- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- eI-765-283/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00327-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Trečiasis asmuo
- J. D., Utenos rajono savivaldybės tarybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui
- Atsakovas
- Utenos rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės tarybos, Utenos rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos S. L. ir trečiojo suinteresuoto asmens J. D. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei,
atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės tarybos atstovei A. V.-M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo atsakovei Utenos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. D., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui, Utenos rajono savivaldybės tarybai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. L. per savo atstovę advokatę Ingą Maskoliūnaitę skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (3.10)S-2241 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (paslaugos Nr. ZSFR-38770“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja nurodė, kad Sprendimo priėmimo metu ji nuosavybės teise valdė 3,1252 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas). S. L. paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro ir nuosavybės teisės į ginčo sklypą įgijimą patvirtinančių dokumentų duomenimis, žemės sklypas buvo suformuotas kaip vientisas žemės masyvas, jame nėra jokio visą žemės sklypą išilgai kertančio kelio, kaip įsiterpusios naudmenos, be to, šiam sklypui nėra nustatytų kelio servitutų. Pareiškėja paaiškino, kad ji apsisprendė ginčo sklypą padalinti į du atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti Savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 2 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (paslaugos Nr. ZSFP-38770) Nr. AR8-082 (toliau – Projekto rengimo reikalavimai). Savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. priimtu Sprendimu nederino pareiškėjos užsakymu parengto Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas), nurodžiusi, kad jis neatitinka Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte nurodytos sąlygos. Savivaldybės administracija Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte buvo suformulavusi reikalavimą, nustatantį, kad Projektas privalo atitikti (duomenys neskelbtini) kaimo dalies ir (duomenys neskelbtini) kaimo dalies specialiojo plano (toliau – Specialusis planas) sprendiniams, pagal kuriuos, šiame plane numatytoms gatvėms formuoti turi būti suformuotas (-i) atskiras (-i) sklypas (-ai) ir nustatytas (-i) servitutas (-ai). Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalimi ir 4.39 straipsnio 1 dalimi, teigė, kad Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Savivaldybės administracija Specialiojo plano sprendiniais įgyvendinti neturi teisės neatlygintinai apriboti nuosavybės teisės į ginčo sklypą. Pareiškėja, remdamasi CK 4.111 straipsnio 1dalimi ir 4.124 straipsnio 1 dalimi, tvirtino, kad nėra jokio įstatymo, sandorio ar teismo sprendimo, kuriais jos asmenine nuosavybe valdomam ginčo sklypui būtų nustatytas kelio servitutas ar reikalavimas žemės sklypo dalį, kurioje nustatomas servitutas, suformuoti atskiru žemės sklypu. Be to, pareiškėja, remdamasi nuo 2018 m. liepos 1 d. taikomos redakcijos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 23 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, nuo 2014 m. vasario 25 d. taikomos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio14 d. nutarimu patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 1.6, 2, 12 ir 14 punktų nuostatomis, tvirtino, kad: 1) Specialiojo plano sprendiniai dėl rekomenduojamo servituto neatitinka paminėtų teisės normų reikalavimų; 2) Specialusis planas buvo parengtas 2011-2017 metams, tačiau nuo šio plano patvirtinimo nėra kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo; 3) nurodyti teisės aktai nenustato reikalavimo servitutui reikalingą teritoriją suformuoti atskiru žemės sklypu, o Specialiojo plano sprendinys formuoti atskirą žemės sklypą turi rekomendacinį pobūdį; 4) nurodyti teisės aktai aiškiai įtvirtina, kad žemės sklypo planas rengiamas asmens, pateikusio prašymą nustatyti servitutą, lėšomis, todėl Savivaldybės administracija negali reikalauti, kad projektavimo darbai būtų vykdomi pareiškėjos lėšomis; 5) teisės aktai numato, kad apie servituto nustatymo būtinybę sprendžia Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, todėl Savivaldybės administracija Projekto derinimo stadijoje negali reikalauti atlikti jokių projektavimo darbų, susijusių su servituto nustatymu; 6) Sprendime nėra aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių pareiškėjai keliamas imperatyvus reikalavimas išskirti teritorijas kelio servituto nustatymui, jeigu pagal Specialiojo plano sprendinius numatytas kelias nėra susijęs su priėjimu prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, ir dėl kokių priežasčių Specialiojo plano sprendiniai negali būti įgyvendinti ir suderinus Projektą, jeigu atsiras realus Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytas poreikis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos S. L. ir trečiojo suinteresuoto asmens J. D. atstovė advokatė I. Maskoliūnaitė, trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. ir jos atstovas J. D. prašė tenkinti skundo reikalavimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. D. savarankiško atsiliepimo nepateikė ir teismo posėdyje paaiškinimų nepateikė.
Trečiojo suinteresuoto asmens J. D. atstovas atstovas J. D. nurodė, kad Specialiojo plano sprendinys, kurio laikytis buvo nurodyta Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte, yra rekomendacinis ir neprivalomas, todėl Savivaldybės administracija negali reikalauti jo laikytis.
Atsakovė Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė S. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savivaldybės administracija teigė, kad buvo pagrįstai atsisakyta derinti Projektą, kadangi nebuvo įvykdytas Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte suformuluotas reikalavimas. Atsakovė nurodė, kad Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, todėl jo sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Savivaldybės administracijos teigimu, kadangi pareiškėjos siekiamas pertvarkyti ginčo sklypas patenka į Specialiojo plano taikymo teritoriją, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 2 straipsnio 15 dalimi, 14 straipsnio 4 dalimi ir 22 straipsniu, Projekto sprendiniai negali prieštarauti Specialiojo plano sprendiniams. Savivaldybės administracija nurodė, kad ginčo sklypas yra teritorijoje, kurioje Specialiuoju planu suprojektuotos gatvės ir inžinieriniai tinklai. Specialiojo plano 11 lape nurodyta, kad siekiant racionalaus ir kompleksiško teritorijų įsisavinimo, būsimiems statytojams rekomenduojama kooperuotis ir detaliuosius planus rengti didesnėms teritorijoms, o suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas rekomenduojama formuoti atskirais sklypais. Kadangi dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nuo 2014 metų atskirų sklypų detalieji planai neberengiami, todėl Specialiojo plano susisiekimo sprendiniai turi būti sprendžiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais. Atsakovė tvirtino, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) III skyriaus, reglamentuojančio sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, 46 punkte nustatyta, kad esamiems inžinieriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) siūlomos nustatyti specialiosios žemės ir miško sąlygos. Atsakovė, atsižvelgusi į tai, kad Specialusis planas yra norminis teisės aktas, ir remdamasi Taisyklių 46 punktu, vertino, kad Specialiojo plano rekomendacija – suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas formuoti atskirais sklypais – įgyja privalomąjį pobūdį. Atsakovė teigė, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, nors ir varžantis kito asmens nuosavybės teises, tačiau tokie suvaržymai, remiantis CK 4.111-4.113, 4.117, 4.124 ir 4.128 straipsniais, vertinami kaip proporcinga konstituciškai pagrįsta priemonė, taikoma derinant viešuosius ir privačius interesus.
Savivaldybės administracijos ir Utenos rajono savivaldybės tarybos atstovė A. V.-M., remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, prašė skundą atmesti. A. V.-M., remdamasi Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nurodė, kad S. L. užsakymu rengiamame Projekte privalėjo būti suprojektuoti atskiri žemės sklypai, skirti Specialiajame plane numatytoms gatvėms, ir aprašyti jiems nustatomi servitutai. Atsakovės atstovė paaiškino, kad ateityje šiuos gatvėms reikalingus žemės sklypus Utenos rajono savivaldybė nupirktų iš savininkų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius (toliau – NŽT Utenos skyrius) atsiliepimo į skundą nepateikė, NŽT Utenos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Bylos duomenys patvirtina, kad Sprendimo priėmimo metu S. L. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdė 3,1252 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai Nurodytas žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2017 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. 41SK-(14.41.110.)-802, tvirtinant kadastro duomenų tikslinimą, nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: kelių apsaugos zonos ( 0,0498 ha), elektros linijų apsaugos zonos (0,2481 ha), žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai (2,338 ha), saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje (0,2538 ha). Nurodytas aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas, Utenos apskrities valdytojo 1996 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 40-4826 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko valdytą žemę ir kiti dokumentai.
S. L. 2018 m. gruodžio 14 d. notarine tvarka sudaryta dovanojimo sutartimi trečiajam suinteresuotam asmeniui J. D. padovanojo 747/7813 dalis (0,2988 ha) ginčo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); J. D. nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Nurodytas aplinkybes patvirtina 2018 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis, reg. Nr. DM-6198 ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas.
S. L. 2017 m. liepos 20 d. kreipėsi į NŽT Utenos skyrių prašymu organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; prašymui suteiktas Nr. 41Fp-1791; prašyme pareiškėja nurodė, kad ji siekia ginčo sklypą atidalinti į tris sklypus.
NŽT Utenos skyrius 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 41FPĮ-87-(14.41.124.) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti S. L. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra pertvarkyti ginčo sklypą - jį padalinti į du ar daugiau žemės sklypų.
Pareiškėjos užsakymu uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Ignalinos projektai“ parengė Projektą, numatantį, kad ginčo sklypas pertvarkomas, jame suformuojant du žemės sklypus: 0,2988 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,8264 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Savivaldybės administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (3.10)S-2241 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (paslaugos Nr. ZSFP-38770)“ UAB „Ignalinos projektai“ parengto ginčo sklypo Projekto nederino. Atsakovė priimtą Sprendimą grindė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Specialiojo plano sprendiniais, Taisyklių 2 punktu, 46 punkto antrąja pastraipa, Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punktu ir aplinkybe, kad rengiant Projektą buvo nesilaikyta Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo.
Byloje nagrinėjamas teritorijų planavimo teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl vietos savivaldybės administracijos sprendimo nederinti parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.
Ginčo teisiniams santykiams reguliuoti taikomi Teritorijų planavimo įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.), Žemės įstatymas (suvestinė redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Teritorijų planavimo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimo dokumentų taikymo ir jų tarpusavio sąveikos organizacinė struktūra veikia vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais; kiekvienas žemesnio teritorijų planavimo lygmuo privalo vadovautis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, juos detalizuojant. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.
Bylos duomenimis, teritorijai, į kurią patenka ginčo sklypas, taikomi Tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-277 patvirtintas Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas) ir Tarybos 2012 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. TS-397 patvirtintas (duomenys neskelbtini) kaimo dalies ir (duomenys neskelbtini) kaimo dalies specialusis planas.
UAB „Ignalinos projektai“ parengto Projekto Aiškinamajame rašte nurodyta, kad, pagal Bendrojo plano sprendinius, ginčo sklypas patenka į indeksu 3/K pažymėtą tvarkymo zoną, kurios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys yra miškų ūkio žemė ir kitos paskirties žemės, taip pat į perspektyvių gyvenamųjų vietovių įtakos zoną, kurioje galimas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas; žemės naudojimo būdai – urbanizuotų ir kitai paskirčiai naudotinų teritorijų plėtra; miesto įtakos ekstensyvios plėtros teritorija; taikomas funkcinis prioritetas – ekstensyvi (dispersiška) urbanizacija; funkcinės zonos tipas – urbanizuotos ir numatomos urbanizuoti teritorijos. Pagal Specialiojo plano sprendinius, ginčo sklypas patenka į vienbučių gyvenamųjų namų statytos teritoriją G1-2 ir infrastruktūros teritoriją I2; ginčo žemės sklypo šiaurinėje ir pietinėje dalyse numatomos D1 kategorijos gatvės, ties kuriomis planuojami inžinieriniai dujotiekio, vandentiekio, elektros, nuotekų ir ryšių tinklai, o sklypo rytinėje dalyje – D2 kategorijos gatvė, skirta sujungti aukščiau nurodytas gatves.
Pagal Specialiojo plano rengimo metu galiojusį Tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 patvirtintą Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, ginčas sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su keliu Nr. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatvė), o pietinėje dalyje - su keliu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šie keliai, kaip vietinės reikšmės viešieji keliai, nurodyti ir nuo 2017 m. gegužės 31 d. galiojančiame Tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. TS-159 patvirtintame Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiame plane (Teisės aktų registre paskelbtas 2017 m. gegužės 30 d., Nr. 9134).
Minėta, kad Savivaldybės administracija išduotų Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte nustatė reikalavimą, nustatantį, kad Specialiojo plano sprendiniuose numatytoms gatvėms rengiamame Projekte turi būti formuojamas (-i) atskiras (-i) sklypas (-ai) ir nustatytas (-i) servitutas (-ai).
Projekto dalyje „Projekto sprendiniai“ nurodyta, kad, S. L. nesutinkant, žemės sklypas Specialiajame plane numatytai D2 kategorijos gatvei ir prie (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių atskiri žemės sklypai ir servitutai juose nebus formuojami.
Pagal Specialiojo plano sprendinius, išdėstytus dalyje „1.3.1 Architektūrinė-urbanistinė dalis“, teritorijoje, į kurią patenka ginčo sklypas, planuojama pastatyti 2 772 gyventojams skirtą 1031 būstą, statyti bendro apie 231 tūkst. m² ploto 1-3 aukštų pastatus, tarp jų – ir 89 tūkst. m² ploto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų. Šioje Specialiojo plano dalyje yra suformuluotas sprendinys, nustatantis, kad: „Siekiant racionalaus ir kompleksiško teritorijų įsisavinimo, rekomenduojama būsimiesiems statytojams kooperuotis ir detaliuosius planus rengti didesnėms 5-30 ha ploto teritorijoms. Suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas, rengiant detaliuosius planus, rekomenduojama formuoti atskirais sklypais“.
Teritorijų planavimo įstatymas detalųjį planą apibrėžia kaip urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (2 straipsnio 2 dalis).
Nuo 2014 m. sausio 7 d. galiojančių Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 242 punktas detalųjį planą priskiria kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems vietovės lygmeniu. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 246 punkte nurodyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybių ar savivaldybių dalių, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas, o 247 punkte - kad detaliųjų planų objektais yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai ir esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 246 punkte nustatyta išimtis, jog detalieji planai nerengiami Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, tarp jų – ir neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, kuriose, vadovaujantis bendraisiais planais ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, pagal poreikį rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai - specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai arba žemės valdos projektai (1 punktas).
Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Taisyklių 2 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai).
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad S. L. užsakymu parengtas Projektas detaliųjų planų kategorijai negali būti priskirtas. Šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir Savivaldybės administracijos atstovė A. V.-M..
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad Specialiojo plano sprendinys, nustatantis, kad: „Suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas, rengiant detaliuosius planus, rekomenduojama formuoti atskirais sklypais“ rengiamam žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Projektui netaikytinas. Dėl šios priežasties Savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, jog rengiant Projektą, būtų laikomasi aukščiau nurodyto Specialiojo plano sprendinio. Taigi, pareiškėjos ginčijamo Sprendimo motyvas, jog Projektas parengtas, nesilaikant Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, vertinamas kaip nepagrįstas.
Teismas sprendžia, kad Specialiojo plano sprendiniai, suformuluoti įsakmaus pobūdžio nuostatomis, yra privalomi. Tokia išvada seka iš Teritorijų planavimo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų. Tačiau teismas vertina, kad bet kuriame norminiame teisės akte, be privalomojo pobūdžio teisės normų, gali būti įtvirtinta ir kitokio pobūdžio normų, tarp jų - rekomendacinio pobūdžio. Teisės teorijoje norma, pagal teisinio poveikio subjektams pobūdį įtvirtinanti tam tikrus pasiūlymus, pageidavimus, suprantama kaip rekomendacinė norma, į ją neprivaloma atsižvelgti ir jos neprivaloma vykdyti. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad rekomendacinio pobūdžio norma yra suformuluota norminiame teisės akte, nelemia, kad dėl to ji praranda teisėkūros subjekto suteiktą rekomendacinį pobūdį.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, ginčijamo Sprendimo motyvas, kad aplinkybė, jog Specialusis planas yra norminio pobūdžio teisės aktas, todėl jame įtvirtintos taisyklės, tarp jų – ir rekomendacija suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas formuoti atskirais sklypais, tampa visuotinai privalomos, vertinamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja, pagrįsdama skundo reikalavimą, pateikė Aiškinamąjį planą (originale – Aiškinamasis planas, ko reikalauja Utenos rajono savivaldybės atstovai), kuriame grafiškai pavaizdavo, kaip Savivaldybės administracijos aiškinimu, atsižvelgus į Specialiojo plano sprendinius, turėtų būti pertvarkytas ginčo sklypas ir suformuoti atskiri žemės sklypai. Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovė A. V.-M. patvirtino, kad Savivaldybės administracija, remdamasi Specialiojo plano sprendiniais, sprendžia, jog ginčo sklype nauji žemės sklypai turi būti suformuoti prie esančių kelių Nr. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatvė) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) gatvė) bei nurodytus kelius (gatves) jungiančiai planuojamai D2 kategorijos gatvei ir prie jų numatytų inžinierinių tinklų koridoriams bei šiuose sklypuose nustatyti servitutai. A. V.-M., teikdama paaiškinimus dėl aukščiau nurodyto Aiškinamojo plano, nurodė, kad, Savivaldybės vertinimu, teritorijos, pažymėtos „E“, „F“ ir „C“ raidėmis, turi būti suformuotos kaip atskiri žemės sklypai ir juose turi būti nustatyti servitutai. Atsakovės atstovės teigimu, taip suformuoti žemės sklypai leistų ateityje užtikrinti Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimą, kadangi šiuos sklypus Utenos rajono savivaldybė turėtų galimybę nupirkti iš ginčo sklypo savininkų Specialiajame plane numatytoms gatvėms ir inžinieriniams įrenginiams tiesti.
Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Atvejai, kai rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, išvardinti Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Pastarosios nuostatos perkeltos ir į Taisyklių 2.1-2.7 punktus.
Teismo vertinimu, pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reguliuojančių teisės normų nuostatas, šios rūšies teritorijų planavimo dokumentu žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas nėra sprendžiamas. Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnio, numatančio žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką, 2 dalies 2 punktą, galiojančio specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis, kartu su konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimu, paremtu sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, tėra vienas iš pagrindų, kuriam esant, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.
Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad Utenos rajono savivaldybė, ketindama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijoje įgyvendinti Specialiojo plano sprendinius, privalės Žemės įstatymo nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl visuomenės poreikiams tenkinti reikalingų žemės sklypų paėmimo iš privačios žemės savininkų, tarp jų – ir iš ginčo žemės sklypo bendraturčių. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama, remiantis Žemės įstatymo VIII skyriuje „Žemės paėmimas visuomenės poreikiams“ įtvirtintomis teisės normomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintomis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. 1094 redakcija) ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 604 redakcija). Teismo vertinimu, pagal Projekto sprendinius ginčo sklypą pertvarkius į du naujus žemės sklypus, Utenos rajono savivaldybei neatsirastų kliūčių Žemės įstatymo nustatyta tvarka ateityje paimti žemę visuomenės poreikiams iš ginčo sklypo bendraturčių.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus ir atsižvelgus į taikomą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad Utenos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. 3-101)S-2241 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (paslaugos Nr. ZSFR-38770“, kaip individualus administracinis aktas, faktiniais duomenimis ir teisės normomis nepagrįstas, todėl naikinamas.
S. L. skunde suformulavo prašymą ištirti ir pripažinti, kad Utenos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. TS-397 patvirtinto (duomenys neskelbtini) kaimo dalies ir (duomenys neskelbtini) kaimo dalies specialiojo plano dalis, kuria nustatytas reikalavimas iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neatlygintinai suformuoti atskirus sklypus, kuriuose būtų suprojektuotos gatvės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams, kitų aukštesnės galios teisės aktų nuostatoms.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ABTĮ) 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.
Teismui nustačius, kad Specialiojo plano sprendinys „ Suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas, rengiant detaliuosius planus, rekomenduojama formuoti atskirais sklypais“ netaikomas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), parengtam Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, daroma išvada, kad nėra pagrindo pradėti norminio administracinio akto dalies teisėtumo tyrimą (ABTĮ 113 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pareiškėja skundu prašė priteisti turėtas atstovavimo išlaidas: 23,60 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, 528 Eur už skundo parengimą ir, pagal atskirus prašymus, - už atstovavimą teismo posėdžiuose. Pareiškėja 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. prašymais, be 528 Eur už skundo parengimą, prašė priteisti bendrą 600 Eur sumą už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose.
ABTĮ 40 straipsnis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priėmus sprendimą S. L. naudai, pareiškėja turi teisę į turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą.
Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio „PERLO PASLAUGOS“ kvito duomenimis, pareiškėja sumokėjo 23,00 Eur žyminio mokesčio.
Pagal ABTĮ 35 straipsnio 3 dalį, už skundą paduodant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Pareiškėja skundą per savo atstovę advokatę I. Maskoliūnaitę padavė elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi, pareiškėja privalėjo sumokėti 22,50 Eur (30 Eur x 75 procentai) žyminio mokesčio. Pareiškėjai atlyginamos turėtos 22,50 Eur žyminio mokesčio mokėjimo išlaidos, o vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai grąžinama 0,50 Eur daugiau sumokėto žyminio mokesčio.
Pareiškėjai S. L. administracinėje byloje atstovavo advokatė I. Maskoliūnaitė pagal 2018 m. spalio 5 d. atstovavimo sutartį. Pareiškėja už advokatės I. Maskoliūnaitės darbą teikiant teisines paslaugas sumokėjo: 2018 m. spalio 8 d. – 528 Eur už skundo surašymą (pinigų priėmimo kvitas Nr. 930230), 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. – 600 Eur (400 Eur + 200 Eur) už atstovavimą teisme (pinigų priėmimo kvitai Nr. 1031542 ir Nr. 1031563).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijas, rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už ieškinį (nagrinėjamu atveju – skundą) yra 2,5 (8.2 punktas), už vieną pasirengimo, atstovavimo teisme valandą – 0,1 (8.19 punktas); teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 punktas).
Nustatyta, kad advokatė I. M. 2018 m. spalio 8 d. parengė ir teismui pateikė skundą, dalyvavo 2019 m. vasario 6 d., 2019 m. balandžio 3 d. ir 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdžiuose.
Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis skundo surašymo metu buvo 926,70 Eur, 2019 m. vasario 6 d. posėdžio metu šis rodiklis buvo 935,70 Eur , o 2019 m. balandžio 3 d. ir gegužės 29 d. teismo posėdžių metu – 970,30 Eur. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2, 8.19 ir 9 punktais, pareiškėjai atlyginama 528,00 Eur už skundo surašymą, kadangi sumokėto atlyginimo suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio; 343,06 Eur už 1 val. trukmės pasiruošimą bylos nagrinėjimui prieš kiekvieną teismo posėdį (( 935,70 Eur x 0,1 x 1 val.) + (970,30 Eur x 0,1 x 2 val.)) ir 194,06 Eur (970,30 Eur x 0,1 x 2) už atstovavimą 2 val. trukmės 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje. Atsižvelgus į Rekomendacijų 9 punktą ir į tai, kad 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdžio trukmė buvo 14 min., o 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio – 23 min., už advokatės I. M. darbą atstovaujant pareiškėją šiuose posėdžiuose neatlyginama.
Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad bendra S. L. turėtų atstovavimo išlaidų suma yra 1 009,69 Eur (528,00 Eur + 287,63 Eur +194,06 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos S. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (3.10)S-2241 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (paslaugos Nr. ZSFR-38770)“ .
Pareiškėjos S. L. prašymą dėl turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai S. L. iš atsakovės Utenos rajono savivaldybės administracijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 euro centų) žyminio mokesčio ir 1 009, 69 Eur (vieną tūkstantį devynis eurus ir 69 euro centus) advokato darbo apmokėjimo išlaidų. Kitą prašymo dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo dalį atmesti.
Grąžinti S. L. 0,50 Eur daugiau sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.