- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-661-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35981-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- R. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei R. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atsakovės R. J. pateikti savo atsiliepimą – kaip ji pateisina savo veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Nustatęs, kad ieškinyje nėra suformuluotas joks aiškus (konkretus) reikalavimas, kad ieškovė ieškinyje atsakove patraukė ne valstybę, bet teisėją, ir tai, kad ieškovė siekia pasiaiškinimo dėl teisėjos priimtų procesinių sprendimų, teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, jog esant neaiškiai teismo nutarčiai (ar sprendimui) pareiškėjai turi teisę į nutartį (sprendimą) priėmusį teismą kreiptis dėl procesinio sprendimo išaiškinimo. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ne kartą 2016-2017 m. kreipėsi į teismą su įvairiais ieškiniais, kuriuose teismai išsamiai išaiškino ieškovei ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, į tai, kad ankstesnėse bylose ieškovė yra nurodžiusi, jog yra įgijusi teisinį išsilavinimą Sheffieldo universitete, t. y. į tai, kad ieškovė žino teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, tačiau jų nevykdo, teismas sprendė, jog ieškovė, teikdama tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja jai suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo įsigilinti į ieškinį, jį patenkinti ir atstatyti ieškovės teises. Pasak apeliantės, ji ieškinyje atsakove nurodė Lietuvos apeliacinio teismo teisėją R. J. ir prašė, kad ji paaiškintų, kaip ji pateisina savo veiksmus, kai tai pažeidžia įstatymus. Kadangi visi prieš įstatymus lygūs, mano, kad atsakovė turi atsakyti už pažeidimą. Apeliantės teigimu, reikalavimas absoliučiai konkretus, suformuluotas aiškiai. Ieškovė jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi sąžiningai, ir būtent dėl to prašo, kad R. J. paaiškintų, kodėl pažeidė įstatymą. Kadangi ji, kaip teisėja to daryti negalėtų, mano, kad turi atsakyti kaip asmuo. Skundžiamoje nutartyje teisėjas nepagrįstai nurodė, kad teisėjai be kvestionavimo turi jiems suteiktas privilegijas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, t. y. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Apeliantė atskiruoju skundu prašo patenkinti jos ieškinį. Visų pirma apeliantei paaiškinama, kad apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kadangi civilinės bylos iškėlimo stadijoje byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, pasisakys tik dėl to, ar skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakyta priimti ieškovės ieškinį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Viena iš tokių procesinių kliūčių – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina procesinį dokumentą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Minėto CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Pagal antrą šio straipsnio dalį - teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka, prašymus dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, taip pat skundus dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas šiais būdais: pripažindamas tas teises; atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius); pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams; kitais įstatymo nustatytais būdais. Asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką.Nagrinėjamu atveju, atskirjojo skundo argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tikslą, kurio ieškovė siekė pateiktu ieškiniu, t. y. prašė, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėja R. J. paaiškintų (pateiktų atsiliepimą), kaip ji pateisina savo veiksmus, kai tai pažeidžia įstatymus. Iš atskirajame skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad šis reikalavimas susijęs su R. J. priimtu procesiniu sprendimu, todėl apeliantės teiginiai, kad reikalavimas atsakovei reiškiamas ne kaip teisėjai, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Tačiau net nepaisant netinkamai pasirinkto atsakovo, akivaizdu, jog reikalavimas, kuriuo prašoma pateikti paaiškinimą (atsiliepimą), nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, neatitinka aukščiau paminėtų CPK 22 straipsnio, CK 1.138 straipsnio nuostatų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka bei atsisakė priimti ieškinį.Apibendrinus išdėstytus argumentus, pripažintina, kad atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta. Naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.