Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-02-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-546-1017/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-02-23
Bylos Nr.
1-546-1017/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
G. D.
Nukentėjusysis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-546-1017/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34894-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,kaltinamajam G. D.,kaltinamojo gynėjai advokatei Svetlanai Brencienei,nukentėjusiajai D. M.,specialistui Romui Raudžiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje GINTAUTAS DRAUČIŪNAS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, užsiimantis individualia veikla, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį, jam paskirta subendrinta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, jog G. D. kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. birželio 21 d., apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,98 promilės), (duomenys neskelbtini), smurtaudamas šeimos nario – sugyventinės D. M. atžvilgiu, t. y. suduodamas vieną smūgį rankos plaštaka į veidą, ne mažiau kaip tris kartus rankomis jai į galvą ir ne mažiau kaip du kartus įspyręs nukentėjusiajai į kojas, padarė D. M. kraujosruvą dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, nepatikslinto pobūdžio galvos plaukuotosios dalies ir apatinės lūpos sumušimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 423 str. 1 d.).

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. D. paaiškino, kad pareikštą kaltinimą supranta, savo kaltę pripažįsta. Nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl tiksliai visų aplinkybių neatsimena. Įvykio vakarą jie abu su D. M. buvo išgėrę ir įvyko tarpusavio konfliktas. D. M., kai išgeria, mėgsta konfliktuoti. Jis norėjo išeiti iš jos namų, ji nenorėjo jo paleisti, o ką jis padarė, tiksliai nepamena, tačiau prisimena, kad trenkė D. M. plaštaka į viršutinę kūno dalį, nukentėjusioji nuo smūgio pargriuvo, gali būti, kad galva atsitrenkė į stovinčią sofą. Smūgį sudavė, siekdamas atsistumti ją nuo savęs. Prisipažino, kad trenkė į veidą, spyrė į koją, tačiau į galvą gulinčiai D. M. nespyrė. Mėlynė ant D. M. kojos galėjo atsirasti ir nuo atsitrenkimo, kai ji griuvo, taip ir lūpą galėjo susižaloti. Iš kur namuose buvo alkoholis, jis neatsimena, su D. M. vakarieniavo porą valandų, liudininkų tą vakarą nebuvo. Ginčas prasidėjo dėl D. M. girtumo, jis norėjo išeiti iš namų ir norėjo surasti savo rūbus spintoje. Iš įvykio vietos pasišalino. Vėliau sužinojo, kad D. M. buvo nuvežta į Lazdynų ligoninę, kurioje pati dirba. Ligoninėje buvo nustatyta, kad ji buvo blaivi. Nurodė, kad yra dirbantis, turi nepilnametį sūnų, padeda jo motinai. Ne visada yra agresyvus išgėręs – tik tuomet, kai jį provokuoja. Šiuo metu gyvena su moterimi, su kuria buvo išsiskyręs. Paskutinio žodžio metu atsiprašė nukentėjusiosios už sukeltą skausmą, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. M. paaiškino, kad kartu su G. D. gyveno 3 metus. Po įvykio kaltinamasis grįžo namo gyventi pas ją, šiuo metu jie išsiskyrę. Buvo vakaras, jis buvo išėjęs pas draugus, išgėrė, padaugino, grįžo konfliktuodamas. Ji turbūt užrėkė ant jo dėl to, kad jis buvo išgėręs, įvyko susistumdymas. Ji jo bijo, G. D. ją pastūmė, trenkė plaštaka į veidą, ne daugiau kaip du kartus, į nosį netrenkė, taip pat stuktelėjo į koją, tuomet pargriovė, pastūmė šonu ir įspyrė į koją. Nukentėjusioji parkrito, nuo pastūmimo susimušė mentę, susitrenkė galvą. Po smūgio ant kojos buvo mėlynė. Paskambino bendrosios pagalbos telefonu 112, o G. D. pabėgo. Atvykę pareigūnai, iškvietė medicininę pagalbą. Nukentėjusioji pažymėjo, kad tai – ne vienintelis smurtas prieš ją, kaltinamasis per 3 bendro gyvenimo metus smurtavo porą kartų, bet ji jam atleisdavo. Įvykio dieną jis namo grįžo išgėręs, ji su juo negėrė, neblaivumas jai nebuvo nustatytas. Po to įvykio dar gyveno su juo. Paaiškino, kad G. D. ją nuolat įžeidinėja, alų geria kiekvieną vakarą, ji alkoholį vartoja per šventes. D. M. nurodė, kad gyvena 3 kambarių bute, dirba (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja.

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas Romas Raudys paaiškino, kad išvadą 2015 m. lapkričio 17 d. apžiūros protokole dėl D. M. sveikatos sutrikdymo jis pateikė, neapžiūrėjęs nukentėjusiosios, tai nustatė pagal pateiktus medicininius duomenis. Medicininėje kortelėje buitine kalba buvo parašyta „galvos ir lūpos sumušimai“, todėl jis ir galėjo parašyti tik tai, jog padarytas „nepatikslinto pobūdžio galvos sumušimas“. Šioje situacijoje iš medicininių dokumentų galima identifikuoti tik šlaunies priekinio paviršiaus bei apatinės lūpos lokalizaciją. Kalbant apie šituos sužalojimus – tai nėra tie sužalojimai, kurie būdingi griuvimui. Galvos pakaušio, smilkinio sumušimas yra būdingi griuvimui. Jeigu griūnama plokštumoje, galima nugriūti vienaip, jeigu tarp baldų – nugriūti galima kitaip. Taip pat paaiškino, kad apatinės lūpos srities sumušimas nėra būdingas griuvimui, tam labiau būdingas sumušimas, tačiau iš pateiktų medicininių dokumentų neaišku, koks buvo apatinės lūpos sumušimas.

Ikiteisminio tyrimo metu G. D. dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine D. M.. 2015 m. birželio 21 d. jis su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus. Bevartojant alkoholį, tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas. Jis, susinervinęs išvertė iš spintos savo bei jos rūbus, nes, norėdamas išeiti iš namų, norėjo susirasti, kuo apsirengti. D. M. jam trukdė tai padaryti, todėl jis ją nuo savęs nustūmė. Į galvą smūgių jai tikrai nesudavė ir kojomis jos nespardė. Ji pati buvo stipriai girta ir neatmeta galimybės, kad galėjo pati nukristi. Papildė, kad, pastūmus D. M., ši pargriuvo ir dėl to jai galėjo atsirasti nežymūs sužalojimai. Nesutinka, kad ją mušė, tačiau sutikdamas su tuo, kad sužalojimai D. M. galėjo atsirasti dėl jo kaltės, žalą ligonių kasoms atlygino. Dėl to, kad D. M. nukentėjo, nuoširdžiai gailisi (b. l. 49, 65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena ji, jos tėvas V. M., močiutė Z. P. ir sugyventinis G. D.. Su juo gyvena kaip sugyventiniai jau 3 metus. 2015 m. birželio 21 d. ji ir jos sugyventinis buvo namuose. Jis vartojo alkoholį, o ji kažką veikė. Dėl savo girtumo G. D. pradėjo prie jos kabinėtis, konfliktuoti. To konflikto metu G. D. ją stipriai pastūmė, nuo ko ji nugriuvo, vieną kartą su plaštaka sudavė jai per lūpą ir ją praskėlė. Daugiau prieš ją jis smurto nevartojo. Iš buto jis netrukus išbėgo, nes iškvietė policijos pareigūnus. Kaip jis buvo sulaikytas, ji nežino. Atvykę policijos pareigūnai jai iškvietė greitąją pagalbą. Greitoji ją apžiūrėjo bei nuvežė į Lazdynų ligoninę. G. smurtavimas sukėlė jai fizinį skausmą, skaudėjo galvą, taip pat buvo praskelta lūpa. Papildė, kad konflikto, įvykusio 2015 m. birželio 21 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), tarp jos ir tuo metu buvusio jos sugyventinio G. D., metu jis sudavė jai plaštaka į veidą, taip praskeldamas lūpą, taip pat keletą kartų, ne mažiau kaip tris, rankomis sudavė į galvą, spardė į kojas, įspyrė ne mažiau kaip du kartus, tiksliai į kurias vietas, ar į abi kojas pataikė, neprisimena – tuo metu buvo susijaudinusi ir išsigandusi, todėl apie tai negalvojo. Ant dešinės kojos šlaunies nuo spyrių buvo mėlynė. Kai G. D. ją mušė, ji buvo nugriuvusi. Konflikto metu namuose buvo jos močiutė Z. P., kuriai 89 metai. Ji neprigirdi ir miegojo kitame kambaryje. Į konfliktą ji nesureagavo, net nežino, kad toks konfliktas buvo. Namuose taip pat buvo tėvas V. M.. Jis irgi miegojo kitame kambaryje. Nežino, ar jis girdėjo konfliktą, nes ji stengėsi nešaukti, nekelti triukšmo. Jeigu kažką ir girdėjo, tai, kaip suprato iš jo, pamanė, kad jie tiesiog susipyko. Jis nebuvo išėjęs ir atvykus policijai. Pati apie tai, kas įvyko, tėvui nepasakojo. Dėl šio įvykio jai buvo padaryta fizinė žala, kurios pinigais nevertina ir ieškinio šioje byloje nereikš. Netrukus po šio konflikto su G. D. išsiskyrė ir kartu negyvena. Susitaikyti ir gyventi su juo neketina, tačiau jam atleidžia (b. l. 15, 19).

2015 m. lapkričio 17 d. Apžiūros protokole specialistas (teismo medicinos ekspertas) Romas Raudys konstatavo, kad D. M. padaryta poodinė kraujosruva dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, nepatikslinto pobūdžio galvos plaukuotosios dalies ir apatinės lūpos sumušimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu, t. y. 2015 m. birželio 21 d., ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 27-30).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis J. P. parodė, kad 2015 m. birželio 21 d., 23 val. 15 min. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), sugyventinis sumušė pranešėją. Nuvykus nurodytu adresu, nustatyta, kad policiją kvietė D. M., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis G. D. ją sumušė, mušė į galvą, spardė į kojas. Bute buvo netvarka, išmėtyti daiktai. Pati D. M. buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, skundėsi galvos skausmu ir svaigimu. Ant jos dešinės kojos matėsi kraujosruvos. Į vietą buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, kuri išvežė D. M. į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. D. M. sugyventinio namuose nebuvo, iki policijos pareigūnų atvykimo jis pasišalino. Vėliau, dirbant pagal nurodytus G. D. požymius, jis buvo pastebėtas ir sulaikytas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), G. D. elgėsi ramiai, apie įvykį nieko nepaaiškino (b. l. 44).

2015 m. birželio 21 d. D. M. pareiškime nurodyta, kad 2015 m. birželio 21 d., apie 23.00 val., jos neblaivus sugyventinis G. D. smurtavo: ranka sudavė, spardė kojomis į kojas, trenkė į galvą kumščiu, išmėtė daiktus (b. l. 1).

2015 m. birželio 21 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio J. P. tarnybiniame pranešime užfiksuotas atvykimas į įvykio vietą pagal nukentėjusiosios D. M., kuri pareiškė, kad G. D. smurtavo prieš ją smūgiais rankomis į galvą, spardydamas kojomis į kojas, iškvietimą (b. l. 3-4).

2015 m. lapkričio 5 d. Apžiūros protokole užfiksuota iš BPC gauto garso įrašo stenografa (b. l. 11-13).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2015 m. birželio 22 d., 00.12 val. kaltinamajam G. D. nustatytos 2,98 promilės (b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis G. D. 2015 m. birželio 21 d., apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,98 promilės), (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui – sugyventinei D. M. tyčia sudavė vieną smūgį rankos plaštaka į veidą ir įspyrė nukentėjusiajai į kojas, dėl to D. M. buvo padaryta kraujosruva dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, nepatikslinto pobūdžio galvos plaukuotosios dalies ir apatinės lūpos sumušimai, kurie specialisto yra įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo, kuris teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad nukentėjusiajai trenkė plaštaka į viršutinę kūno dalį ir įspyrė į koją, taip pat kad nukentėjusioji nuo smūgio pargriuvo, dėl ko galėjo papildomai susižaloti, bei nukentėjusiosios, kuri teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kaltinamasis jai trenkė į veidą, pastūmė, dėl ko ji pargriuvo, ir spyrė į koją, paaiškinimai ir specialisto apklausos, pagal kurią sužalojimai dėl poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje ir apatinės lūpos sumušimo yra labiau būdingi ne griuvimui, bet sumušimui, bei 2015 m. lapkričio 17 d. Apžiūros protokolo duomenys, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiajai įvykio metu padaryti sužalojimai, taip pat kiti aukščiau išvardinti įrodymai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta G. D. tyčinė veika, šeimos nariui sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Kaltinime taip pat buvo nurodyta, kad kaltinamasis G. D. įvykio metu įvykio vietoje smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės D. M. atžvilgiu, jai ne mažiau kaip tris kartus rankomis suduodamas į galvą, tačiau teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis neigė sudavęs šiuos smūgius, tiek ir nukentėjusioji, teismui paprašius tiksliai nurodyti, kokius veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis, patvirtino, jog kaltinamasis jai tik trenkė į veidą ir spyrė į koją, o galvą ji susitrenkė, griūdama nuo kaltinamojo smūgio, be to, teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas paaiškino, kad galvos pakaušio ir smilkinių sumušimas labiau būdingi griuvimui, nors tai priklauso nuo aplink esančios aplinkos ir daiktų. Taigi pagal byloje esančius įrodymus negalima daryti vienareikšmės išvados, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis ne mažiau kaip tris kartus rankomis sudavė nukentėjusiajai į galvą, o visos abejonės baudžiamojoje byloje yra aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl pripažintina kaip neįrodyta kaltinimo dalis dėl šių kaltinamojo veiksmų (ne mažiau kaip trijų smūgių sudavimo nukentėjusiajai į galvą) atlikimo ir ši aplinkybė pašalintina iš kaltinimo. Pažymėtina, kad tai neturi esminės reikšmės kaltinamojo veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė kaltinamojo G. D. ir nukentėjusiosios D. M. 2016 m. vasario 9 d. raštu sudarytą dokumentą dėl susitaikymo, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji savanoriškai susitaikė, kad nukentėjusioji atleidžia kaltinamajam dėl jo padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir atsisako visų pretenzijų bei reikalavimų, be to, mano, jog yra galimybė taikyti byloje BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokį prašymą pareiškė ir kaltinamojo gynėja. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą (63,39 Eur), dėl ko Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio (b. l. 42). Be to, nustatyta, jog kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino savo veiką, t. y. smūgių nukentėjusiajai į veidą ir kojas sudavimą, tačiau pažymėtina, jog paminėtų veiksmų atlikimą ikiteisminio tyrimo metu jis neigė, pripažindamas tik tai, jog pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko jai, griuvimo metu susitrenkus, galėjo būti sutrikdyta sveikata, todėl yra pagrindo teigti, jog savo kaltę jis visiškai pripažino ne laisvu noru, o atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus. Juolab kad ir teisiamojo posėdžio metu, nors kaltinamasis teigė, jog visiškai pripažįsta savo kaltę, toliau abejojo, ar nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atsirado būtent dėl jo smūgių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors į bylą ir yra pateiktas raštu sudarytas dokumentas dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo, iš teisiamajame posėdyje duotų kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų negalima vienareikšmiškai teigti, jog pastarieji iš tikrųjų susitaikė, o nukentėjusioji tikrai atleido kaltinamajam. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis už iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, padarytą šeimos nariui – sugyventinei, su kuria kaltinamasis gyvena veikos padarymo metu, yra teisiamas jau antrą kartą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo buvusiai savo sugyventinei (2 nusikalstamos veikos) ir dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą; šias veikas taip pat padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 84-85), 2014 m. balandžio 7 d. jis buvo išregistruotas iš probuojamų asmenų sąrašo (b. l. 79-82), o, praėjus vieneriems metams, t. y. 2015 m. birželio 21 d. vėl padarė iš esmės analogišką nusikalstamą veiką. Dėl nurodyto teismui kyla pagrįsta abejonė ir dėl ketvirtosios BK 38 straipsnio 1 dalies sąlygos, t. y. pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju nenustačius visų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 str. 1 d.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. D., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas kaltinamajam esant neblaiviam, namuose, kuriuose gyveno kaltinamasis kartu su nukentėjusiąja), į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), į tai, kad nenustatyta kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (minėta, jog iš esmės savo kaltę jis pripažino tik teisiamojo posėdžio metu, verčiamas surinktų įrodymų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir tiesiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertino, gailėjosi tik dėl kilusių jo elgesio pasekmių, bet ne dėl to, kad atliko neteisėtus veiksmus prieš nukentėjusiąją, kurią iš esmės pats kaltino dėl kilusio konflikto), taip pat į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už pasipriešinimą policijos pareigūnams ir jų teisėtų reikalavimų nevykdymą, pažeidimas vėlgi padarytas jam esant neblaiviam (b. l. 86-90), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 94), VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ gydytas du kartus, paskutinį kartą nuo 2005 m. rugsėjo 2 d. iki 2005 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 95), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 93), 2015 m. gruodžio 1 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. D. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 103).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, bausmės dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, t. y. kaltinamajam skirtina 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenims, taip pat, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei pobūdį ir šių aplinkybių pakartotinumą, kaltinamajam kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 41 str. 2 d., 48 str. 1-2 d., 6 d. 5 p., 61 str. 1 d., 67 str. 3 d., 72² str.).

Bylos duomenimis, kaltinamasis G. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. birželio 21 d., 23.20 val. iki 2015 m. birželio 22 d., 12.00 val. (b. l. 58, 60). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para, atitinkanti 2 laisvės apribojimo dienas) įskaitytinas į bausmę (BK 65 str.).

Kaltinamajam G. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 50).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant G. D. per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenims. Kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant G. D. išklausyti šią programą per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. D. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. (vieną parą).

Bausmės pradžią G. D. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė