Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį ir raštą dėl reikalavimo patikslinimo atsakovams G. P., E. P., V. G., R. G., J. J., R. J., R. J., G. B., V. G., V. V., O. B. J., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai G. P., E. P., V. G., R. G., Rasa ir R. J., J. J., G. B., V. V., O. B. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti: G. P., E. P., R. G., R. J., J. J., G. B., V. V., O. B. J. teismo pranešimais; V. G. ir R. J. viešo paskelbimo būdu (2 t., b. l. 152-153; el. byla, 3 t., b. l. 87-104). Prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimų į ieškinį, išskyrus G. B., kuri yra pateikusi bendrą atsiliepimą su atsakovu V. G., nepateikė (1 t., b. l. 52-55; el. byla, 1 t., b. l. 98-101; 2 t. b. l. 21-24).

Trečiojo asmens atstovas neprieštarauja dėl ieškovės prašomo kelio servituto nustatymo žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pietinėje pastato – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pusėje, nes, VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas parengė preliminarų žemės sklypo planą, vadovaujantis Kauno apskrities viršininko 2000-07-24 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu 2006-03-17 Kauno kadastro vietovės žemės reformos projektu, paliekant prie savivaldybei nuosavybės teise priklausančio pastato 10FIp, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir atsakovų žemės sklypo ribos 3 metrų pločio pravažiavimą, tačiau servitutas nebuvo nustatytas (el. byla, 3 t., b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys su reikalavimo patikslinimu netenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad: Kauno rajono savivaldybei nuo 2001-11-30 nuosavybės teise priklauso pastatas – sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis sandėliavimas (el. byla, 1 t., b. l. 7-17, 108-123; 2 t., b. l. 31-46); 2005-04-03 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) leista skelbti konkursą išnuomoti laisvas negyvenamąsias patalpas, jų tarpe ir 86,51 kv. m pastatą (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turo kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas, pažymėtas šifru 10F1p: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), kurio nuomos paskirtis – gamybinė veikla, tinkamas sandėliuoti, nuomos terminas 2 metai, ir apie tai buvo paskelbta spaudoje (el. byla, 2 t., b. l. 69-75); 2006-07-14 VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto Kauno pirmo žemėtvarkos skyrius parengė 2,02 ha ploto žemės sklypo planą (duomenys neskelbtini) (kadastro vietovė (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. projekto plane (duomenys neskelbtini), bloko Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. byla, 1 t., b. l. 131; 2 t., b. l. 54; 3 t., b. l. 112); 2006-07-24 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006-07-24 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G., E. G., G. B., J. V. J., V. G., G. B., Čaplienei, M. J. J., V. V., O. B. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jiems tenkančią nekilnojamojo turto dalį, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininkais (vėliau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius ištaisė klaidas Kauno apskrities viršininko administracijos 2006-07-24 sprendime Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodyti pretendentams atkuriamų nuosavybės teisių į žemės dalis plotai, o 2011-11-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus rašte dėl žemės sklypo prie pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)1, buvo sprendžiama dėl kelio servituto (el. byla, 3 t., b. l. 105-132); 2013-12-05 UAB „Vilniaus hidroprojektas“ rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų nurodė Kauno rajono savivaldybei, kad 2013-12-17 bus atliekami žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. 1901/(duomenys neskelbtini):(duomenys neskelbtini)), kadastriniai matavimai ir kvietė atvykti dėl žemės sklypo ribų suderinimo, nes jai nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ribojasi su matuojamu sklypu (el. byla, 1 t., b. l. 22); 2013-12-15 UAB „Vilniaus hidroprojektas“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (plotas 1,9686 ha , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, su kuriomis savininkai L. J., E. P., V. G., R. G., J. V. J., E. G., G. B., V. G., V. V., O.B. J. sutiko (el. byla, 1 t., b. l. 44-47); 2014-01-23 UAB „Vilniaus hidroprojektas“ raštu dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė Kauno rajono savivaldybei, jog siunčia žemės sklypo ribų, su kuriomis savivaldybė nesutiko ir nepasirašė, paženklinimo-parodymo akto kopiją bei žemės sklypo planą, ir nurodė pateikti pastabas dėl kadastrinių matavimų bei jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (el. byla, 1 t., b. l. 23); 2014-02-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo ieškovė pateikė atsakymą UAB „Vilniaus hidroprojektas“, nurodydama, kad su esamu ribų žymėjimu nesutinka, jai priklausančiam pastatui-sandėliui paliekama teritorija per maža, į pastatą visi esami įvažiavimai yra iš pietinės pusės, o toje pusėje palikta tik apie 2,5 m ir joks automobilis negalės patekti į pastatą (dalis pastato naudojama kaip garažas), todėl su ribų nužymėjimu nesutinka, sutiktų derinti ribas, paliekant nuo pastato 8 m, arba matuojamame sklype įrašius kelio servitutą (tarnaujantį daiktą) (el. byla, 1 t., b. l. 35, 105; 2 t., b. l. 28); 2014-03-13 UAB „Vilniaus hidroprojektas“ sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos pateiktų pastabų, atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):(duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, kuris galėjo būti skundžiamas, nuspendė netikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini):(duomenys neskelbtini)), nes žemės sklypo ribos paženklintos, vadovaujantis preliminariu žemės sklypo planu M1:5000, parengtu 2006-03-17, o preliminarus žemės sklypo planas parengtas ir ribos pirmą kartą buvo paženklintos, vadovaujantis Kauno kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko 2000-07-24 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, 1 t., b. l. 34, 107; 2 t., b. l. 30); 2014-04-10 ieškovė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus informacijos kodėl rengiant preliminarų žemės sklypo planą ar vėlesniais etapais žemės sklypo ribomis ar servitutu nebuvo numatyta pakankama galimybė savininkui naudotis pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) (el. byla, 1 t., b. l. 33); 2014-05-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris galėjo būti skundžiamas, nurodė, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) 1, yra privačiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje, įregistruotas plotas 2,0200 ha, o VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas parengė preliminarų žemės sklypo planą, paliekant prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato 10F1p ir sklypo ribos 3 metrų pločio pravažiavimą, o servitutas nebuvo nustatytas, tačiau jį nustatyti galima sandorio būdu, nekeičiant žemės sklypo ribų (el. byla, 1 t., b. l. 37-38); 2014-07-15 UAB „Vilniaus hidroprojektas“ parengė žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kurio plotas 19 686 m², kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, su kurio paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu tuometiniai savininkai sutiko, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2014-09-11 patikrino ir suderino (el. byla, 1 t., b. l. 5-6, 57-58, 106; 2 t., b. l. 29, 181; 3 t., b. l. 10-11); 1,9686 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. V., gim. (duomenys neskelbtini) (877/19686 dalys), E. G., gim. (duomenys neskelbtini) (vėliau V. J., o po jos – R. ir R. J. kiekvienai po 43/386 dalis), O. B. J., gim. (duomenys neskelbtini) (2436/19686 dalys), E. P., gim. (duomenys neskelbtini) (585/19686 dalys), V. G., gim. (duomenys neskelbtini) (1218/19686 dalys), R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (1218/19686 dalys), L. J., gim. (duomenys neskelbtini) (vėliau atsakovei G. P., gim. (duomenys neskelbtini)) (877/19686), G. B., gim. (duomenys neskelbtini) (3606/19686 dalys), J. V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (vėliau J. J., gim. (duomenys neskelbtini)) (877/19686 dalys) ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini) (3606/19686 dalys), o anksčiau šio žemės sklypo plotas ir dalys buvo kitokie (el. byla, 1 t., b. l. 18-21, 39-41, 102-104; 2 t., b. l. 25-27, 63-68); 2014-11-03 raštais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo servituto ieškovė kvietė sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčius atvykti deryboms dėl galimo kelio servituto jų nuosavybės teise valdomame sklype nustatymo ir siūlė nustatyti 6 metrų kelio servitutą (el. byla, 1 t., b. l. 26-32); 2014-11-11 žemės sklypo savininkai pateikė ieškovei atsakymą į 2014-11-03 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydami nesutinkantys su ieškovės pageidavimu dėl didesnio kelio servituto nei numatyta projekte bei tolimesnių derybų dėl galimo kelio servituto jų nuosavybės teise valdomame sklype nustatymo, nes ieškovės galimybės naudotis pastatu puikios – jis yra prie asfaltuoto kelio, prie pastato yra asfaltuotas privažiavimas, paliktas pakankamas apie 2,5 m pločio pravažiavimas, o ieškovės siūlomi 6 m pravažiavimui yra siekimas pasipelnyti, parduodant nenaudojamą apleistą pastatą galimiems pirkėjams žemės sklypo bendraturčių sąskaitą (el. byla, 1 t., b. l. 25); 2015-02-05 fotonuotraukose yra užfiksuotas ieškovei priklausantis pastatas, dėl kurio prašoma nustatyti servitutą (el. byla, 1 t., b. l. 24, 36, 42, 43); 2015-04-07 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis S. Užkuraitis konstatavo, kad, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), su G. B. apžiūrėjo ten esantį pastatą, kuris yra prastos (avarinės) būklės, apiręs, žiūrint iš G. B. ir kitiems bendrasavininkams nuosavybės teise priklausančio sklypo pusės matyti išgriuvusios statinio sienos, išgriuvęs stogas, pastatas apaugęs medžiais, o šalia minėto pastato yra asfaltuotas kelias, ant kurio užridenti dideli akmenys bei pateikė tai patvirtinančias nuotraukas (el. byla, 1 t., b. l. 124-130; 2 t., b. l. 47-53); situacijos schemoje bei ištraukoje iš STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ parodyti transporto priemonių apsisukimo geometriniai parametrai (el. byla, 1 t., b. l. 59); taip pat ieškovė pateikė 2016-03-24 UAB „Geomatininkų grupė“ parengtą servituto nustatymo planą teisminiam nagrinėjimui žemės sklype, kurio plotas 19 686 m², žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (el. byla, 2t., b. l. 97-98; 3 t., b. l. 10-11).

Kaip matyti, šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms, nustatymo atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, o išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų, tačiau kiekvienu atveju svarbu, kad tą ribojimą reglamentuojančios teisės normos ir jų taikymas atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį būtinumo bei proporcingumo reikalavimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis). Servitutas – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suvaržanti savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4. 128 straipsnio 1 dalis). Servitutą nustatyti gali įstatymai, sandoriai, teismo sprendimas ir, įstatymo numatytais atvejais, administraciniai aktai (CK 4. 111 straipsnis, 4. 124 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o be servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4. 126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinoms) ir turi būti įvertinta ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas, o esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkų interesų proporcingumo, o vienas iš proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą, nesprendžiant vienam asmeniui kilusių problemų kito asmens teisių sąskaita, taip pat turi būti atsižvelgta į poreikio servitutui nustatyti pobūdį bei kitokių sprendinių galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-82/2007; Nr. 3K-3-283/2010; Nr. 3K-3-527/2009; Nr. 3K-3-118/2012; Nr. 3K-3-168/2014; Nr. 3K-3-259/2014; Nr. 3K-3-608-701/2015 ir kt.).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas sprendžia ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, ir faktus pripažįsta nustatytais, jei pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo (CPK 12, 178, 185 straipsniai, 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr.51 I dalies 3 punktas).

Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad be prašomo nustatyti kelio servituto ji negali naudotis savo turimu sandėliavimo paskirties pastatu, kurio dalį ji ketina naudoti automobilių saugojimui. Tačiau iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad ieškovės pastatas (dėl kurio prašoma nustatyti kelio servitutą atsakovams priklausančiame sklype) yra akivaizdžiai seniai ir visiškai nenaudojamas ne tik pagal registruotąją sandėliavimo, bet ir pagal jokią kitą paskirtį, nes: ant įėjimo angų, kurios be vartų (durų), užaugę nemaži medeliai; pastatas iš visų pusių apaugęs nemažais krūmokšniais; vartų angos apgriuvę; teritorija aplink pastatą apleista ir neprižiūrima; viso pastato stovis prastas, o antstolio faktinių aplinkybių protokole nurodyta, jog yra išgriuvusios sienos ir stogas (el. byla, 1 t., b. l. 24, 36, 42, 43, 124-130; 2 t., b. l. 47-53). Byloje yra pateikti įrodymai apie ieškovės vienintelį bandymą 2005 metais tą pastatą išnuomoti sandėliavimui, tačiau duomenų apie išnuomojimą ar kitokį naudojimą iki tol ar po to byloje nėra (CPK 177, 178 straipsniai, el. byla, 2 t., b. l. 69-75). Kaip minėta, ieškovė nurodo dalį šio pastato ketinanti naudoti automobilių saugojimui, tačiau atstovė teismo posėdyje negalėjo nurodyti šio pastato, taip pat jo vartų angų matmenų, o iš byloje pateiktos nuotraukos, kurioje šalia ieškovės pastato stovi lengvasis automobilis, matyti, jog į tą pastatą vargu ar galėtų įvažiuoti net nedidelis lengvasis automobilis, nes pastatas yra labai žemas su nuolaidžiu į vieną pusę stogu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo vadovautis ieškovės pateiktais transporto priemonių apsisukimo geometriniais parametrais, kuriais grindžiamas prašomo nustatyti kelio servituto plotis (CPK 185 straipsnis, el. byla, 1 t., b. l. 36, 59). Be to, dėl tų pačių – pastato aukščio (vizualiai žemas), ploto (86,51 kv. m), tūrio (278 m³) – priežasčių tenka konstatuoti, jog, naudojant minėtą pastatą sandėliavimo paskirčiai, jame nebūtų įmanoma laikyti bent kiek didesnių gabaritų daiktus, nes jie ten netilptų (CPK 177, 178, 185 straipsniai, el. byla, 1 t., b. l. 9, 111; 2 t., b. l. 34).

Taip pat iš byloje dalyvavusios ieškovės atstovės ir atsakovo V. G. paaiškinimų bei byloje pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad ieškovė nėra nusistačiusi savo pastato (dėl kurio prašoma nustatyti kelio servitutą) naudojimui skirto sklypo ribų, nes neatlikti tam pastatui skirto sklypo kadastriniai matavimai, o ieškovo pastato naudojimui reikalingo sklypo ribos numatytos tik preliminariai, atliekant atsakovams priklausančio gretimai esančio žemės sklypo (kuriame prašoma servituto) kadastrinius matavimus ir nustatant atsakovų sklypo ribas. Taigi, nesant tiksliai nustatyto tarp ieškovės pastato ir atsakovų žemės sklypo (kuriame prašoma nustatyti servitutą) esančios žemės pločio ir ploto, negalima spręsti ar prašomas servituto kelio plotis yra pakankamas, taip pat ar jis nėra per platus ir dėl to nepagrįstai varžomi atsakovų teisėti interesai dėl kuo mažesnės apimties ribojimų jų žemės sklypui taikymo, o be to, ar prašomas nustatyti kelio servitutas šiuo atveju iš viso yra būtinas. Šiuo atveju pažymėtina, kad prašomas nustatyti kelio servitutas nesiriboja su visuomeninės paskirties teritorija – gatve ((duomenys neskelbtini)), esančia prie pat šiaurinės ieškovės pastato (dėl kurio prašoma nustatyti kelio servitutą) sienos, ir šiuo metu ieškovė į prašomą nustatyti kelio servitutą patektų ne per jos valdymui, naudojimui ar nuosavybės teise priklausančią žemę, bet tik per valstybei priklausančią žemę, kuri bet kuriuo metu gali būti perleista (grąžinta) kitiems asmenims. Pažymėtina ir tai, kad iš rašytinių bylos dokumentų matyti, jog ieškovei pastatas (dėl kurio prašo nustatyti kelio servitutą) nuosavybės teise priklauso nuo 2001 metų, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių, kad galėtų tinkamai naudotis savo pastatu, nevaržant kitų asmenų (šiuo atveju atsakovų) teisių – savalaikiai nenusistatė pastato naudojimui reikalingo žemės sklypo ribų, neginčijo priimtų sprendimų dėl jai paliekamo prie ginčo pastato žemės sklypo dalies, kai buvo nustatinėjamos šiuo metu atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos (kuriame prašo nustatyti servitutą), jiems grąžinant toje vietoje žemę natūra, nors turėjo tokią teisę ir galimybes, be to, savo pastato visiškai neprižiūrėjo (el. byla., 1 t., b. l. 34, 37-38, 107; 2 t., b. l. 30).

Kaip minėta, servituto nustatymui turi būti nustatytas objektyvus būtinumas, proporcingumas ir siekiama protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, o įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad: ieškovė gali patekti prie savo pastato (dėl kurio prašoma nustatyti kelio servitutą) be prašomo nustatyti atsakovų žemės sklype kelio servituto, o pastatu ji nesinaudoja nei pagal registruotą pastato paskirtį, nei pagal kitą paskirtį, todėl šiuo metu kelio servitutui nėra jokio objektyvaus būtinumo; ieškovė neįrodė, jog jos pastatui, kuriuo ji nesinaudoja pagal jokią paskirtį, paliktas prie pastato pietinės pusės preliminariai 3 metrų pločio priėjimas yra nepakankamas ir nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti atsakovų nuosavybės teises, nustatant prašomą kelio servitutą, o juolab, ieškovės prašomo 3,85 m pločio, kai mažiausias automobilių privažiavimo plotis 3,5 m (2005-07-01 Aplinkos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto statybos techninio reglamento STR (duomenys neskelbtini) punktas 9.6.1.); dėl ieškovės siekiamo ateityje patogumo ar kitos naudos nėra objektyvios būtinybės šiuo metu nustatyti ieškovės prašomą kelio servitutą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o ieškovės nurodytos kelio servituto būtinumo priežastys (ketinimas ateityje atstatyti ir naudotis pastatu) šiuo atveju nepripažintinos tokios svarbos, kad pateisintų atsakovų nuosavybės teisių ribojimą; sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą, turi pareigą kelti kompensacijos dydžio klausimą, siekiant abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, nes servitutas gali būti neatlygintinis tik išimtiniais atvejais, konstatavus tam konkretų pagrindą (pvz., atitinkamą šalių susitarimą), o šioje byloje ieškovė tokių siūlymų neteikė (CK 1.5 straipsnis, 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-419/2011, Nr. 3K-3-86/2015). Atsakovo V. G. nurodyti argumentai dėl ieškinio senaties taikymo laikytini nepagrįstais, nes servituto nustatymas sietinas ne su nuosavybės teisės įgijimu, bet su poreikio tokiai daiktinei teisei – servitutui atsiradimu (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, patikslintas ieškinys su reikalavimo patikslinimu atmestinas kaip neįrodytas (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.111, 4.117, 4.119 straipsniai).

Netenkinus patikslinto ieškinio su patikslintu reikalavimu, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: atsakovei G. B. – 100,00 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes ieškovė nuo tokių išlaidų mokėjimo atleista (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2; el. byla, 1 t., b. l. 132; 2 t., b. l. 55).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį su reikalavimo patikslinimu atmesti.

Priteisti iš ieškovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (į. k. 188756386, buveinė Kaune, Savanorių per. 371, a. s. Nr. LT914010042503135057, AB DNB bankas) atsakovei G. B. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.