- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-1153-324/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- Romano Chadaravičiaus įmonės
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Romano Chadaravičiaus įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje nr. 2-2068-097/2007 pagal uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ ieškinį Romano Chadaravičiaus įmonei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
tenkindamas ieškovo prašymą, Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi areštavo 8629,06 Lt vertės atsakovo įmonės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovui priklausančiose bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali turimą turtą perleisti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta yra nutarties dalis, kuria areštuotos bankų sąskaitose esančios piniginės lėšos. Atsakovo įmonė vykdo ūkinę-komercinę veiklą, todėl disponavimo piniginėmis lėšomis suvaržymas gali turėti neigiamų pasekmių jo verslui. Apyvartinės lėšos būtinos komercinėje veikloje naudojamo kelto „Vilkynė“ priežiūrai bei eksploatacijai. Be to, atsakovo įmonėje dirba samdomas darbuotojas, kuriam kiekvieno mėnesio 10 dieną privaloma išmokėti darbo užmokestį bei su juo susijusias socialinio ir privalomojo sveikatos draudimų įmokas. Neįvertinta, kad atsakovo įmonė turi kito turto (keltą, katerį), į kurį ieškinio patenkinimo atveju galėtų būti nukreiptas išieškojimas.
Prašo šią nutarties dalį pakeisti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad atsakovo argumentai dėl valdomo turto nepagrįsti. Prie atskirojo skundo pridėtos „Naudotojo degalų apskaitos žurnalo“ bei kitų dokumentų kopijos nepatvirtina atsakovo nuosavybės teisių į keltą „Vilkynė“ ar kitą turtą. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, jog, patenkinus atskirąjį skundą būsimo teismo sprendimo vykdymas nepasunkės ar nepasidarys neįmanomu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Sprendimo vykdymą įstatymų leidėjas susieja su pareikštais, priimtais nagrinėti ir teismo sprendimu išspręstais ieškovo ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimais (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 259 straipsnis). Ieškinio dalykas šioje byloje – piniginis reikalavimas, atsiradęs draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką už atsakovo įmonės darbuotojo padarytą žalą (CK 6.264, 6.1015 straipsniai). Ieškiniui užtikrinti buvo prašoma areštuoti reikalavimo vertę atitinkantį atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis.
CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tai reiškia, kad teismas gali pritaikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti ir proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl konkrečios laikinosios teisinės apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacine tvarka revizuojamą nutartį, atsižvelgė nepilnai. Atsakovo įmonė yra privatus juridinis asmuo. Areštavus įmonės pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, apribojamos šio asmens galimybės sumokėti mokesčius, Valstybinio socialinio draudimo įmokas, darbo užmokestį, o tai neproporcingai apsunkina atsakovo įmonės ūkinę-komercinę veiklą. Iš apeliacinio procesu metu pateikto laivo nuosavybės teisės liudijimo matyti, kad teismo sprendimo įvykdymas galėjo būti užtikrintas areštavus vien atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus (pvz., keltą „Vilkynė“). Minimo įrodymo pirmosios instancijos teismui atsakovas pateikti negalėjo, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išnagrinėtas apie tai jo neinformavus. Duomenis apie nuosavybės teisę jis pristatė apeliacinės instancijos teismui.
Išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama nutartis pakeistina, panaikinant jos dalį dėl piniginių lėšų arešto.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio ketvirtuoju punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti. Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutartį pakeisti, panaikinant jos dalį dėl piniginių lėšų arešto.