- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-113-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“
- Atsakovas
- I. U.
- Trečiasis asmuo
- B. U.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 113 – 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1438-812/2009 pagal ieškovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškinį atsakovui I. U., trečiajam asmeniui B. U. įmonei dėl skolos už automobilio saugojimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo I. U. 41 042,76 Lt skolą už automobilio Seat Ibiza, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą atsiimti ir išsigabenti saugomą automobilį iš ieškovo teritorijos atsisakė, nes rengiantis bylos nagrinėjimui atsakovas automobilį pasiėmė. Nurodė, kad 2004-06-18 pagal atsakovo prašymą ieškovas laikinai saugai priėmė automobilį Seat Ibiza. Nuo 2004-06-19 iki 2008-10-16 ieškovas saugojo atsakovo automobilį 1 581 dieną, todėl atsakovas liko skolingas 41 042,76 Lt. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą pasiimti automobilį ir sumokėti saugojimo išlaidas, tačiau atsakovas automobilio nepasiėmė, saugojimo išlaidų nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Malkų įlankos užkardos pareigūnai patikrinimo metu 2004-06-18 neįleido į Lietuvos Respubliką automobilio Seat Ibiza, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), be valstybinių numerių, atvykusio 2004-06-18 keltu LISCO Gloria, nes vairuotojas I. U. patikrinimo metu neturėjo transporto priemonės registracijos liudijimo. Dėl to minėtas automobilis buvo priimtas pasaugai ieškovui priklausančioje tarptautinėje jūrų perkėlos importo skyriaus aikštelėje pagal atsakovo I. U. prašymą. Už automobilio saugojimą nuo 2004-06-19 iki 2008-10-16 (1 581 diena) ieškovas apskaičiavo 41 042,076 Lt pasaugos mokesčio su PVM ir išrašė sąskaitą Nr. 16848 atsakovui I. U.. Nustatė, kad atsakovas I. U. nuo 1996-05-01 priimtas dirbti B. U. įmonėje šaltkalviu pagal 1996-05-01 darbo sutartį Nr. 6. 2004-03-15 atsakovui išduotas darbdavio įgaliojimas tvarkyti visus dokumentus ir vairuoti autovežį Mercedes Benz 1622 su priekaba.
Teismas laikė, jog 2004-06-18 Malkų įlankos užkardos sargybų būrio pasieniečio jaunesniojo puskarininkio S. L. tarnybiniame pareiškime nurodytos aplinkybės, kelto LISCO Gloria bilieto pirkimo dokumentas patvirtina atsakovo bei trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad atsakovo I. U. vairuojamas vilkikas 2004-06-18 atplaukė keltu LISCO Gloria į Lietuvą ir atgabeno automobilį Seat Ibiza, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), be automobilio registracijos dokumentų. Iš 2004-06-11 pirkimo - pardavimo sutarties nustatė, kad B. U. įmonė įsigijo automobilį Seat Ibiza, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o iš 2004-10-24 pirkimo - pardavimo sutarties nustatė, kad įmonė nupirko lengvojo automobilio Seat Ibiza, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulą, t. y. to paties automobilio, kuris nuo 2004-06-18 priimtas saugoti ieškovės aikštelėje, kėbulą. Teismas sprendė, kad ieškovo Jūrų perkėlos aikštelėje saugomo automobilio Seat Ibiza, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo pat jo įsigijimo 2004-06-11 buvo B. U. įmonė. Atsakovas I. U. veikė pagal B. U. įmonės išduotą įgaliojimą, įgaliojimas buvo pateiktas kartu su automobilių dokumentais juos tikrinusiems asmenims. Tarnybiniame pasieniečio pareiškime I. U. yra įvardintas ne savininku, o vairuotoju. Teismas pripažino, kad pareigą pateikti apsaugos darbuotojui, vykdančiam importo krovinių apskaitą, kartu su kitais dokumentais ir įgaliojimą, atsakovas įvykdė (ieškovo Autotechnikos ir kitų krovinių priėmimo, apskaitos, saugojimo ir išdavimo tarptautinėje jūrų perkėloje taisyklių 5.3 p.). Automobilio leidimo išvažiuoti klausimus tiek su pareigūnais, tiek su ieškovo vadovybe sprendė ne atsakovas, o įmonės savininkas B. V. U., automobilis buvo grąžintas B. U. įmonei ir yra jos žinioje. Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kaip pasaugos sandorio šalis, tiek iš sandorio sudarymo aplinkybių, tiek iš tolesnio bendravimo su įmonės savininku B. V. U. turėjo suprasti, kad sandorį sudarė su atstovu. Įvertinęs visumą bylos įrodymų, teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Ieškovui išaiškino, kad dėl pasaugos mokesčio priteisimo jis turi teisę pareikšti ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teisme B. U. įmonei, o trečiuoju asmeniu byloje įtraukti I. U..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o būtent:
1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė atstovavimo ir pavedimo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl neteisingai savo sprendime konstatavo, kad atsakovas automobilį saugojimui ieškovui perdavė vykdydamas B. U. įmonės įgaliojimu jam nustatytą teisę. Vertinant trečiojo asmens atsakovui išduotą įgaliojimą akivaizdu, kad šis įgaliojimas sandorių sudarymo teisės įgaliotiniui nesuteikė, o suteikė tik įgaliojime nurodytas konkrečias teises: tvarkyti visus dokumentus ir vairuoti konkretų autovežį. Be to, nagrinėjant civilinę bylą teismui pateiktas atsakovui išduotas įgaliojimas negali būti vertinamas kaip tinkamas pavedimo santykius patvirtinantis dokumentas, nes įgaliojimas neturi registracijos numerio, todėl jo sudarymo data ir jo galiojimas pasaugos sutarties sudarymo momentu yra ginčytini.
2. Teismas neteisingai konstatavo, kad tiek 2004-06-11 pirkimo - pardavimo sutartimi (nupirkto automobilio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek 2004-10-24 pirkimo - pardavimo sutartimi (nupirkto automobilio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nupirktas tas pats automobilis. Iš teismui pateiktų pirkimo pardavimo sutarčių akivaizdu, kad nesutampa nupirktų automobilių kėbulo numeriai, o jokių kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių identifikuoti šį automobilį, kaip tą patį abiejose pirkimo - pardavimo sutartyse, teismas nenustatė. Atsakovas ir tretysis asmuo yra suinteresuoti bylos baigtimi bei susiję giminystės ryšiais, todėl jų parodymai negali būti vertinami vienareikšmiškai.
3. Teismas neteisingai nustatė, kad automobilio Seat Ibiza, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė nuo pat jo įsigijimo 2004-06-11 buvo B. U. įmonė. Priešingai, sudaręs 2004-10-24 ginčo automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, tretysis asmuo nuosavybės teisės į šį automobilį neįgijo. Nuo pat atsakovo perdavimo saugoti automobilį momento iki šiol šio automobilio savininkas nėra nustatytas, nes nagrinėjant civilinę bylą nebuvo pateikti įrodymai, kieno vardu šis automobilis yra registruotas.
4. Nors teismas savo sprendime teisingai konstatavo, kad byloje esantis prašymas, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad automobilį saugojimui ieškovas priėmė iš atsakovo I. U., tačiau nepagrįstai atmetė ieškovo argumentą, kad būtent ši aplinkybė ir nulėmė pasaugos sutartinių santykių atsiradimą tarp ieškovo ir atsakovo, nes, vadovaujantis CK 6.830-6.850 str. išdėstytomis teisės normomis, nėra nustatyta imperatyvaus reikalavimo, jog pasaugos davėjas privalo būti perduodamo saugoti kilnojamojo daikto savininkas.
5. Teismas neteisingai nustatė, kad automobilio leidimo išvažiuoti klausimus su ieškovo vadovybe sprendė ne atsakovas, o įmonės savininkas B. V. U.. Priešingai, ieškovo byloje pateikti dokumentai įrodo, kad visi laiškai su prašymais pasiimti automobilį ir sumokėti už jo saugojimą buvo siųsti būtent atsakovui, su ieškovu dėl automobilio grąžinimo ir mokėjimo už saugojimo paslaugas bendravo ne trečiasis asmuo, o pats atsakovas.
6. Neteisingai teismas konstatavo, kad atsakovas automobilių patikrinimo metu kartu su kitais dokumentais pateikė B. U. įmonės išduotą įgaliojimą automobilius tikrinusiems asmenims, todėl įvykdė pareigą pateikti apsaugos darbuotojui, vykdančiam importo krovinių apskaitą, kartu su kitais dokumentais ir įgaliojimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo Jūrų perkėlos aikštelėje saugoto automobilio Seat Ibiza, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo pat jo įsigijimo 2004-06-11 buvo B. U. įmonė. Iš teismui pateiktų pirkimo - pardavimo sutarčių matyti, kad jose pirkėju būtent ir nurodyta B. U. įmonė. Abi sutartys buvo sudarytos su tuo pačiu pardavėju, dėl to paties automobilio Seat Ibiza, o tai, kad abiejose sutartyse skiriasi automobilio kėbulo numeriai, yra dokumentų surašymo klaida, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino atsakovas ir trečiojo asmens atstovas. Jokio kito automobilio Seat Ibiza nebuvo, todėl akivaizdu, kad sutartys sudarytos dėl to paties automobilio, kuris priklausė B. U. įmonei, kuri šį automobilį ir valdė. Atsakovas, perduodamas automobilį ieškovui, prašymą užpildė savo vardu, tačiau kaip B. U. įmonės atstovas. Atsakovas prašymo užpildyti kitaip ir negalėjo, kadangi paties ieškovo pateikto prašymo formoje reikalaujama nurodyti fizinio asmens, perduodančio transporto priemonę, duomenis. Grafos, kurioje galima būtų nurodyti apie atstovavimą arba automobilio savininką, šioje formoje nebuvo numatyta. Taigi, atsakovas veikė trečiojo asmens B. U. įmonės išduoto įgaliojimo pagrindu, jo interesais ir jo naudai. Visus atsakovo veiksmus B. U. įmonė patvirtino ir juos pripažino, todėl nėra pagrindo neigti, kad atsakovo ir trečiojo asmens įmonės atstovavimo santykiai nesiejo.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo B. U. įmonė prašo skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas, nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškinį atmesti. Spręsdamas ieškovo ieškinio pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šias faktines aplinkybes: atsakovas I. U. nuo 1996-05-01 priimtas dirbti B. U. įmonėje šaltkalviu pagal 1996-05-01 darbo sutartį Nr. 6; 2004-03-15 atsakovui išduotas darbdavio įgaliojimas tvarkyti visus dokumentus ir vairuoti vilkiką Mercedes Benz 1622, v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba, v/n (duomenys neskelbtini); Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės Malkų įlankos užkardos pareigūnai patikrinimo metu 2004-06-18 21 val. neįleido į Lietuvos Respubliką atsakovo vairuojamu vilkiku atgabento automobilio Seat Ibiza, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), be valstybinių numerių, kuris atvyko 2004-06-18 keltu LISCO Gloria; vairuotojas I. U. patikrinimo metu neturėjo transporto priemonės registracijos liudijimo; 2004-06-18 automobilis Seat Ibiza priimtas pasaugai ieškovui priklausančioje tarptautinėje jūrų perkėlos importo skyriaus aikštelėje; už automobilio saugojimą nuo 2004-06-19 iki 2008-10-16 (1 581 diena) ieškovas apskaičiavo 41 042,076 Lt pasaugos mokesčio su PVM ir išrašė sąskaitą Nr. 16848 atsakovui I. U. (civilinė byla Nr. L2-7720-812/2008, b. l. 5).
Ieškovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė atstovavimo ir pavedimo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl neteisingai savo sprendime konstatavo, kad atsakovas automobilį saugojimui ieškovui perdavė vykdydamas B. U. įmonės įgaliojimu jam nustatytą teisę. Tačiau priešingai šiems ieškovo argumentams, iš 2004-03-15 įgaliojimo, kurį atsakovui išdavė B. U. įmonė, matyti, kad I. U. buvo įgaliotas tvarkyti visus dokumentus bei vairuoti autovežį Mercedes Benz 1622 su priekaba (t. 1, b. l. 131). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartyje panaudotam automobiliui pirkėjas nurodytas būtent B. U. įmonė (t. 1, b. l. 126-128). Prašymą priimti saugojimui automobilį Seat Ibiza atsakovas rašė Malkų įlankos užkardos sargybų būrio pasieniečių nurodymu užpildydamas jų pateiktą formą. Pažymėtina, kad atsakovas prašymo pagal pateiktą formą kitaip užpildyti ir negalėjo, t. y. nėra grafos, kurioje būtų reikalaujama duomenų apie atstovavimą (t. 1, b. l. 101). Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad prašymo priimti automobilį saugojimui, užpildyto ir priimto iš atsakovo, formoje nėra grafos, skirtos nurodyti duomenims apie atstovavimą, be to, tarnybiniame pasieniečio pareiškime I. U. yra įvardintas ne savininku, o vairuotoju, o taip pat, kad automobilis buvo grąžintas B. U. įmonei ir yra jos žinioje. Dėl šių priežasčių, teismas sprendė, jog automobilio leidimo išvažiuoti klausimus tiek su pareigūnais, tiek su ieškovo vadovybe sprendė ne atsakovas, o įmonės savininkas B. V. U., su kuo kolegija sutinka. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas automobilių patikrinimo metu kartu su kitais dokumentais pateikė B. U. įmonės išduotą įgaliojimą automobilius tikrinusiems asmenims. Tačiau nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovas I. U. patvirtino, jog, kai pildė prašymą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams buvo pateikęs įgaliojimą, daugiau pateikti įgaliojimo niekas neprašė (t. 1, b. l. 171-175). Kaip minėta, pildant prašymą priimti automobilį saugojimui, taip pat nebuvo reikalaujama duomenų apie atstovavimą. Tokiu būdu, įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovas, kaip pasaugos sandorio šalis, tiek iš sandorio sudarymo aplinkybių, tiek iš tolesnio bendravimo su įmonės savininku B. V. U. turėjo suprasti, kad sandorį sudarė su atstovu. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir tai, kad pats tretysis asmuo B. U. įmonė sutinka ir pripažįsta, kad jis, o ne jo darbuotojas, yra atsakingas pagal pasaugos sandorį su ieškovu AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo pat automobilio Seat Ibiza įsigijimo 2004-06-11 jo savininkas buvo B. U. įmonė, padaryta nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta. Iš 2004-06-11 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad B. U. įmonė įsigijo automobilį Seat Ibiza, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 159-160). Iš 2004-10-24 pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad įmonė nupirko lengvojo automobilio Seat Ibiza, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulą (t. 1, b. l. 127-128). Abiejose pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytas tas pats pirkėjas – B. U. įmonė, automobilis – Seat Ibiza, bei tas pats pardavėjas – A. W. Be to, tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo patvirtino, kad pirkimo – pardavimo sutartys sudarytos dėl to paties automobilio Seat Ibiza, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 171-175). Dėl šių aplinkybių, atmestinas apelianto argumentas, kad 2004-06-11 pirkimo – pardavimo sutartimi ir 2004-10-24 pirkimo – pardavimo sutartimi buvo nupirktas kitas automobilis.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Kadangi ieškovas nesutiko keisti atsakovo (t. 1, b. l. 140-141), todėl ieškinį teismas atmetė. Ieškovui išaiškino, kad dėl pasaugos mokesčio priteisimo jis turi teisę pareikšti ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teisme B. U. įmonei, trečiuoju asmeniu byloje traukiant I. U.. Teisėjų kolegija su šiais teismo argumentais sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, į. k. (duomenys neskelbtini), 2,70 Lt (du litus ir 70 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.