Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-03-24 · Byla Nr. TS-35-1155/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-24
Bylos Nr.
TS-35-1155/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Ramanauskienė
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-35-1155/2023
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. RV-25-675 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė nuteistojo apeliacinį skundą ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendį nepakeistą.

Bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gegužės 21 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. vasario 23 d. – 2 mėnesiai 28 dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. RV-25-675 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. K. (toliau – ir Nutarimas). Nutarime nurodyta, kad Komisija 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 58-284 priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones. Turimais duomenimis V. K. vykdo Komisijos rekomendacijas: mokosi, užsiima individualia apmokestinamąja veikla, savarankiškai sumokėjo 20 Eur skolos, dalyvavo užsiėmime, skirtame asmeniniam tobulėjimui, paskaitoje apie stresą, su nuteistuoju kalbėta integracijos į visuomenę programos temomis, konsultuotas socialinės darbuotojos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu jam buvo leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – žvakių gamyba ir turėti šiai veiklai reikalingas priemones. Nuteistasis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, kuriame nurodyta, kad bendrovės direktorius priimtų V. K. į darbą pastolių montuotojo pareigose ir skirtų jam 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą, pirmą kartą nuteistas 15 metų amžiaus. Jo kriminalinę istoriją sudaro 11 teistumų, kuriuose dominuoja turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Nuteistajam būdinga smurtinio elgesio apsvaigus nuo alkoholio istorija. Anksčiau teistas už narkotinių medžiagų įsigijimą įkalinimo įstaigoje, atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bausmės atlikimo metu V. K. dėjo tam tikras pastangas spręsti problemas, susijusias su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu – dalyvavo intervencinėse ir prevencinėse pataisos programose. Šiuo metu struktūruotoje aplinkoje psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos neaktualios. Praeityje nuteistasis stokojo problemų identifikavimo, sprendimo, pasekmių numatymo įgūdžių, nes neieškojo visuomenėje priimtinų problemų sprendimo būdų, bet pasirinko destruktyvią nusikalstamą veiką. Šiuo metu V. K. kaltę pripažįsta, teigia, kad dabar gebėtų išvengti tokios situacijos. Atlikdamas savęs vertinimo užduotį, jis išskyrė dvi problemines sritis, susijusias su savo nusikalstamumu – bendravimas su bloga kompanija ir vietų, kurios lemia problemų atsiradimą, lankymas. Tai rodo, kad nuteistasis geba atpažinti tam tikras problemas, susijusias su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Šiuo metu V. K. dalyvauja prevenciniuose užsiėmimuose, siekdamas geresnio savęs pažinimo, tarpasmeninių santykių gerinimo. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų, nebaustas ir neskatintas. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu jis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – mokosi, užsiima individualia (apmokestinamąja) veikla, savanoriškai sumokėjo 20 Eur skolos, dalyvavo užsiėmime, skirtame asmeniniam tobulėjimui, paskaitoje apie stresą, su nuteistuoju kalbėta integracijos į visuomenę programos temomis, konsultuotas socialinės darbuotojos. Komisijos rekomendacijas vykdė. V. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, smurtinio elgesio – vidutinė. Pastaruoju metu stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą ir pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Komisija konstatavo, kad yra matoma padaryta pažanga po paskutinio Komisijos posėdžio, asmuo yra atlikęs beveik visą bausmę ir tikslingiau jam būtų likusią bausmės dalį atlikti laisvėje, taikant Probacijos tarnybos priežiūrą. Komisija nutarė taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 8 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės skundas dėl Komisijos Nutarimo, kuriame prokurorė prašo Nutarimo netvirtinti. Skunde nurodyta, kad, prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju neįžvelgiama tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad V. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą, pirmą kartą nuteistas 15 metų amžiaus, jo kriminalinę istoriją sudaro 11 teistumų, kuriuose dominuoja turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Be to, dar neseniai Komisija 2022 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 58-284 buvo priėmusi sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones. Prokurorės nuomone, šiuo atveju nėra aiškaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Prokurorės vertinimu, aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą ir pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius poreikius yra stebimas vien tik pastaruoju metu. Atitinkamai, toks pastarojo iš esmės teigiamas elgesys laikytinas formaliu. Prokurorės manymu, nuteistasis stokoja savikritiškumo, galimai savo kaltę linkęs minimizuoti, neišreiškia aiškaus požiūrio į nusikalstamos veikos padarymą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba. Prokurorės nuomone, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Dėl pagrįsto manymo, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir veiksmingumą. Anot prokurorės, visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad V. K. pataisos procesas vis dar nėra baigtas, o nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Nuteistasis V. K. pateikė teismui atsiliepimą į prokurorės skundą, kuriame nurodo, kad, jo nuomone, pateiktas skundas yra neobjektyvus, jame visapusiškai neatsižvelgta į Komisijos Nutarime išdėstytas aplinkybes. Nuteistojo nuomone, skundas yra pateiktas iš principo, tokiu būdu išsakant prokuratūros poziciją, kuri apskritai prieštarauja lygtinio paleidimo institutui. Nuteistasis nurodo nesutinkantis su prokurorės argumentu, kad jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama. Nurodo, kad nuo bausmės pradžios vykdė jam sudarytą socialinės reabilitacijos planą, dėjo visas pastangas dėl teigiamo elgesio bausmės atlikimo metu. Anot nuteistojo, jo pažanga turėtų būti vertinama kaip akivaizdi, tačiau šiuo atveju teisės aktuose yra palikta teisės spraga, neapibrėžiant, ką teisiškai reiškia „akivaizdi“ pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl šį aspektą pareigūnai gali traktuoti savo nuožiūra ir piktnaudžiauti teise. Nuteistasis nurodo, kad nuteistieji, atlikdami laisvės atėmimo bausmę, tikisi, kad už gerą elgesį jiems bus taikomas lygtinis paleidimas, stengiasi savo teigiamu elgesiu įrodyti, kad yra verti pasitikėjimo ir gali būti paleisti anksčiau laiko, nes jei atvykę nuteistieji žinotų, kad teks būti iki pat bausmės pabaigos, tuomet daugelis nuteistųjų nesielgtų pagal nustatytas taisykles. Nuteistojo nuomone, jo teisėti lūkesčiai atvykus atlikti bausmę yra lygtinio paleidimo instituto taikymas, atsižvelgiant į jo elgesį bausmės atlikimo metu, o ne į praeities klaidas, kurių jis jau nebegali pakeisti. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į teismų praktiką, konstitucinę doktriną ir formuojamą valstybės poziciją, nurodo, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuotą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtinio paleidimo tikslas – padėti nuteistiesiems sklandžiai pereiti nuo gyvenimo struktūruotoje aplinkoje pataisos namuose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, juos intensyviai prižiūrint po paleidimo. Taikant lygtinį paleidimą nebesiekiama tikslo nubausti asmenį, o yra siekiama asmenis paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistasis nurodo, kad pritaikius lygtinį paleidimą, jis turės nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat yra pateikta pažyma apie jo galimybę įsidarbinti. Nuteistojo vertinimu, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus jo elgesio ateityje. Anot nuteistojo, pačiai visuomenei naudingiau integruoti laisvės atėmimo bausmę atlikusius asmenis palaipsniui, o ne tiesiai iš įkalinimo įstaigos, atlikus visą bausmę, dėl šių priežasčių pirmenybė turėtų būti teikiama tolimesnėms teigiamo elgesio korekcijoms būnant laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Jam iki bausmės pabaigos liko tik 2 mėnesiai, ir jis nemano, kad per likusį laiką bus pasiekti pataisos proceso tikslai, jei per 2 metus jie nebuvo pasiekti. Jis yra jau 5 kartą pristatomas Komisijai ir 4 kartus buvo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo. Paskutinės Komisijos metu, atsižvelgus į specialistų, kurie kasdien su juo dirba ir mato jo elgesį, išvadas, įvertinus, jog rodo pažangą keisdamas savo elgesį teigiama linkme, buvo nutarta jam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo nuomone, Komisija priėmė teisėtą ir motyvuotą Nutarimą, o prokurorė nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, prieštaraujančios Komisijos daromai išvadai, kad jis yra pasirengęs gyventi laisvėje ir nėra poreikio toliau taisyti jo elgesį izoliavus nuo visuomenės. Atsižvelgęs į išdėstytą, V. K. prašo atmesti prokurorės skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Komisijos Nutarimas netvirtinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

Teismas, susipažinęs su Komisijos Nutarimu ir nuteistojo V. K. asmens byla, nustatė, kad V. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, jis yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtina ir materialioji sąlyga – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama ne žemai grupei, todėl būtina vertinti pažangą ją mažinant.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo ne tik nepriekaištingas, kaip to reikalauja ir atitinkamos bausmės atlikimo vietos taisyklės, bet nustatytos ir tokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų neabejoti, jog bausmės tikslai bus pasiekti tiek, kad nuteistasis toliau galės taisytis būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, nustatė, jog V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, lankė AA/AN užsiėmimus, buvo konsultuotas psichologo, mokosi 11 klasėje, siekia įgyti suvirintojo profesinę kvalifikaciją, atliko gerbūvio darbą, dalyvavo paskaitoje „Žalingi įpročiai ir jų prevencija“, programoje, skirtoje kriminalinės subkultūros prevencijai, smurtautojų psichologinės savianalizės grupėje, paskaitoje „Stresas ir jo valdymas“ ir kt. Nuteistasis pataisos namuose nedirba, tačiau Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu jam buvo leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – žvakių gamyba ir turėti šiai veiklai reikalingas priemones. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis gyventų kartu su savo sutuoktine ir vaikais jam nuosavybės teise priklausančiame bute. Nuteistojo asmens byloje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pranešimas, patvirtinantis, kad lygtinio paleidimo atveju V. K. būtų įdarbintas pastolių montuotojo pareigose, skiriant jam 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį. Taigi, yra nustatytas apsauginis kriminogeninis veiksnys – patvirtinta gyvenamoji vieta ir įsidarbinimo galimybė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

Tačiau vien šių aplinkybių dar neužtenka padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padaryta pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir sudaranti pagrįstą pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2023 m. vasario 14 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV‑25-541 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvadoje), aptariant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir jų dinamiką, pažymėta, kad 2022 m. balandžio 13 d. nuteistajam buvo nustatyta aukšta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o 2022 m. spalio 24 d. – vidutinė. Tuo metu teigiami pokyčiai buvo nustatyti išsilavinimo srityje, nes nuteistasis bausmės atlikimo metu baigė 10-ą klasę ir įgijo pagrindinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio ir mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis ir interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2023 m. vasario 13 d. nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamiką pastarųjų keturių mėnesių laikotarpiu, nėra fiksuojama padaryta akivaizdi (t. y. jokia) nuteistojo pažanga ją mažinant.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti penki statiniai kriminogeniniai veiksniai, sąlygojantys nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (kurių nuteistasis savo elgesiu bausmės atlikimo metu negali pakeisti) ir gerokai daugiau – net keturiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie gali keistis priklausomai nuo nuteistojo elgesio atliekant laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad atliekant ankstesnius vertinimus, Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. balandžio 15 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57‑98 ir 2022 m. spalio 24 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-277 taip pat buvo nurodyta po keturiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, iš ko darytina išvada, kad šių veiksnių per dešimt mėnesių nesumažėjo nė vienu. Šiame kontekste, nors teismas ir teigiamai vertina tai, kad pastaruoju metu stebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą ir pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, tačiau sutiktina su prokurore, jog vien ši aplinkybė dar nesuteikia pagrindo manyti, kad jau padaryta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri suteiktų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Pažymėtina, kad V. K. yra teistas iš viso 11 kartų, laisvės atėmimo bausmę atlieka šeštą kartą. Šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, matyti, kad dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo smurtinio nusikalstamo elgesio modelio dalis, jo daromi nusikaltimai sunkėjo. Šiame kontekste akivaizdu, kad pastarojo V. K. nusikaltimo negalima laikyti atsitiktine klaida, priešingai, esant laisvėje jam buvo būdingas sistemingas nusikalstamas elgesys, tokiu būdu nuteistojo pavojingumas visuomenei nekėlė jokių abejonių, ir tik skiriant realias laisvės atėmimo bausmes pavyko pasiekti, kad nuteistasis pakartotinai nenusikalstų. Esant tokioms aplinkybėms, norint nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, turi nekilti abejonių, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo mąstymą ir elgesį ir, būdamas laisvėje, nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šiuo metu nuteistojo elgesyje nestebimi tokie reikšmingi pokyčiai, kurie leistų neabejotinai padaryti minėtą išvadą.

Nagrinėjamu atveju Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad V. K. akcentuoja, jog daugiau nusikaltimų nedarys, nes ketina rūpintis sergančiu sūnumi, neseniai gimusia dukra. Teigė, kad dabartiniu metu jau padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių klaidų. Panašias mintis nuteistasis išreiškė ir savo atsiliepime į skundą, nurodydamas, kad, jo vertinimu, teigiama aplinka (be kita ko, ir buvimas su artimaisiais), o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus jo elgesio ateityje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šeimą nuteistasis turėjo ir pastarosios nusikalstamos veikos įvykdymo metu, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad jį sulaikytų nuo nusikalstamo elgesio. Dėl to ryšio su šeima palaikymas nėra nustatytas ir kaip apsauginis kriminogeninis veiksnys. Šiuo atveju, teismo vertinimu, didesnę reikšmę įgauna nuteistojo mąstymo, elgesio ir nuostatų sritys. Pažymėtina, kad tarp nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių kriminogeninių veiksmų išskiriama, be kita ko, ir objektyvaus savivaizdžio stoka, impulsyvumas, agresyvus elgesys, savitvardos stoka, problemų sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, smurtinį elgesį palaikančios nuostatos. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų ėmęsis veiksmų valdyti šiuos kriminogeninius veiksnius ar kad šiose srityse būtų pasiekta kokių nors reikšmingų pokyčių. Detalizuojant šias sritis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal nusikaltimo pobūdį galima kelti prielaidą, kad nuteistajam būdinga žema impulsų kontrolė, pasireiškianti nesaikingai vartojant alkoholį ir įsitraukiant į rizikingas veikas. Nuteistasis prisiima atsakomybę už savo elgesį, kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažįsta, tačiau interviu metu neįvardina savo neigiamų asmenybės savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, kas rodo nuteistojo tam tikrus savivaizdžio adekvatumo sunkumus. Interviu metu V. K. neigia turintis problemų, susijusių su jo pakartotiniu nusikalstamumu, smurtinio elgesio pasireiškimu, piktnaudžiavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, antisocialia aplinka (pastarosios nusikalstamos veikos metu). Asmuo nelinkęs atvirauti apie save, analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežasčių, nepastebi savo asmenybės neigiamų savybių, ignoruoja nesėkmes. Nėra linkęs išsamiai analizuoti nei dabartinio nusikaltimo, nei prieš tai buvusių, teigia, kad pasielgė impulsyviai, nesitikėdamas tokių pasekmių. Pagal pasikartojančias V. K. nusikalstamas veikas akivaizdu, kad nuteistasis stokoja problemų identifikavimo, sprendimo, pasekmių numatymo įgūdžių, nes neieškojo visuomenei priimtinų problemų sprendimo būdų, bet pasirinko destruktyvią nusikalstamą veiką. Vertindamas savo elgesio pasekmes, jas labiau sieja su asmenine patirtimi: laisvės atėmimas, bausmės atlikimas, prarastas laikas.

Teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės rodo, kad minėtuose kriminogeniniuose veiksniuose, susijusiuose su nuteistojo mąstymo, elgesio ir nuostatų sritimis, turėjusiomis tiesioginės įtakos sistemingam nusikalstamų veikų darymui, nestebima reikšmingų pokyčių. Nuteistasis akivaizdžiai yra labiau linkęs analizuoti nusikalstamų veikų sukeliamas neigiamas pasekmes sau, o ne šių veikų pasekmes nukentėjusiems asmenims ar visuomenei. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad nuteistasis užpildė savęs vertinimo anketą, kuri pateikia palyginamąjį paties teisės pažeidėjo požiūrį į savo poreikius, kurioje V. K. nurodė dvi problemines sritis, susijusias su savo nusikalstamumu – bendravimas su bloga kompanija ir vietų, kurios lemia problemų atsiradimą, lankymas. Tai rodo, kad nuteistasis geba atpažinti tam tikras problemas, susijusias su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu, tačiau pokalbio metu nemotyvuotas įvardinti problemų, vengia analizuoti savo nusikalstamą veiką, teigia, kad pagalba jam nėra reikalinga. Teismas atkreipia dėmesį, kad abi nuteistojo nurodytos probleminės sritys yra susijusios su aplinkybėmis, kurios iš dalies nepriklauso nuo jo, t. y. aplinkos ir aplinkinių daromu poveikiu jam, tokiu būdu nuteistasis iš esmės perkelia atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį ne sau, o išoriniams faktoriams. Taigi, nors nuteistasis formaliai savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina nuteistojo motyvacijos prisiimti atsakomybę už savo veiksmus stoką, nukentėjusiųjų interesų ignoravimą ir susitelkimą į savo paties poreikius. Atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su prokurorės skundo argumentu, kad nuteistasis, be kita ko, stokoja savikritiškumo, galimai savo kaltę linkęs minimizuoti, neišreiškia aiškaus požiūrio į nusikalstamos veikos padarymą.

Tam tikrą nuteistojo savanaudišką požiūrį galima įžvelgti ir jo atsiliepimo į skundą argumentuose, kuriuose pastarasis nurodo, kad nuteistieji, atlikdami laisvės atėmimo bausmę, tikisi, kad už gerą elgesį jiems bus taikomas lygtinis paleidimas, stengiasi savo teigiamu elgesiu įrodyti, kad jie yra vertini pasitikėjimo ir gali būti paleisti anksčiau laiko, nes jei atvykę žinotų, kad teks būti iki pat bausmės pabaigos, tuomet nuteistasis nurodo nemanantis, kad daugelis nuteistųjų elgtųsi pagal nustatytas taisykles. Šiame kontekste nuteistajam primintina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Tokie nuteistojo argumentai sustiprina teismo įsitikinimą, kad jis, nors ir deda pastangas kontroliuoti savo elgesį struktūruotoje aplinkoje – laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau tai daro labiau siekdamas asmeninės naudos – ankstesnio išėjimo į laisvę, o ne siekdamas teigiamų savo asmenybės pokyčių, kurie sumažintų jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo lygtinio paleidimo instituto taikymo patvirtinimas yra teismo diskrecija. Lygtinio paleidimo instituto taikymas iš esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl šio instituto taikymo nuteistajam, sutinka, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, jos yra detaliai išdėstytos tiek Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje, jos parodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, jų iš esmės neginčijo ir prokurorė savo skunde. Tačiau pastebėtina, kad už tai nuteistieji yra skatinami ir atliekant laisvės atėmimo bausmę, pavyzdžiui, šiuo atveju V. K. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis.

Apibendrinant pažymėtina, kad šiuo atveju teismui pateiktoje medžiagoje yra užfiksuoti tiek teigiamai, tiek neigiamai V. K. apibūdinantys duomenys. Nuteistasis neabejotinai keičia savo elgesį tinkama linkme, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, nes kaip jau minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nėra nustatyta reikšminga pažanga mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius. Atsižvelgiant į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su prokurorės vertinimu, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, tokiu būdu iš esmės nėra išpildyta materialioji lygtinio paleidimo sąlyga. Taigi, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad V. K. pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui ir bausmės paskirčiai, todėl Komisijos Nutarimas netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strekinienės skundą tenkinti.

Atsisakyti patvirtinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. RV-25-675 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Ramanauskienė