Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. P. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2007 m. liepos 23 d. nutarimo, kuriuo atisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos mieto apylinkės teismo 2005 m. spalio 29 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir 135 str. 1 d., už tai, kad 2004 m. lapkričio 20 d., apie 10-11 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su D. K. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą apiplėšti, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, tai yra, prie F. A. priėjusi D. K. vieną kartą rankos kumščiu smogė pastarajam į krūtinę ir vieną kartą spyrė į krūtinę batu apauta koja, o prie jo priėjęs V. P. vieną kartą rankos kumščiu sudavė į kaktą, vieną kartą į nosį, vieną kartą į smakrą ir vieną kartą rankos dviem pirštais smogė į kakle esančią miego arteriją, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą nuo ko nukentėjusysis prarado sąmonę. Tada V. P. , priėjęs prie ant kėdės sėdinčio L. H. D. , pagriebė pastarąjį už rankos ir nuvertė nuo kėdės ant grindų ir rankomis sudavė pastarajam ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį, tuo L. H. D. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą. Po to V. P. priėjęs prie L. B. tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau 3 kartų L. B. į veidą, nuo ko nukentėjusioji ėmė bėgti iš kambario į balkoną, tačiau ją pasivijęs V. P. sugriebė už plaukų ir nusitempė į virtuvę, kur po to pargriovęs ant nugaros sudavė dar 2-3 kartus kumščiu į veidą ir pradėjo nuo nukentėjusiosios vilkti rūbus, t. y. ją išrenginėti, o tuo metu prie gulinčios L. B. priėjusi D. K. , tyčia rankos kumščiu ne mažiau l karto smogė nukentėjusiajai į galvą, tuo sukeldami nukentėjusiajai fizinį skausmą po ko pastaroji prarado sąmonę. Tokiu būdu V. P. ir D. K. įveikę F. A. , L. H. D. ir L. B. pasipriešinimą pagrobė svetimą, tai yra, L. B. priklausantį 200 Lt vertės turtą - rūbus: žieminę striukę, kurios vertė 150 Lt, megztinį, kurio vertė 30 Lt, ir šaliką, kurio vertė 20 Lt, o iš sekcijoje buvusio ąsočio F. A. priklausančius 300 Lt ir nuo stalo L. H. D. priklausantį balto metalo spalvos rankinį mechaninį laikrodį „Komandirskyje“, kurio vertė 200 Lt, tai yra, iš viso, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, kurio vertė 900 Lt.

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad padarė tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2004 m. lapkričio 20 d., apie 10-11 val., bute, esančiame Taikos pr. 121-35, Klaipėdoje, V. P. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plėšimo metu priėjęs prie ant kėdės sėdinčio L. H. D. , pagriebė pastarąjį už rankos ir nuvertė nuo kėdės ant grindų ir rankomis sudavė pastarajam ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį, ko pasėkoje L. H. D. padarytas: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, galvos sumušimas, galvos smegenų sumušimas ir suspaudimas, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. p.).

V. P. pagal BK 180 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 10 d. nutartimi nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestas, konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, o teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 180 str. 1 d. ir 135 str. 1 d. bei paskyrė jam tinkamas bausmes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartimi nuteistojo V. P. kasacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas išnagrinėtas pilnai, nepažeidžiant BPK numatytų bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka nuostatų.

2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas nuteistojo V. P. pareiškimas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškime nuteistasis nurodė, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė ir prašė jo bylą atnaujinti ir tirti iš naujo. Nurodė, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas 2007 m. liepos 23 d. nutarimu nuteistojo prašymo netenkino. Prokuroras, įvertinęs nuteistojo V. P. prašymą, konstatavo, jog nuteistasis nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ar nebuvo ištirtos byloje, todėl nėra nei vieno pagrindo, numatyto BPK 444 str., kuriuo vadovaujantis būtų galima pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistasis V. P. minėtą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2007 m. liepos 23 d. nutarimą apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas panaikinti šį nutarimą ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2007 m. liepos 23 d. nutarimo, kuriuo atisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Teismas konstatavo, kad nuteistasis nenurodė nei vienos aplinkybės, numatytos BPK 444 str., kurios pagrindu galima būtų atnaujinti bylą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, o nuteistojo skunde dėstomi argumentai ir motyvai jau buvo išdėstyti ir išnagrinėti bylą nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka.

Nuteistasis V. P. skundu prašo išnagrinėti jo skundą ir priimti teisingą sprendimą.

Skunde nurodo, kad jis nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas, nepadarė. Jis neneigia, kad įvykio dieną buvo įvykio vietoje, tačiau teigia, kad ten nieko nevogė, neapiplėšė ir nesumušė. Jis tik išgėrė vyno ir išėjo. Nuteistojo manymu, byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė jam inkriminuotus nusikaltimus.

Nuteistasis teigia, kad buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Nebuvo apklausti liudytojai – vyras ir moteris, kuriuos jis sutiko su L. B. prie namo (duomenys neskelbtini), 2004-11-20, ryte, apie 9 val., ir kurie L. B. vadino necenzūriniais žodžiais ir puolė ją mušti. Tai patvirtino ir pati L. B. . Ji nurodė, kad pažįsta minėtus asmenis ir žino jų gyvenamąsias vietas, tačiau jie apklausti nebuvo, nors jų parodymai yra labai svarbūs. Nuteistasis mano, kad šie asmenys taip pat galėjo įvykio dieną užeiti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir įvykdyti jam inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistasis pažymi, kad jo minimas butas buvo registruotas kaip landynė ir jame rinkdavosi socialiai remtini žmonės išgerti, todėl jam inkriminuotus nusikaltimus galėjo padaryti bet kuris ten užėjęs žmogus.

Taip pat nebuvo apklaustos dvi moterys, kurios atidarė jiems kodines laiptinės duris, kai jie ėjo į butą Nr. XX. Jos matė kaip jie atėjo ir išėjo, ir nuteistojo manymu, turėjo matyti, jei jie nešėsi vogtus daiktus. Liudytojos taip pat turėjo girdėti kas vyko bute, nes stovėjo laiptinėje.

Be to, nuteistasis pažymi, kad po 2004-11-20 įvykių, nei vienas iš nukentėjusiųjų nesikreipė į teisėsaugos pareigūnus. Apie nusikaltimą pirmą kartą buvo pranešta tik po 2 mėnesių ir tai padarė F. A. ir L. B. , o H. L. D. apie nusikaltimą pranešė tik po 5 mėnesių. Be to, L. H. D. tvirtino, kad jis galvą susižalojo 2004-11-27 eidamas girtas namo. Byloje nėra nei vienos teismo medicinos eksperto išvados, kuri patvirtintų, kad nukentėjusieji buvo sumušti 2004-11-20, remtasi tik žodiniais nukentėjusiųjų parodymais, kurie gali būti melagingi.

Taip pat prieštaringi yra liudytojų G. K. ir P. parodymai, nors jos abi buvo užėjusios į butą tuo pačiu metu, tačiau aplinkybes matė skirtingai. Be to, liudytojos sužinojusios apie nusikaltimą iš karto nepranešė teisėsaugos pareigūnams. Liudytojos nematė moters ir vyro, kuriuos jie sutiko su L. B. prie XXX namo, kurie taip pat galėjo būti užėję į tą butą.

Nuteistasis mano, kad visi jo nurodyti liudytojai turėtų būti apklausti, jis to reikalavo ir anksčiau, tačiau tai nebuvo padaryta, o tai yra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Taip pat nuteistasis mano, kad jo byla turėjo būti nagrinėjama apygardos, o ne apylinkės teisme, nes BK 135 str. yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Be to, bylą apylinkės teisme nagrinėjo ta pati teisėja Volušinskienė, kuri jam buvo paskyrusi kardomąją priemonę - suėmimą, o tai nuteistojo manymu, taip pat yra baudžiamojo įstatymo pažeidimas.

Teismuose jam nebuvo leista užduoti klausimus nukentėjusiesiems ir liudytojams. Ikiteisminio tyrimo metu nei jis, nei jo gynėjas nedalyvavo atpažinime. Atpažinimas buvo daromas tik iš nuotraukų, nedalyvaujant kviestiniams. Įvykio vieta buvo apžiūrėta ne iš karto po nusikaltimo. Byloje nėra nei ekspertų išvadų, nei daiktinių įrodymų (grumtynių pėdsakų, kraujo dėmių, suplėšytų rūbų) patvirtinančių, kad bute buvo sumušti žmonės. Visa tai, apelianto manymu, taip pat yra baudžiamojo įstatymo pažeidimas.

Be to, nuteistasis pažymi, kad teismas nurodė, jog jis veikė bendrininku grupe su D. K. , tačiau jis su D. K. gyvena kartu 18 mėnesių, todėl nuteistojo manymu, jie negali būti įvardijami bendrininkais.

Nuteistasis prašo pilnai įrodyti jo kaltę padarius nusikaltimus, nes priešingu atveju grasina padaryti savo teisingumą.

Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas tinkamai išanalizavo baudžiamosios bylos medžiagą ir pagrįstai konstatavo, kad pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, kuri nuteistajam buvo įteikta 2007 m. spalio 3 d., išsamiai išdėstyti visi LR BPK 444 str. 1 d. numatyti pagrindai, kuriems esant ar bent manant galimai esant, turi būti pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iš Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarties matoma, kad LR BPK 444 str. 1 d. numatytų pagrindų neįžvelgė nei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas (2007 m. liepos 23 d. nutarimas), nei Vilniaus apygardos teismas. Atitinkamai, išanalizavus nuteistojo skundą ir baudžiamosios bylos medžiagą, Lietuvos apeliacinis teismas taip pat mano, kad pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra jokio pagrindo.

LR BPK 444 str. 1 d. 1 - 3 p. nurodyti konkretūs atvejai (įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ar bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas), kuriems esant pradedamas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tačiau bet kuri iš minėtų aplinkybių privalo būti nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tuo tarpu jokių duomenų apie aukščiau minėtų įsiteisėjusių teismo nuosprendžių egzistavimą nėra, todėl pradėti procesą manant, kad gali būti bent viena LR BPK 444 str. 1 d. 1 – 3 p. numatyta aplinkybė, nėra pagrindo.

LR BPK 444 str. 1 d. 4 p. nurodoma, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės yra taip pat tokios, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi konkrečiu atveju pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtinos bent dvi sąlygos: visų pirma, nurodomos aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį; antra, nurodomos aplinkybės vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Tuo tarpu nuteistasis skunde nurodo, kad byloje turėjo būti apklausti kiti liudytojai (vyras ir moteris, kuriuos sutiko prie (duomenys neskelbtini) namo (nors nustatyta nusikalstamų veikų padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), taip pat dvi moterys, kurios atidarė jiems kodines laiptinės duris einant į XX butą), tačiau šiuos savo prašymus nuteistasis jau buvo raštu išreiškęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose (T. 3, b.l. 4-5; T. 4, b. l. 2-5). Visgi minėtų prašymų išsprendimas bylą perdavus teismui, yra teismo prerogatyva. Nagrinėjant minėtus prašymus, visų pirma, atsižvelgiama į tai, ar patenkinus prašymą, galėtų būti gauti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismo nuomone, tokie duomenys, apklausus prašomus liudytojus, nebūtų gauti, kadangi jie nesusiję su nustatyta nusikaltimų padarymo vieta (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu visi įvykių metu minėtame bute buvę asmenys buvo apklausti, jų parodymai tinkamai ištirti, įvertinti, o jų visuma kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (specialisto išvada Nr.G 2728/04(03) ir kt.)yra visiškai pakankama visiems įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų (LR BK 135 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.) požymiams patvirtinti. Tokiu būdu, teismo įsitikinimu, nuteistojo prašymas apklausti neapklaustus liudytojus negali būti laikomos LR BPK 444 str. 1 d. 4 p. nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių turėtų būti pradėtas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusieji dėl įvykdytų nusikaltimų delsė kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau tiek Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 10 d. nutartyje, kuria nuteistųjų V. P. ir D. K. apeliaciniai skundai buvo atmesti, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartyje, kuria V. P. ir D. K. kasaciniai skundai buvo atmesti, išaiškinta, jog baudžiamojo proceso įstatymas jokiais terminais neriboja galimybės nukentėjusiajam pranešti apie padarytą nusikalstamą veiką ir tai yra nukentėjusiųjų teisė, o ne pareiga. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad byloje nėra sunkų sveikatos sutrikdymą 2004-11-20 nukentėjusiajam H. L. D. patvirtinančių duomenų, tačiau pažymėtina, kad byloje yra jau minėta specialisto išvada Nr.G2728/04(03), iš kurios kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nuspręsta apie sužalojimų padarymo laiką. Skunde taip pat minimas teisėjos D. Vološinaitės nušalinimas, tačiau jis jau buvo išspręstas LR BPK 58, 59, 253, 267 str. nustatyta tvarka. Be to, tai, kad nuteistasis kartu gyveno su nuteistąja D. K. irgi nėra pagrindas nepripažinti jų bendrininkais, o tai priklauso nuo pačių nuteistųjų vaidmens nusikalstamų veikų padaryme. Nuteistojo V. P. skunde taip pat ginčijamas įrodymų vertinimas, tačiau byla jau buvo išnagrinėta ne tik pirmojoje instancijoje, tačiau ir apeliacine bei kasacine tvarka, o įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Be to, V. P. ginčija asmens parodymus atpažinti iš nuotraukų, tačiau jau Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 10 d. nutartimi jam buvo išaiškinta, jog tokia tvarka yra galima ir tuo baudžiamojo proceso įstatymas nėra pažeidžiamas (LR BPK 192 str. 5 d., 194 str.). Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 17 d. nutartyje buvo išanalizuoti nagrinėjamame nuteistojo V. P. skunde nurodyti teiginiai dėl bylos teismingumo, dėl teisės užduoti klausimus nukentėjusiesiems ir liudytojams bei nustatyta, kad jokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šiuo atžvilgiu nebuvo padaryta. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.