Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jo atstovui advokatui Antanui Suslavičiui,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. L.,

viešame teismo išnagrinėjusi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) einančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), Vilnius) vadovo pareigas, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, esant mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o būtent: 2016 m. liepos 7 d. atliko skolos apmokėjimą kreditoriui UAB „Gotas“, atsiskaitymo suma 63,75 Eur; 2016 m. liepos 13 d. atliko skolos apmokėjimą kreditoriui UAB „Kesko Senukai“, atsiskaitymo suma 37,31 Eur, 2016 m. liepos 15 d. atliko skolos apmokėjimą kreditoriui UAB „Sanistal“, atsiskaitymo suma 274,65 Eur. Taip jis pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, o ketvirtąja ir penktąja eile atsiskaityti atitinkamai pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti ir pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atstovaujamo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Institucija), kaip kreditorės teises bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl pažeidimo. Paaiškino, kad įmonėje pasikeitė buhalterė ir kai ji pradėjo žiūrėti dokumentus, paaiškėjo, kad ankstesnė buhalterė padarė klaidų, todėl pateikus iš naujo deklaracijas, paaiškėjo, kad įmonė turi didelę mokestinę nepriemoką, kurios iš karto sumokėti negalėjo. Mokesčiai buvo sumokėti gal už kelių mėnesių, dar nepabaigus operatyvaus patikrinimo. VMI pareiškime nurodyti atsiskaitymai buvo atlikti, kadangi kitaip įmonė nebūtų galėjusi dirbti. Nurodė, kad gailisi, prašė skirti švelnesnę nuobaudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba jei būtų nuspręsta pripažinti A. B. kaltu padarius pažeidimą, skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą, nes net numatyta minimali bauda yra neadekvati.

Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko pareiškimą ir prašė skirti A. B. baudos, numatytos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, vidurkį, kaip ir buvo prašoma pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, arba, kadangi nustatyta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino kaltu, skirti švelnesnę nuobaudą teismo nuožiūra.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, nes pažeidė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, numatytą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 1 448 iki 2 896 Eur.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK). Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK įsigaliojimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įvertinus tai, kad ANK 120 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 1 400 iki 3 000 eurų, atsižvelgiant į ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi baudos vidurkis ANK 120 straipsnyje yra daugiau nei dešimčia eurų didesnis nei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, spręstina, kad švelnesnė atsakomybė numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, todėl A. B. veika neperkvalifikuotina ir nagrinėtina pagal ATPK teiseną (ANK įsigaliojimo įstatymo 5 str. 4 d.).

ATPK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ATPK 50⁶ str. 1 d. numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką, tarp jų – ir Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurią skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nustatyta, kad A. B. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b.l. 21-22). Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad atitinkamais laikotarpiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo mokestinę nepriemoką: 2016 m. liepos 7 d. duomenimis, Bendrovė buvo skolinga 169 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 15,13 Eur šio mokesčio delspinigių, 362,87 Eur pelno mokesčio delspinigių ir 20 366,69 Eur pridėtinės vertės mokesčio bei 2 251,61 Eur šio mokesčio delspinigių (b. l. 12-13) (2016 m. liepos 13 d. pridėtinės vertės mokesčio dydis nežymiai pasikeitė, b. l. 14-17). 2016 m. spalio 24 d. duomenimis, Bendrovė turėjo 226,42 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką ir 1,08 Eur šio mokesčių delspinigių (b. l. 19-20), o 2016 m. lapkričio 22 d. duomenimis – likę 0,01 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių (b. l. 36-37). Šių aplinkybių dėl nesumokėtų mokesčių sumų A. B. neneigia, paaiškindamas, jog tokia situacija susidarė dėl to, kad ankstesnės buhalterės pateiktos mokesčių deklaracijos buvo netikslios.

Institucija savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus, teisių pažeidimą sieja su trimis atsiskaitymais, kurie buvo atlikti tuo metu, kai bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką, t. y. 1) 2016 m. liepos 7 d. atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „Gotas“, atsiskaitymo suma 63,75 Eur; 2) 2016 m. liepos 13 d. atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „Kesko Senukai“, atsiskaitymo suma 37,31 Eur, 3) 2016 m. liepos 15 d. atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „Sanistal“, atsiskaitymo suma 274,65 Eur, nors, kaip nurodo Institucija, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsniu, šios sumos turėjo būti panaudotos atsiskaitymui su VMI. Šių atsiskaitymų faktą patvirtina byloje esantys duomenys (b. l. 28), šių aplinkybių A. B. taip pat neginčija, nurodydamas, jog įmonė turėjo atsiskaityti su minėtais tiekėjais, nes kitaip nebūtų galėjusi tęsti veiklos ir būtų kilusi tik dar sunkesnė padėtis.

Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad įmonėje buvo susidaręs lėšų trūkumas, todėl šioje situacijoje turėjo būti vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytomis nuostatomis dėl atsiskaitymo eiliškumo tvarkos. O būtent, kiek aktualu nagrinėjamu atveju, mokėjimai pagal kitus mokėjimo dokumentus galėjo būti vykdomi tik padengus mokestinius įsiskolinimus valstybės biudžetui. Tačiau jau minėti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, esant mokestinei nepriemokai, pažeisdamas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatą, atliko mokėjimus kitiems kreditoriams.

Minėtų duomenų pagrindu konstatuotina, kad A. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kadangi minėtomis datomis – 2016 m. liepos 7 d., 2016 m. liepos 13 d. ir 2016 m. liepos 15 d., turėdamas skolą VMI, pirmiau atsiskaitė su kitais kreditoriais (UAB „Gotas“, UAB „Kesko senukai“ ir UAB „Sanistal“), kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio prasme yra žemiau nei VMI, ir tuo pažeidė kreditoriaus (VMI) teises.

Kaip minėta, pats administracinėn atsakomybėn trauktinas A. B. teismo posėdyje neneigė aplinkybės, jog turėdamas skolą VMI, jis atsiskaitė su kreditoriais, nes jo teigimu, priešingu atveju nebūtų užtikrintas įmonės veiklos tęstinumas. Šios nurodytos aplinkybės esminės reikšmės, sprendžiant jo kaltės pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį klausimą, neturi, nes CK 6.930¹ straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Savo ruožtu ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisė pažeidimo sudėtis yra formali, taigi aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, taigi ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nustatyti visi ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl A. B. pripažintinas kaltu padaręs šį pažeidimą.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymą numatyta nuobauda – bauda įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo 1448 iki 2896 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir nurodė, kad gailisi (ATPK 21 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. B.– byloje nėra duomenų apie jo teistumą, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis jis administracine tvarka baustas nebuvo. Reikšmingos ir aplinkybės dėl padaryto pažeidimo pobūdžio bei konkrečios pažeidimo padarymo aplinkybės. Kaip minėta, nors asmens nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo atlikti mokėjimai, nėra pagrindas išvadai, jog pažeidimas nebuvo padarytas, kita vertus, šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Konkrečiu atveju pažeidimas siejamas su trimis atsiskaitymais, kurių sumos – 63,75 Eur, 37,31 Eur ir 274,65 Eur, kai mokestinė nepriemoka buvo virš 22 000 eurų, be to, nepaneigtos asmens nurodytos aplinkybės dėl to, kodėl atitinkamos mokesčių sumos nebuvo sumokėtos, taip pat, kaip nustatyta, šis įsiskolinimas valstybės biudžetui po to, kai jis paaiškėjo, buvo sumokėtas per kelis mėnesius. Šios aplinkybės leidžia vertinti, jog aktualūs atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos pažeidimai buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, nulemti susidariusios situacijos, savo ruožtu iš šių aplinkybių yra pagrindo spręsti, kad A. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, aktyviai ir operatyviai bando spręsti klausimus dėl mokesčių mokėjimo laiku. Todėl nurodytų aplinkybių visuma lemia, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas A. B. neatitiktų proporcingumo principo. Atsižvelgdamas į tai, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, esant pagrindui manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir taikant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali, sprendžia, kad skiriant administracinę nuobaudą A. B. taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, t. y. mažesnė bauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje.

Nors byloje pateikta informacija apie A. B. apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokesčio dydį, jis prašė išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, tačiau visgi atsižvelgiant į jam skirtinos baudos dydį, teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 313 straipsnio 3 dalies nuostatas ir išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis nagrinėjamu atveju nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį, pritaikius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, skirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.