandžio 23 d. raštą, kuriuo S. S. nurodo atiduosianti pareiškėjui V. Č. savo sandėliuką, patvirtina, jog už sandėliuką gavo 20 talonų (b. l. 29, t. I).
1998 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 103 nuspręsta patvirtinti teritorijos tarp Naujosios Uosto, Gegužės, Puodžių ir Naujo Sodo gatvių detalųjį planą (toliau – Detalusis planas), įpareigoti UAB ,,Vitės valdos“ nugriauti Detaliajame plane nurodytus menkaverčius statinius (b. l. 41, t. I). Iš byloje pateikto Detaliojo plano matyti, jog statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) tarp namų Nr. 14 ir Nr. 16, yra priskirti prie siūlomų griauti pastatų grupės (b. l. 42, 43-44, t. I). Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų turinio matyti, jog gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini), viešajame registre nėra įregistruota priklausinių (b. l. 164-165, 166-167, t. I). Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė duomenis, jog plytinis statinys, buvęs tarp gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra nugriautas (b. l. 191,192, t. I; b. l. 5-6, t. II).
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog mūriniai sandėliukai, esantys prie namo adresu (duomenys neskelbtini), yra naudojami daugiau kaip septynis metus buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini), savininkų krosninio kuro laikymui.
Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 straipsnis)
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009; kt.). Taigi tam, kad būtų galima pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, turi būti nustatytos visos pirmiau nurodytos aplinkybės, kurių buvimą privalo įrodyti tuo suinteresuotas asmuo.
Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai, jog statiniai – sandėliukai, esantys tarp gyvenamųjų namų Nr. 14 ir Nr. 16 (duomenys neskelbtini), yra nugriauti, t. y. ginčo objekto neliko. Pareiškėjai procesiniuose dokumentuose suformulavo prašymą nustatyti, jog sandėliukai yra naudojami kuro laikymui. Tačiau byloje ginčo, jog pareiškėjai sandėliukus, iki jų nugriovimo, naudojo, nėra. Teismo posėdyje pareiškėjai paaiškinti, kaip ir kokiu pagrindu jiems buvo leista naudoti ginčo sandėliukus, negalėjo. Tarp šalių nėra ginčo, jog sandėliukai nebuvo privatizuoti, buvo pastatyti už valstybės lėšas (CPK 187 straipsnis). 1998 m. gegužės 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. 103 patvirtintame Detaliajame plane ginčo sandėliukai buvo priskirti prie rekomenduojamų nugriauti statinių. Klaipėdos miesto savivaldybė, būdama neprivatizuoto valstybinio turto valdytoja pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 3 dalį, Detaliuosius sprendinius įgyvendino. Tokiu būdu byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjų reikalavimo patenkinimas, nesukurs pareiškėjams jokių teisinių pasekmių (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Savo ruožtu teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Pareiškėjų teismo posėdyje pateikti paaiškinimai leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjai sandėliukus naudojo būtent malkoms sandėliuoti, tačiau tokio fakto nustatytas neatitinka juridiniam faktui keliamų reikalavimų, t. y. sandėliukų naudojimo paskirties nustatytas teisinių santykių nesukuria. Iš teismo posėdyje pareiškėjų duotų paaiškinimų apie būsto šildymą, galima daryti prielaidą, jog pareiškėjai siekia išspręsti būsto šildymo šaltuoju metų laiku klausimą savivaldybės pagalba. Tačiau pažymėtina, jog pareiškėjų būsto šildymo klausimas nėra šios civilinės bylos dalykas. Be to, teismo vertinimu, šio klausimo išsprendimas galimas kita forma.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais bei byloje esančių įrodymu visuma, darytina išvada, jog pareiškėjų prašymas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
netenkinti pareiškimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.